Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-08-18 · Civilinė byla Nr. e2-4271-617/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
e2-4271-617/2020
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00265-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Atsakovas
J. K.
Civilinė byla Nr. e2-4271-617/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00265-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3;3.1.7.6; 3.2.6.6.2;
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 18 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Gelvora“ ieškinį atsakovui J. K. ( J. K. ) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. K. 717,37 € skolos, 833,60 € palūkanų, 194,34 € palūkanų delspinigių, 134,62 € delspinigių, iš viso – 1880,54 €, 13,75 procentų dydžio metines sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos ( 717,37 € ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, gavęs teismo pranešimą, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK ) 285 straipsnio 2 dalis ).

Nustatyta, kad 2007-08-09 pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ( ankstesnis pavadinimas – AB „Hansabankas“ ) ir atsakovas J. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini ) ( toliau – ir Sutartis ), kuria pradinė kreditorė AB „Swedbank“ suteikė atsakovui J. K. 1158,48 € ( 4000 Lt ) dydžio kreditą, o J. K. įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti, mokėti 13,75 proc. dydžio metinę palūkanų normą ir 0,10 proc. dydžio delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“. Galutinis kredito grąžinimo terminas pagal sutartį – 2011-07-17. Atsakovas J. K. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį, todėl pradinė kreditorė AB „Swedbank“ 2009-09-19 Sutartį su atsakovu nutraukė. 2009-05-21 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. ST-09-255/09-20-54 ir 2009-09-28 bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4, pradinė kreditorė AB „Swedbank“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB „Gelvora“. 2015-03-06 pranešimu ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir ragino atsakovą sumokėti susidariusią skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) bei mokėti palūkanas ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis ).

Ieškovė prašo priteisti 717,37 € skola pagal atsakovo J. K. ir pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ 2007-08-09 sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini ) G. P. kreditorius AB „Swedbank“ 2009-09-01 reikalavo atsakovo sumokėti skolą vėliausiai iki 2009-09-19. Bankas informavo atsakovą, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-09-19, bankas 2009-09-20 Sutartį vienašališkai nutraukia, todėl laikytina, kad atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2007-08-09 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( duomenys neskelbtini ) nutraukta 2009-09-20.

Pradinė kreditorė atsakovui perdavė paskolos sutarties dalyką – lėšas, tačiau atsakovas negrąžino visos kreditų sumos. 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolas ieškovei, 2015-03-06 pranešimu ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir ragino atsakovą sumokėti susidariusią skolą, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovą įvykdyti sutartines prievoles. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, mano, atsakovas netinkamai vykdė prievoles – suteikto kredito laiku negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 717,37 € skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 834,22 € dydžio palūkanas ( 13,75 proc. sutartinės palūkanos už laikotarpį nuo 2014-01-27 iki 2020-03-15 ).

Vertinant ieškovės prašomas priteisti palūkanas atkreiptinas dėmesys į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 ). Reikalavimas dėl mokėjimo ( pelno ) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis kreditoriaus reikalavimas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika ieškovo reikalavimas dėl 834,22 palūkanų priteisimo po sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2014-01-27 iki 2020-03-15, negali būti patenkintas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 194,34 € palūkanų delspinigius ( 0,10 proc. palūkanų delspinigiai perleisti reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu bei už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2020-03-15 ) bei 134,62 € delspinigių ( 0,10 proc. delspinigiai perleisti reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu bei už laikotarpį nuo 2019-09-17 iki 2020-03-15 ).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai ( bauda, delspinigiai ) ( CK 6.71 straipsnis ). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę ( CK 6.70, 6.71 straipsniai ), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma ( CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis ). Kaip minėta, teismas ieškovo reikalavimą dėl 834,22 € palūkanų priteisimo atmetė, nes palūkanos po sutarties nutraukimo negali būti skaičiuojamos, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo prašomus palūkanų delspinigių – 194,34 €. Šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 134,62 € delspinigių ( 0,10 proc. delspinigiai perleisti reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu bei už laikotarpį nuo 2019-09-17 iki 2020-03-15 ). Byloje nekilo ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. P. V. kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pažymėtina, jeigu delspinigiai viršija minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio. Kai tokiu atveju netesybos išvis nepriteisiamos, pripažįstama tiek kasacinio teismo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ), tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ( Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018-08-07 sprendimas byloje B. S. SA prieš M. D., Mercedes G. B., C-96/16, ir R. R. E. C. prieš Banco de Sabadell SA, C-94/17 ). Esant tokioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl 134,62 € delspinigių priteisimo negali būti patenkintas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį ( LR CK 6.37 straipsnio 3 dalis ). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13,75 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos ( 717,37 € ) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų tvarka ir terminų praleidimo pasekmės yra numatytos tarp AB „Swedbank“ ( ankstesnis pavadinimas – AB „Hansabankas“ ) ir atsakovo J. K. pasirašytos Sutarties 7 punkte, atsakomybė – Sutarties 12.2 p. Minėtoje sutartyje nėra susitarimo, jog pažeidus Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti 13,75 proc. dydžio sutartines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Esant tokioms aplinkybėms šis ieškovo reikalavimas taip pat negali būti patenkintas. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 717,37 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-04-14 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 42 € žyminį mokestį. Teismas ieškinį patenkino iš dalies ( 717,37 € ) sumai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio daliai - 16 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies

Priteisti iš J. K. UAB „Gelvora“ naudai 717,37 € skolą, 16 € žyminį mokestį, iš viso – 733,37 € ( septynis šimtus trisdešimt tris € 37 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 717,37 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-04-14 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas J. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij