- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- e2-6735-1215/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01748-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. R.
išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas kartu su ieškove vaikų motina A. J.; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams po 933 Eur kiekvienam vaikui skaičiuojant kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis 200 Eur už laikotarpį nuo 2024-11-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2025-03-21) 14 mėn. ir 20 d. x 200 Eur lygu 933 Eur.; paskirti ieškovę A. J. nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pripažino vaikų tėvystę. Šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tačiau kilus nesutarimams, atsakovas 2024 m. lapkričio 1 d. paliko šeimą ir išvyko gyventi kitu adresu, kuris ieškovei nežinomas. Vaikai nori gyventi su ieškove ir jų gyvenimas kartu su ieškove atitinka jų interesus. Atsakovas A. R. nesirūpina vaikais bei neteikia jiems būtino išlaikymo nuo 2024 m. lapkričio l d., todėl ieškovė teikia reikalavimą iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo skolą už laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2025-03-21.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė A. J. paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini), iš namų atsakovas išsikraustė (duomenys neskelbtini), nuo to laiko su vaikais visiškai nebendravo, išlaikymo vaikams neteikia. Porą kartų buvo atėjęs, tačiau viskas baigdavosi agresijos protrūkiais, nes atsakovas turi problemų su narkotikų vartojimu. Jauniausioji dukra jo neatpažįsta, vyriausioji nenori bendrauti. Atsakovas neturi jokio išsilavinimo, tačiau dirba sezoninius statybos darbus nelegaliai, todėl gauna pajamų. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, iki tol ilgą laiką dirbo ir planuoja grįžti dirbti į (duomenys neskelbtini) dažytoja, lipdukų klijuotoja. Jos darbo užmokestį sudarė apie 1000 Eur į rankas. Šiuo metu ieškovė gauna 540 Eur vaiko auginimo išmoką, kuri antrais metais bus mažesnė, vaiko pinigus – 600 Eur už tris vaikus, 320 Eur socialinę išmoką, dabar susitvarkė dokumentus dėl garantinio fondo, tačiau jokių išmokų dar negavo. Gyvena 2 kambarių nuomojame bute, nuomos mokestis -180 Eur, komunaliniai mokesčiai apie 200 Eur. Atsakovas visiškai neprisideda. Norėtų, kad būtų nustatytas konkretus laikas, kada atsakovas galėtų bendrauti su vaikais, pati ieškovė dalyvauti nenorėtų, nes atsakovo bijanti, ir pageidautų, kad atsakovui bendraujant su vaikais dalyvautų socialinis darbuotojas ar kitas specialistas, nes atsakovas linkęs vaikų klausinėti apie ieškovės asmeninį gyvenimą ir ji bijanti, kad atsakovo su vaikais bendravimas bus netinkamas.
4. Ieškovės atstovas advokatas Z. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad tikslinga byloje nustatyti detalesnę bendravimo su vaikais tvarką, nes ieškovė teismo posėdžio metu patikslino aplinkybes dėl bendravimo su vaikais.
5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamas Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimai nuo 2025-01-31 taikomas atvejo vadybos procesas, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų interesus, tikslinta spręsti dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo ir bendravimas turėtų būti vykdomas tik kartu dalyvaujant socialiniam darbuotojui, prašomas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis neprieštarauja vaikų interesams.
6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė I. R. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Taipogi vertino, kad tikslinga bendravimo tvarkoje nustatyti pereinamąjį laikotarpį.
7. Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį neteikė, procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdžius jam įteikti viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motina - ieškovė A. J., tėvas – atsakovas A. R.. Nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba. VSDFV duomenų apie atsakovo darbovietes nėra. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, iki tol dirbo (duomenys neskelbtini).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
9. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad visi trys nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su motina A. J., tarp jos ir vaikų yra susiformavęs tvirtas emocinis ryšys. Vaikai su motina gyvena nuomojamame būste, kur jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams, byloje nėra. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
12. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
13. Byloje nustatyta, kad kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymui kas mėnesį reikalinga bent 600 Eur suma, todėl kiekvieno iš tėvų teiktino nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma, atėmus vaiko pinigus, gaunamus iš valstybės, yra po 200 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu detaliai pagrindė vaikų poreikius finansine išraiška ir teismas vertina šiuos vaikų poreikius kaip būtinus. Vertinant nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis bloga. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas daug metu dirba neoficialiai sezoninius statybos darbus, turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam turi išlaikymo prievolę. Nors duomenų apie jo darbines pajamas nėra, tačiau taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų specialiųjų poreikių. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, nes ji kasdien viena rūpinasi nepilnamečiais vaikais, atsakovui visiškai nusišalinus nuo jų priežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atsižvelgiant šalių turtinę padėtį, nesant duomenų apie atsakovo kokią nors sveikatos būklę, galimai neleidžiančią jam dirbti, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas bei galintis išlaikyti save ir vaikus, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
15. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, kad, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (200,00 Eur) yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas, todėl ši ieškinio dalis tenkintina (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 270 straipsnis). Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
16. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2799 Eur išlaikymo įsiskolinimą už keturių mėnesių ir 20 dienų laikotarpį, paskaičiuotą nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. kovo 21 d.) po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas po išsikraustymo vaikais visiškai nesirūpino. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas teikė vaikams kokį nors išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas nuo išlaikymo atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiams vaikams priteistų kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 200,00 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 933 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams kiekvienam vaikui už 4 mėnesių ir 20 dienų laikotarpį (200,00 Eur × 4 mėn. ir 20 d. – 933 Eur) (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
19. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20. Nors ieškiniu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka buvo neapibrėžta ir grindžiama geranorišku šalių sutarimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė išsakė norą, kad būtų nustatytas konkretus laikas, kada atsakovas galėtų bendrauti su vaikais. Nurodė aplinkybes, kad atsakovas visiškai nebendrauja ir nesiekia bendravimo su vaikais, vyresnioji dukra nenori su tėvu bendrauti, mažiausioji dukra tėvo nebepažįsta dėl savo amžiaus. Išreiškė pageidavimą, kad vaikų susitikimuose su tėvu dalyvautų vaiko teisių specialistas arba socialinis darbuotojas, nes atsakovas, likęs vienas su vaikais, juos kvočia apie ieškovės gyvenimo detales, tad mano, kad vaikams kenktų bendravimas be specialisto priežiūros. Ieškovė nenorinti pati dalyvauti vaikų bendravime su tėvu, nes atsakovas būna agresyvus jos atžvilgiu.
21. Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti konkretų laiką, kuomet atsakovas turi teisę matytis su savo trimis nepilnamečiais vaikais. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas jau daugiau nei pusę metų nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, o bendraudamas su jais galimai gali vaikus nuteikinėti arba sukelti jiems neigiamus išgyvenimus, įvertinus, kad mažiausiai šalių dukrai dar nėra vienerių metų ir ji galimai jau nebeatpažįsta tėvo, o vyriausioji dukra nenori su juo bendrauti, teismas mano esant būtina nustatyti pereinamąjį bendravimo su vaikais laikotarpį, kuomet atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti minimaliai 1.5 val. per savaitę antradieniais ((duomenys neskelbtini)) nuo 15.30 val. iki 17 val. prižiūrint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirtam socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui. Jei atsakovas 8 savaites laikosi šios bendravimo tvarkos, nuo 9 savaitės (imtinai) iki 16 savaitės taikytinas antrasis pereinamasis laikotarpis, kuomet atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti du kartus per savaitę po 1,5 val. antradieniais ir ketvirtadieniais ((duomenys neskelbtini)) nuo 15.30 val. iki 17 val. prižiūrint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirtam socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui. Atsakovas šių susitikimų metu privalo būti blaivus ir neapsvaigęs nuo jokių narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų. (duomenys neskelbtini) išvadą teikiančios institucijos buvo nurodyta kaip įstaiga, kurioje suteikiama vieta susitikimams su vaikais.
22. Atsakovui laikantis šios bendravimo tvarkos pirmuoju ir vėliau antruoju pereinamaisiais laikotarpiais, nuo 17 savaitės iki 24 savaitės atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais be socialinio darbuotojo priežiūros savo gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais po 4 valandas nuo 16 val. iki 20 val., ieškovei pristatant vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovui 20 val. gražinant vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą, vaikus perduodant ieškovei lauke (trečiasis etapas). Jei atsakovas laikosi ir trečiojo pereinamojo laikotarpio etapo – nuo 25 savaitės atsakovas turi teisę su vaikais matytis savo gyvenamojoje vietoje kas antrą porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki šeštadienio 17 val., vaikus pasiimant iš ieškovės gyvenamosios vietos (lauko teritorijoje) ir vaikus gražinant į ieškovės gyvenamąją vietą (lauko teritorijoje). Įvertinus, kad šiuo metu atsakovas su vaikais nebendrauja, atsakovas įpareigotinas apie savo ketinimą susitikti su vaikais ieškovei pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki planuojamo susitikimo pradžios. Įpareigojimo pranešti neįvykdžius, laikytina, kad atsakovas nesiekia pasinaudoti jam skirtu susitikimo su vaikais laiku. Šis įpareigojimas nustatomas, kad ieškovė, ir institucija, užtikrinanti patalpas susitikimo vietai bei specialisto buvimą susitikimo metu, galėtų tinkamai planuoti savo dienotvarkę.
23. Tokiu atveju, jei atsakovas nerealizuoja savo teisės matytis su vaikais kuriuo nors pereinamuoju laikotarpiu, pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos sąlygos taikytinos tol, kol bus įvykdytos trukmės aspektu (pvz. pirmasis pereinamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol ieškovas nepertraukiamai įvykdys šio laikotarpio bendravimo su vaikais sąlygas ir laikotarpį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Ieškovė šioje byloje 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 354,13 Eur.
25. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 453 Eur žyminis mokestis (228 Eur už du neturtinius reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais nustatymo, 162 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 63 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo) bei 354,13 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
26. 7,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
28. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2025 m. kovo 24 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 933 Eur (devynis šimtus trisdešimt tris eurus) už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. kovo 21 d.
Paskirti ieškovę A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti sekančią atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. Pereinamuoju bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 1 iki 8 savaitės imtinai, tėvas su vaikais turi teisę bendrauti 1.5 val. per savaitę antradieniais ((duomenys neskelbtini)) nuo 15.30 val. iki 17 val., prižiūrint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirtam socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui (pirmasis pereinamojo laikotarpio etapas).
2. Jei tėvas 8 savaites laikosi pirmajame punkte nurodytos bendravimo tvarkos, nuo 9 savaitės iki 16 savaitės (imtinai) tėvas turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais bendrauti du kartus per savaitę po 1,5 val. antradieniais ir ketvirtadieniais ((duomenys neskelbtini)) nuo 15.30 val. iki 17 val., prižiūrint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirtam socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui (antrasis pereinamojo laikotarpio etapas).
3. Tėvui laikantis bendravimo tvarkos pirmuoju ir vėliau antruoju pereinamuoju laikotarpiais, nuo 17 savaitės iki 24 savaitės (imtinai) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais be socialinio darbuotojo ar kito specialisto priežiūros savo gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais po 4 valandas nuo 16 val. iki 20 val., tėvui pasiimant vaikus iš motinos gyvenamosios vietos (vaikus perduodant lauke), ir tėvui 20 val. gražinant vaikus į motinos gyvenamąją vietą, vaikus perduodant motinai lauke (trečiasis etapas).
4. Jei A. R. laikosi pirmojo, antrojo ir trečiojo pereinamojo laikotarpio etapo – nuo 25 savaitės atsakovas turi teisę su vaikais matytis savo gyvenamojoje vietoje kas antrą porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki šeštadienio 17 val. vaikus pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos (lauko teritorijoje) ir vaikus gražinant į motinos gyvenamąją vietą (lauko teritorijoje).
5. A. R. įpareigotinas apie savo ketinimą susitikti su vaikais ieškovei pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki planuojamo susitikimo pradžios. Įpareigojimo pranešti neįvykdžius, laikytina, kad tėvas nesiekia pasinaudoti jam skirtu susitikimo su vaikais laiku.
6. Tokiu atveju, jei A. R. nerealizuoja savo teisės matytis su vaikais kuriuo nors pereinamuoju laikotarpiu, konkretaus pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos sąlygos taikytinos tol, kol bus įvykdytos trukmės aspektu (pvz. pirmasis pereinamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol A. R. nepertraukiamai 8 savaites įvykdys šio laikotarpio bendravimo su vaikais sąlygas ir laikotarpį).
7. Tėvas A. R. visų susitikimų metu privalo būti blaivus ir neapsvaigęs nuo jokių narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų.
Įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių paskirti socialinį darbuotoją ar kitą specialistą, kuris dalyvautų tėvo ir vaikų susitikimuose pereinamuoju laikotarpiu VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija patalpose.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 453,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei. Mokestį sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 354,13 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 83 centų) ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Sumą pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodą – 5630.
Sprendimą atsakovui A. R. įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. liepos 9 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6735-1215/2025, iškeltoje pagal ieškovės A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. (0 41) 421434.“
Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.