Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1880-947/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-09
Bylos Nr.: e2-1880-947/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05578-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: Ž. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1880-947/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05578-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.1.6.5; 2.4.2.13; 3.2.6.1; 3.2.6.14 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. R.,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atstovui R. V. G., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei I. B., trečiojo asmens Ž. R. projektavimo biuro atstovui Ž. R., trečiųjų asmenų daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl atsisakymo duoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, panaikinimo ir įpareigojimo tokį sutikimą duoti, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio investicijos“, Ž. R. projektavimo biuras, daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juice & water group (toliau – ieškovė) 2024 m. birželio 3 d. pateikė teismui ieškinį Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo:

1.1. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Juice & water group” statyti statinį žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

1.2. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę duoti sutikimą UAB „Juice & water group” statyti statinį žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), k. v., kurio bendras plotas – 0,4780 ha, ribos 1,42 m atstumu pagal pridedamą J. K. individualios įmonės paruoštą topografinį planą (objektas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)).

1.3. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas – 110,00 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškovė remiasi šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:

2.1. 2023 m. ieškovė pagal 2016 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), k. v., kurio bendras plotas – 0,0784 ha. Po šio sandorio sudarymo ieškovė deklaravo savo siekį toliau plėtoti nekilnojamojo turto vystymo projektą minėtame sklype – statyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą. Daugiabučio gyvenamojo namo statybą buvo nuspręsta tęsti pagal 2017 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paliktą galioti detalųjį planą, patvirtintą dar 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“.

2.2. Ruošiant detalųjį planą, paaiškėjo, kad dalį daugiabučio namo konstrukcijų ketinama statyti arčiau nei trijų metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., kurio bendras plotas – 0,4780 ha, ribos. Detaliojo plano ruošimo metu visas kaimyninis sklypas ((duomenys neskelbtini)) priklausė valstybei, todėl žemės sklypo valdymą patikėjimo teise tuo metu įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Todėl NŽT Kauno skyrius 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovams pranešė, kad neprieštarauja ruošiamo detaliojo plano sprendiniams, kuriais būtų nukrypstama nuo normatyvinio atstumo iki kaimyninio sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos reikalavimų. Ieškovės atstovams buvo pasiūlyta gauti kaimyninio sklypo ((duomenys neskelbtini)) valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų / nuomininkų / naudotojų raštiškus sutikimus, ruošiant detalųjį planą pagal numatytą užstatymo schemą.

2.3. Nuo to momento, kai buvo pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kaimyninio sklypo ((duomenys neskelbtini) nuomos teisės perėjo UAB „Žaliakalnio pasažas“, todėl, vykdant 2011 m. lapkričio 28 d. NŽT Kauno skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimus, UAB „Žaliakalnio pasažas“, kaip vienintelis tuo metu kaimyniniame sklype esančio nekilnojamojo turto savininkas ir šio sklypo naudotojas, 2012 m. kovo 15 d. raštišku sutikimu leido ieškovei statyti daugiabutį gyvenamąjį namą sklype ((duomenys neskelbtini)), nukrypstant nuo kaimyninio sklypo ribos normatyvinio atstumo. Esant tokio pobūdžio dokumentams, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu detalųjį planą patvirtino. Tokiu būdu, ieškovės vertinimu, detaliojo plano sprendiniai tapo privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).

2.4. Patvirtinus detalųjį planą, ieškovė ėmėsi veiksmų ruošti projektinę dokumentaciją daugiabučio gyvenamojo namo statybai. Tuo tikslu ieškovė sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu – Ž. R. projektavimo biuru, kuriam delegavo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme reglamentuotas statytojo funkcijas, gaunant statybos leidimą. Iš projektinės dokumentacijos duomenų tapo aišku, kad dalis pastato konstrukcijų bus įrengta 1,42 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 28 d. NŽT Kauno skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytą skyriaus poziciją, į 2012 m. kovo 15 d. išduotą raštišką UAB „Žaliakalnio pasažas“ sutikimą, į patvirtintą detalųjį planą, ieškovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo statytojos, pavedimu projektavimo biuras, kaip projektuotojas, kreipėsi atsakovę į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracija, nematydama jokių pateiktų dokumentų trūkumų, 2017 m. spalio 17 d. išdavė ieškovės naudai statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šio statybos leidimo pagrindu ieškovė pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo statybą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Statybų eigai įsibėgėjus, ieškovės naudai išduoto statybos leidimo teisėtumą ieškiniais teismui apskundė suinteresuoti asmenys V. J. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – statybos inspekcija). Šių ieškinių pagrindu teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje byloje teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu konstatavo dalies statybos leidimo išdavimo neteisėtumą. Vienu iš panaikinto statybos leidimo trūkumų buvo įvardinta aplinkybė, jog 2011 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Kauno skyriaus pateikta nuostata neleido vienareikšmiškai konstatuoti buvus leidimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ginčo sklype, nesilaikant normatyvinio atstumo reikalavimų nuo kaimyninio sklypo ribos. Todėl šio trūkumo pašalinimui teismas ieškovei nustatė trijų mėnesių terminą.

2.6. 2020 m. liepos 28 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas apeliacine tvarka. 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iš dalies pakeitė 2020 m. liepos 28 d. teismo sprendimą ir sudarė ieškovei galimybę gauti iš atitinkamų valstybinių institucijų sutikimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, nesilaikant normatyvinio atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, per ilgesnį, t. y. aštuonių mėnesių, terminą.

2.7. Tačiau per civilinės bylos nagrinėjimo įvairių instancijų teismuose laiką pasikeitė kaimyninio sklypo ((duomenys neskelbtini)) faktinių valdytojų padėtis. Kaimyninio žemės sklypo savininkais dabartiniu metu yra Lietuvos valstybė (1249/2390 dalys) ir trečiasis asmuo UAB „Žaliakalnio investicijos“ (1141/2390 dalys). Ieškovė, vykdydama teismo sprendimą, su prašymais buvo priversta kreiptis į naujuosius kaimyninio sklypo savininkus, siekiant gauti sutikimą gyvenamojo namo statybai ginčo sklype arčiau kaimyninio sklypo ribos nustatyto normatyvinio atstumo. Trečiasis asmuo UAB „Žaliakalnio investicijos“ ieškovės prašymui pritarė ir minėtą sutikimą davė.

2.8. Nuo 2024 m. sausio mėn. 10 d. pasikeitė Lietuvos valstybės vardu veikiantis patikėtinis, valdantis, naudojantis ir disponuojantis valstybinę žemę Lietuvos Respublikos miestų ir miestelių ribose. Kaimyninio sklypo valstybinės žemės dalies patikėtine tapo atsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Kauno miesto savivaldybės taryba 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino tokių sutikimų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės).

2.9. 2024 m. kovo 2 d. ieškovė, veikdama per trečiąjį asmenį Ž. R. projektavimo biurą, Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą ieškovei statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ginčo sklype, nesilaikant normatyvinio atstumo ribų iki kaimyninio sklypo. Tačiau 2024 m. balandžio 11 d. atsakovė priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti duoti ieškovei sutikimą dėl gyvenamojo namo statybos ginčo sklype arčiau kaimyninio sklypo ribos nustatyto normatyvinio atstumo. Šį sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad, pirma, yra priimtas teismo sprendimas nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), antra, Kauno apylinkės teisme pagal Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį nagrinėjama civilinė byla dėl norminio atstumo neišlaikymo iki žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini).

2.10. Ieškovės vertinimu, 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė be teisinio pagrindo atsisakė tenkinti ieškovės prašymą:

Atsiliepimas

2.10.1. Atsakovė, atmesdama ieškovės prašymą, nurodė šiuos teisės aktus: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 34 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedas, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punktas; Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (be nuorodos į konkrečių normų nuostatas), Taisyklės, patvirtintos 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. T-48 „Dėl Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (be nuorodos į konkrečią Taisyklių normą).

Šalies argumentai

2.10.2. Atsakovė yra tinkamas subjektas, į kurį su 2024 m. kovo 2 d. prašymu kreipėsi ieškovė. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo nuostatos numatė ieškovės pareigą gauti sutikimą iš atsakovės, kaip kaimyninio sklypo valstybinės žemės dalies valdytojos, tuo atveju, kai yra vykdoma gyvenamojo namo statyba, nesilaikant normatyvinio atstumo iki gretimo sklypo ribos. Bet šie normatyviniai aktai nenumatė atvejų, kuriems esant, atsakovė turi teisę atsisakyti duoti tokio pobūdžio sutikimą. Todėl nurodyta atsakovės veiksmų reguliavimo spraga šioje sferoje turėjo būti užpildyta Taisyklėmis. Taisyklių 6 punkte yra išdėstytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, nėra galimas ieškovės prašymo patenkinimas. Iš šio sąrašo seka, jog ieškovė įgijo teisėtus lūkesčius, kad jos prašymas gauti sutikimą statyti gyvenamąjį namą ginčo sklype bus atmestas tik konstatavus vieną iš baigtiniame sąraše (Taisyklių 6.1.–6.4. punktai) numatytų pagrindų.

2.10.3. Nei vienos iš privalomų aplinkybių, numatytų Taisyklių 6.1.–6.4. punktuose, atsakovė, skundžiamu sprendimu atmesdama ieškovės prašymą, nekonstatavo. O tai reiškia, kad atsakovė nenustatė nei vieno teisinio pagrindo, kuriam esant, būtų galima ieškovės prašymą atsisakyti tenkinti. Ieškovės vertinimu, skundžiamame sprendime išdėstyta atsakovės pozicija, atsisakant duoti sutikimą dėl gyvenamojo namo statybos ginčo sklype, nebuvo paremta nei įstatymu, nei kitokiu normatyviniu dokumentu.

2.10.4. Ieškovės pareigą kreiptis į atsakovę dėl sutikimo statyti gyvenamąjį namą ginčo sklype, nesilaikant normatyvinių atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, sąlygojo 2020 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 5 d. teismų sprendimai – teismai įpareigojo ieškovę išspręsti šią problemą per aštuonių mėnesių terminą. Ieškovės įsitikinimu, tai reiškia, kad teismai numatė, jog atsakovė tokio pobūdžio sutikimą iš principo gali duoti, net ir esant jau atsiradusioms tam tikroms pasekmėms, t. y. gyvenamajam namui ginčo sklype jau esant iš esmės pastatytam. Ieškovės nuomone, teismai savo procesiniais dokumentais atsakovės teisės duoti ieškovei sutikimą statyti gyvenamąjį namą ginčo sklype nekvestionavo. Todėl ir atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą privalėjo būti grindžiamas labai aiškiais įstatyminiais pagrindais.

2.10.5. Skundžiamo sprendimo turinys parodo, kad ieškovės prašymas buvo atmestas, akcentuojant tokias faktines aplinkybes, kurios, ieškovės nuomone, apskritai neegzistuoja. Pirma, ieškovei nėra žinomas joks teismo sprendimas, kuris besąlygiškai įpareigotų ieškovę nugriauti daugiabutį gyvenamąjį namą, pastatytą ginčo sklype. Antra, ieškovei taip pat nėra žinoma apie jokius teisminius procesus, kuriuos prieš ieškovę būtų inicijavęs NŽT Kauno skyrius. Todėl atsakovės mėginimas remtis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ne tik prieštarauja Taisyklių 6 punkto nuostatoms, bet ir neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio normų, numačiusių galimybę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą.

2.10.6. Atsakovės pozicija akivaizdžiai apriboja ieškovės teises, numatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje. Tuo pačiu minėtas atsakovės aiškinimas visiškai nekoreliuoja su atsakovės, kaip specialaus teisės subjekto, galinčio valdyti valstybinę žemę, teisėmis bei pareigomis, pagal kurias būtent atsakovei tenka pareiga spręsti klausimus dėl sutikimo išdavimo tais atvejais, kai statinių statybos yra vykdomos greta valstybinės žemės sklypų. Laikantis šio atsakovės aiškinimo, tektų pripažinti, kad tais atvejais, kai iškyla būtinybė įteisinti neteisėtos statybos pasekmes žemės sklypuose, kurie ribojasi su valstybine žeme, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto norma taptų realiai negaliojančia, nes atsakovės atsisakymas duoti sutikimą naujo statybą leidžiančio dokumento gavimui būtų suvaržoma išimtinai pačios atsakovės diskrecijos teise. Todėl toks atsakovės pozicijos pagrindimas negali būti paliktas galioti, nes jis nepagrįstai išplečia atsakovės galias apeiti tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas normas, tiek ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose nustatytus įpareigojimus, tiek ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytas teises, skirtas statinių statytojams, tame tarpe ir ieškovei, dalyje dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimo.

2.10.7. Atsakovė, nagrinėdama ieškovės prašymą, taip pat privalėjo laikytis ir sprendimo priėmimo efektyvumo, įstatymų viršenybės, išsamumo, naujovių bei atvirumo, objektyvumo principų – privalėjo siekti ieškovei geriausio rezultato mažiausiomis sąnaudomis, skundžiamą sprendimą pagrįsti įstatymu, motyvus išdėstyti aiškiai ir argumentuotai, ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau išspręsti ieškovės keliamas problemas, būti ieškovės atžvilgiu nešališka ir objektyvia (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5, 7, 9 punktai).

2.10.8. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, atsakovė iš esmės kvestionuoja ieškovės teisę formuluoti teismui tokius reikalavimus, iš kurių sektų atsakovės pareiga priimti tam tikrus sprendimus ieškovės naudai. Atsakovės nuomone, taip suformuluotas reikalavimas peržengia teismo kompetencijos ribas ir pažeidžia valdžių atribojimo principus. Su šia atsakovės pozicija ieškovė nurodė kategoriškai nesutinkanti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis garantuoja ieškovės teisę laisvai savo nuožiūra rinktis savo turtinių interesų gynybos būdus. Nurodyta ieškovės teisė apima ir ieškovės galimybes kelti ginčą dėl tokių aktų ir/ar teisės subjektų veiksmų, kurie įgalina atsirasti prielaidas, sukeliančias neigiamas teisines pasekmes ieškovės atžvilgiu, o būtent: a) priimant administracinius aktus (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas); b) atitinkamai teisės subjektams veikiant/neveikiant, kai įstatymai minėtą veiklą sieja su civilinių teisinių pasekmių atsiradimu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Todėl tais atvejais, kai yra konstatuojamas akivaizdus atsakovės neveikimas, kuriuo yra pažeidžiami ieškovės turtiniai interesai, teismo sprendimas, kuriuo atsakovė būtų įpareigota atlikti veiksmus, tokiu būdu pašalinant ieškovės turtinių interesų pažeidimą, yra galimas. Tokią galimybę nustato ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 2 dalis, konstatuojanti, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybas reglamentuojantys normatyviniai aktai nustatė besąlyginę ieškovės pareigą gauti iš atsakovės, kaip kaimyninio valstybinės žemės sklypo patikėtinio, sutikimą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Nurodytą pareigą ieškovė atliko, kreipdamasi į atsakovę su 2024 m. kovo 2 d. prašymu per trečiąjį asmenį – Ž. R. projektavimo biurą. Tuo tarpu atsakovė, veikdama kaip valstybinės žemės patikėtinė, turėjo pareigą išnagrinėti ieškovės prašymą, vadovaudamasi viešosios teisės principais. Be to, atsakovės reikalavimas ieškovės prašymo nagrinėjimą grąžinti atsakovei nagrinėti iš naujo tuo atveju, jeigu būtų pripažinta būtinybė skundžiamą sprendimą panaikinti, prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Ieškovės prašymo grąžinimas atsakovei nagrinėti iš naujo visiškai neatitiktų ieškovės turtinių interesų bei neužtikrintų jų tinkamos teisinės gynybos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas R. V. G. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentai

4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinkama.

5. Atsakovė atsiliepime savo poziciją grindė šiais esminiais (apibendrintais) argumentais:

5.1. Tarp ieškovės dėstomų faktinių aplinkybių nuo 2016 metų iki šioje byloje ginčijamo savivaldybės sprendimo yra didelis laiko tarpas ir ieškovė sąmoningai nutyli aplinkybes, vykusias po 2021 m. liepos 5 d. įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais buvo panaikintas 2017 m. spalio 17 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo statybai. Statybos įteisinimo terminas yra pasibaigęs ir byla yra priverstinio vykdymo stadijoje – nagrinėjamas antstolio prašymas griauti pastatą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybos leidimas liko galioti tik inžineriniams tinklams, kurie nėra niekaip susiję su šios bylos ginčo objektu.

5.2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Juice & water group“ prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų terminų neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomam 4 mėnesių laikotarpiui netenkino. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atsisakė tenkinti analogišką prašymą. 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas, su kuriuo išieškotoja kreipėsi į antstolio M. P. kontorą. Byloje nėra ginčo, kad yra įsiteisėję teismų sprendimai, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškovės prašymus nurodytus terminus pratęsti ar atnaujinti ir byla yra priverstinio vykdymo stadijoje, kur antstolis 2023 m. gegužės 26 d. pareiškimu „Dėl sprendimo nevykdymo“ teismo prašo taikyti sprendime nurodytas pasekmes, t. y. suteikti teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų)“ (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

5.3. Be to, Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su griovimo faktu, į kurias prašoma šioje byloje atsižvelgti horizontalaus precedento pagrindu.

5.4. Atsakovės neigiamas sprendimas buvo grindžiamas teisingu faktiniu pagrindu, kad Kauno apylinkės teismo rūmuose vyksta teisminė byla (ginčijamo rašto rengimo metu vyko) tarp ieškovės ir NŽT dėl norminio atstumo neišlaikymo iki žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini), kurioje (atsiliepimo rengimo metu) Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė. Joks įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapataus prašymo valstybinės žemės patikėtiniui, kuriuo byla būtų baigta, nebuvo priimtas šioje byloje skundžiamo rašto metu.

5.5. Ieškovė, pasinaudodama teisės aktų kaita, susijusia su valstybinės žemės patikėtinio dalies funkcijų perdavimo savivaldybėms, užvedė dvi administracines procedūras, t. y. pradėjo antrą, pirmajai dar nepasibaigus. Toks procesinis ieškovės elgesys yra neteisėtas. Atitinkamai toks teisių gynimo būdas (neteisėtais pagrindais) negali būti pripažintas pagrįstu. Kauno miesto savivaldybė negali paraleliai vykdyti jokios administracinės procedūros ar priimti ieškovei aktualaus sprendimo, kol vyksta byla teisme dėl to paties dalyko, tuo pačiu teisiniu klausimu, esant galiojančiam tapačiam sprendimui. Priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktams. Ginčo atveju ieškovės tapataus turinio prašymą jau yra išnagrinėjęs valstybinės žemės patikėtinis ir jo neigiamas sprendimas yra apskųstas bei nagrinėjamas teismine tvarka (Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinys atmestas). Jokių naujų, kitų ar besiskiriančių aplinkybių ieškovė, kreipdamasi į atsakovę, nenurodė, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą, kai tapataus turinio prašymas jau buvo nagrinėtas ir atmestas.

5.6. Ieškovės motyvas, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais suteikta teisė ieškovei per 8 mėnesius įsiteisinti statybą, ieškovė įpareigota kreiptis būtent į Kauno miesto savivaldybę dėl sutikimo statyboms, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos, yra nepagrįstas: pirma, ieškovė per 8 mėnesių terminą nesikreipė į atsakovę Kauno miesto savivaldybę dėl prašymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme; antra, ieškovė to padaryti ir negalėjo, nes tuo metu atsakovė net neturėjo valstybinės žemės patikėtinio funkcijų; trečia, ieškovė dar 2021 m. kreipėsi į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį ir šio priimtą neigiamą sprendimą yra apskundusi teismui, taigi, atsakovė neturėjo nei teisinio pagrindo, nei kompetencijos tenkinti ieškovės prašymą; ketvirta, jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra pripažinta pareiga valstybinės žemės patikėtiniui priimti tik teigiamą sprendimą, t. y. besąlygiškai duoti ieškovei sutikimą statyboms, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos.

5.7. Tiek teisės aktai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad gretutinio žemės sklypo savininkas turi teisę išduoti / neišduoti sutikimą statyti arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos ir tokio savo atsisakymo neprivalo motyvuoti, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir šiuo aspektu.

5.8. Atsakovė, priimdama atsisakymą išduoti sutikimą statyti statinį, neišlaikant norminių atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

5.9. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad neva detalusis planas automatiškai įpareigojo valstybinės žemės patikėtinį duoti sutikimą, taip pat turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Detalusis planas veikia toje teritorijoje, kur vykdomos statybos, o atsakovė šiuose santykiuose veikia kaimyninio žemės sklypo teritorijoje, taigi, detalusis planas neįpareigoja kaimyninio sklypo savininkų privalomai išduoti tokį sutikimą. Akcentuotina, kad nėra nei vieno teisės akto, nurodančio, kad statybos leidimo gavimui ar įteisinimui pakanka turėti tinkamai parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Papildomai pažymėtina, kad 2021 m. liepos 5 d. nutartyje Kauno apygardos teismas nustatė, jog sutikimas iš valstybinės žemės patikėtinio nebuvo gautas ir nurodė: ,,Kadangi NŽT sutiko, kad planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų nustatyta pagal pateiktą detaliojo planavimo schemą, atmestini apeliantų argumentai, kad trečiasis asmuo NŽT davė sutikimą, jog ginčo pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos“. Taigi, teismas laikė, jog teritorijų planavimo dokumentas nėra prilyginamas sutikimui statyti, nesilaikant normatyvinių atstumų.

5.10. Nagrinėjamo ginčo atveju atstumas nuo statinio iki žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos yra 1,42 m – toks nukrypimas nuo teisės aktų reikalavimų, numatančių, kad šis atstumas negali būti mažesnis nei 3 metrai, laikytinas labai dideliu ir negali būti laikomas nereikšmingu, nepažeidžiančiu viešųjų tikslų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojų interesų. Taigi, aptarta išimtis, kada teismas statytojui gali leisti nesilaikyti normatyvinių reikalavimų, susijusių su atstumų iki gretimų sklypų išlaikymu, šiuo atveju negali būti taikoma.

5.11. Argumentai, susiję, su tuo, jog atsakovės bei trečiųjų asmenų – bendrijų interesai nepažeidžiami, nes šia sklypo dalimi šiuo metu naudojasi sutikimą davusi UAB „Žaliakalnio investicijos“, yra atmestini, kadangi žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarka nenustatyta, sklypas nėra atidalytas.

Žemesnės instancijos teismas

5.12. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išdavimo taisyklių 6 punkto negalima aiškinti taip, kad tik šiais atvejais atsakovė gali priimti neigiamą sprendimą – sąrašas, atsakovės tvirtinimu, nėra baigtinis.

5.13. Atsakovė laikosi pozicijos, kad antrasis ieškinio reikalavimas visa apimtimi negali būti nagrinėjamas teismuose. Teismai vykdo teisingumą, o ne priiminėja administracinius sprendimus, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti konkretų sprendimą negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas nėra viešojo administravimo subjektas, neatlieka funkcijų valstybinės žemės patikėtinio srityje, teismui nėra suteikta teisė įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Net ir tokiu atveju, jei teismas tenkintų pirmąjį ieškinio reikalavimą, Kauno miesto savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais pavestas valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, galėtų iš naujo svarstyti ieškovės pateiktą prašymą ir priimti naują sprendimą.

5.14. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad valstybinės žemės patikėtinis turi dvejopą statusą: būdamas viešojo administravimo institucija (žemės specialius statusas – valstybinė), turi teisę sudaryti tik teisės aktuose numatytus civilinius sandorius, susijusius su valstybinės žemės valdymu. Ir toks statusas nesąlygoja šioje byloje ginčijamo sprendimo neteisėtumo (kaip nurodoma dublike).

6. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė I. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, ieškinį prašė atmesti. Atstovė taip pat nurodė, kad atsisako argumentų, jog ieškovė yra praleidusi 30 dienų terminą apskųsti 2024 m. balandžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 37 sek. – 42 min. 21 sek.).

III. Trečiųjų asmenų argumentai / pozicija

7. Tretieji asmenys daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė atsiliepimą (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Tretieji asmenys nurodė šiuos argumentus:

7.1. Anot ieškovės, detaliajam planui (jo sprendiniams, įskaitant normatyvinio atstumo neišlaikymui iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) pritarė NŽT, kaip tuo metu buvusi viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikėtinė (valdytoja). Nurodyti ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės – detaliajame plane iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra numatytas išlaikyti 3,05 m. atstumas. Taip pat sprendinių aprašyme yra nurodyta, kad esant pastato aukščiui 8,5 m, atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m (pastato aukštis 12 m – atstumas 4,75 m; pastato aukštis 15 m – atstumas 6,25 m; pastato aukštis 19 m – 8,25 m; kiekvienam pastato aukštui, virš 8,5 m didinamas atstumas 0,5 m nuo planuojamos sklypo ribos). Taigi, detaliajame plane nenumatyta, kad normatyvinis atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gali būti (bus) mažesnis nei 3 metrai.

7.2. Ieškovė sąmoningai ignoruoja Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktines aplinkybes. Nurodytuose įteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose fiksuota visa eilė projektuojant ir statant statinį padarytų teisės aktų pažeidimų, lėmusių būtinybę panaikinti ieškovei išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

7.3. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad NŽT 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė ieškovės atstovams (S. B.), kad „neprieštarauja ruošiamo Detalaus plano sprendiniams, kuriais būtų nukrypstama nuo normatyvinio atstumo iki Kaimyninio sklypo ribos reikalavimų“. Nurodyti ieškovės teiginiai vėlgi neatitinka tikrovės:

pirma, minėtame NŽT rašte yra nurodyta, jog tarnyba neprieštarauja „kad gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų / nuomininkų / naudotojų raštiškus sutikimus, rengiant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų numatyta pagal pateiktą planavimo schemą.“. Taigi, NŽT nepritarė normatyvinio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neišlaikymui;

antra, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, kad NŽT nedavė sutikimo, jog gyvenamasis pastatas būtų statomas, neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Be to, Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konstatavo, kad neteisėtai pastatyto statinio iniciatoriai savo prašymuose NŽT netgi nesuformulavo prašymo pritarti normatyvinio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nesilaikymui.

7.4. Tiek detalusis planas, 2011 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai paneigia ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir patvirtina, kad nei NŽT, nei visi kiti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojai bei naudotojai nei pasirašydami pačiame detaliajame plane, nei kokiu nors kitu dokumentu niekada nėra pritarę normatyvinio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nesilaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

7.5. Terminas, kuris buvo nustatytas ieškovei pertvarkyti statinį (daugiabutį gyvenamąjį namą) ar projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, jau yra pasibaigęs. Nurodytas terminas ieškovei jau vieną kartą buvo pratęstas, tačiau antrą kartą prašymas buvo atmestas (Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši aplinkybė lemia tai, kad nepriklausomai nuo šios bylos rezultato, ieškovė deklaruojamų materialinių teisinių pasekmių (naujo statybą leidžiančios dokumento išdavimo) nepasieks, todėl šios bylos teisminis procesas ieškovės deklaruojamo tikslo prasme yra beprasmis. Užvesta byla siekiama tik vilkinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymą.

7.6. Be to, tuo pačiu klausimu vyksta kitas civilinis procesas (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame ieškovė yra pareiškusi analogiškus reikalavimus tik kito atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ieškinys yra atmestas visa apimtimi kaip nepagrįstas, inter alia konstatuojant, kad nėra pagrindo ieškovei leisti įteisinti statinį arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos.

7.7. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra išduotas ir vykdomasis raštas, kuris yra pateiktas priverstinai vykdyti antstolio M. P. kontorai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gera valia teismo sprendimų nevykdo (nenugriauna neteisėtai pastatyto statinio), antstolis yra kreipęsis į teismą su prašymu taikyti teismo sprendimo neįvykdymo teisines pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti ginčo statinį, statinio griovimui skirtas lėšas išieškant iš teismų procesiniais sprendimais atsakingais pripažintų subjektų. Taigi, statinys privalo būti nugriautas ir ieškovė visiškai nepagrįstai, nevykdydama įteisėjusių teismų sprendimų, inicijuoja papildomus teisminius procesus (kaip ir šį procesą), kuriuose deklaruoja siekį įteisinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą statinį.

7.8. Ieškovei pagal galiojančius teisės aktus yra būtinas ne tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinio (valdytojo) sutikimas, bet ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas. Bendrijos tokio sutikimo ieškovei niekada nedavė ir ateityje neketina duoti. Tiek valstybinės žemės patikėtinio, tiek ir valstybinės žemės nuomininkų atsisakymas duoti sutikimą vykdyti statybas arčiau nei normatyvinis atstumas iki sklypo ribos sukelia vienodas teisines pasekmes – statyba negali būti vykdoma. Bendrijų nariai yra ne tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai, bet ir šiame sklype esančio pastato – gyvenamojo namo teisėti savininkai, todėl bendrijos turi itin aiškų suinteresuotumą bei teisę reikalauti, kad vykdant veiklą ir statybos darbus gretimose teritorijose (įskaitant žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) būtų išlaikyti teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai.

7.9. Nei savivaldybė, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinė, nei bendrijos neprivalo papildomai motyvuoti savo atsisakymo leisti statyti arčiau valdomo žemės sklypo ribos negu numato teisės aktai – pakanka tik nurodyti, kad teisės aktai užtikrina teisę žemės sklypo savininkui / valdytojui reikalauti, jog normatyviniai atstumai (šiuo atveju – 3 metrai) nebūtų pažeisti ir jų būtų laikomasi. Pagal teismų praktiką tik išimtiniu atveju teismas gali duoti statytojui sutikimą neišlaikyti norminio atstumo, pripažindamas, kad nukrypimas nuo teisės aktų reikalavimų, numatančių normatyvinį atstumą, yra toks nežymus, kad nepažeidžia gretimo žemės sklypo savininko / valdytojo teisių. Bendrijų įsitikinimu, šiuo atveju nukrypimas nuo norminio atstumo yra labai didelis ir šis atvejis nėra tas išimtinis atvejis, kada galėtų būti sprendžiama, jog normatyvinio atstumo neišlaikymu nėra pažeistos bendrijų (gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų) teisės. Dar daugiau, remiantis viešai prieinamais duomenimis, bendrijos turi pagrįstų abejonių dėl to, ar šiuo atveju buvo nesilaikyta norminių atstumų iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, ar šiuo atveju vis tik buvo įsiterpta į pačią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją.

7.10. Reikšminga ir tai, kad pagal aktualų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, būtent prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame yra neteisėtai pastatytas statinys, numatyta įrengti gyvenamojo namo gyventojų vaikų žaidimų aikštelę. Statinio statyba arčiau nei normatyvinis atstumas iki žemės sklypo ribos neigiamai paveiktų galimybę tinkamai eksploatuoti numatytą vaikų žaidimų aikštelę, nes prie pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytas didžiulis daugiabutis pastatas (statinys), kuris riboja šviesos srauto patekimą, meta didelį šešėlį, pažeidžia privatumą, sukuria uždarumo bei nejaukumo pojūtį.

7.11. Bendrijos taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal cituotų Taisyklių 6 ir 6.2. punktus sutikimai nėra išduodami, kai inter alia ketinama statyti statinį tokiame žemės sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme, kuri teritorijų planavimo dokumente yra suprojektuota kaip išnuomojama. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) jau seniai yra suformuotas ir išnuomotas bendrijoms, o taip pat dar iki valstybinės žemės nuomos sutarčių su bendrijomis sudarymo yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys, tenkančios naudotis šio sklypo tuometiniams ir esamiems naudotojams (subjektams, kurie žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektus).

Atsiliepimas

8. Trečiųjų asmenų atstovė advokatė M. L. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko visus atsiliepimo į ieškinį argumentus, bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš ieškovės. Civilinėje byloje DNSB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė iš viso 922,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat patyrė iš viso 922,63 Eur bylinėjimosi išlaidas (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Trečiasis asmuo UAB „Žaliakalnio investicijos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla išnagrinėta šio trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant.

10. Trečiasis asmuo Ž. R. projektavimo biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje dalyvavo biuro atstovas Ž. R., palaikęs visus ieškovės reikalavimus ir argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

11.1. 0,0784 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 2016 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

11.2. Minėtas žemės sklypas, kuriame yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, ribojasi su gretimu 0,4780 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso dviem bendraturčiams:

11.2.1. 1249/2390 dalys priklauso Lietuvos Respublikai.

- Pagal 2017 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojasi DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

- Pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojasi DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

11.2.2. 1141/2390 dalys priklauso UAB „Žaliakalnio pasažas“.

11.3. Dar 2011 m. lapkričio 14 d. S. B. ir E. B. (su ieškove susiję asmenys – juridinio asmens dalyviai) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu „Statyti / rekonstruoti pastatus, nesilaikant normatyvinio atstumo iki valstybinės žemės“. NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs minėtų asmenų 2011 m. lapkričio 14 d. prašymą, ir atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2011 m. spalio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“, 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neprieštarauja, jog gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų / nuomininkų / naudotojų raštiškus sutikimus, rengiant žemės sklypo detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų numatyta pagal pateiktą planavimo schemą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ir paliko galioti 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius.

Rezoliucinė dalis

11.4. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 17 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio statybos leidimo teisėtumo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. liepos 28 d. sprendimu teismas nusprendė:

- panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys;

- leisti uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus;

- uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

- atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice&water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

11.5. 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitė 2020 m. liepos 28 d. teismo sprendimą, nustatydamas ilgesnį – aštuonių mėnesių terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas nutarė:

- leisti UAB „Juice & water group“ per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus;

- UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti ją per šešis mėnesius nuo 2022 metų kovo 7 dienos savo lėšomis (35 procentai išlaidų), atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (60 procentų išlaidų) ir Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

- UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos (60 procentų išlaidų), UAB „Juice & water group“ (35 procentai išlaidų) ir Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų).

11.6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus terminus neteisėtos statybos padariniams pašalinti papildomiems 3 mėnesiams.

11.7. Ieškovė, pasinaudodama Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teise per nustatytą terminą gauti naują statybos leidimą, su prašymais dėl sutikimo leisti statyti statinį, nesilaikant normatyvinių atstumų, kreipėsi į NŽT.

11.7.1. Kaip minėta, UAB „Žaliakalnio investicijos“ ieškovės prašymui pritarė ir minėtą sutikimą davė.

11.7.2. Tokio sutikino nedavė NŽT (kaip tuometinė žemės sklypo patikėtinė), todėl ieškovė UAB „Juice & water group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., kurio bendras plotas – 0,4780 ha, ribos 1,42 m. atstumu pagal pridedamą J. K. individualios įmonės paruoštą topografinį planą (objektas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Juice & water group“ apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius, pavyzdžiui, mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritarė argumentams, kad esant tokiai situacijai, kai prie gyvenamojo namo nesilaikant normatyvinio atstumo yra pristatomas kitas didelis daugiabutis, negali būti vertinama, kad norminio atstumo pažeidimas yra mažareikšmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovės statinys pažeidžia gyventojų teisę į privatumą ir ramybę, gali apriboti net ir saulės šviesos patekimą į namus bei užkirsti kelią turėti galimybę pasirūpinti namo fasadu (ar kitais iš išorės atliekamais namo priežiūros/remonto darbais), pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

11.8. 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas, su kuriuo inspekcija kreipėsi į antstolio M. P. kontorą. Bylos duomenimis, vykdomojoje byloje yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. 2024 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino antstolio prašymą ir taikė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime, pakeistame Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, nurodytas pasekmes – suteikti teisę pareiškėjai, be kita ko, nugriauti statinį. 2024 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2024 m. liepos 30 d. nutartis palikta nepakeista.

11.9. 2024 m. birželio 3 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti jau kitos žemės sklypo patikėtinės, t. y. Kauno miesto savivaldybės, 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat buvo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Juice & water group” statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)). Atsisakymą naujoji žemės sklypo patikėtinė argumentavo iš esmės dviem pagrindais:

11.9.1. Yra priimtas teismo sprendimas nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini).

11.9.2. Skundžiamo savivaldybės sprendimo priėmimo metu Kauno apylinkės teismo rūmuose pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį nagrinėjama civilinė byla dėl norminio atstumo neišlaikymo iki žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini).

Šioje dalyje pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog sprendime buvo įsivėlusi korektūros klaida ir NŽT skundžiamame rašte klaidingai įvardinta kaip ieškovė, nors nagrinėtoje byloje ji buvo atsakovė. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad techninė apsirikimo klaida nekeičia sprendimo esmės, tuo labiau, kad abi ginčo šalys aiškiai suprato, jog argumentai yra susiję su byla dėl valstybinės žemės sklypo patikėtinės NŽT veiksmų.

11.10. Taigi, šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Juice & water group” statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)).

Dėl ieškovės reikalavimų

12. 2024 m. balandžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą UAB „Juice & water group” statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, nurodyti teisės aktai, kuriais buvo pasiremta, sprendžiant 2024 m. kovo 2 d. ieškovės prašymą:

- Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 34 straipsnio 1 dalis;

- Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas;

- statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, 7 priedas;

- statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 193 punktas;

- statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“;

- Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. T-48 „Dėl Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

13. Nors šiame sprendime nėra nurodyti konkretūs Taisyklių punktai, tačiau tai nedaro pagrindo išvadai, kad dėl to atsisakymas turėtų būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Pabrėžtina, kad šiame savivaldybės mero pasirašytame sprendime nurodyti konkretūs ir aiškūs motyvai, kuriais remiantis ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti sutikimą statyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu:

- Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad sutikimas negali būti duodamas, nes yra priimtas teismo sprendimas nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini);

- be to, skundžiamo sprendimo priėmimo metu Kauno apylinkės teismo rūmuose pagal ieškovės ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl norminio atstumo neišlaikymo iki žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini).

14. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad skundžiamame sprendime nurodyti atsisakymo motyvai tuo metu buvo teisiškai pagrįsti, o jų aktualumas nepakito ir vėliau. Kaip teisingai nurodyta 2024 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu jau buvo priimti teismų sprendimai nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini) (žr. teismo sprendimo 11.5. punktą, 11.6. punktą, 11.8. punktą). Kaip matyti, statinio nugriovimo klausimas nėra pakitęs iki šiol – procesas yra priverstinio vykdymo stadijoje, todėl ignoruoti šias aplinkybes negalėjo ir negali nei valstybinės žemės sklypo patikėtinė Kauno miesto savivaldybė, nei ieškovė.

15. Kitas Kauno miesto savivaldybės argumentas, kuriuo remiantis buvo atsisakyta duoti sutikimą, yra tai, kad sprendimo priėmimo momentu buvo nagrinėjama byla, kurioje ieškovė ginčijo ankstesnės žemės sklypo patikėtinės, t. y. NŽT, atsisakymą duoti sutikimą analogiškais pagrindais. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad savivaldybė negalėjo neatsižvelgti į šias aplinkybes, antraip būtų pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose numatytos nuostatos – prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu

· paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;

· paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.

Ginčo, kilusio dėl to paties dalyko tik su ankstesne žemės sklypo patikėtine – NŽT, baigtis neabejotinai sudarė savarankišką pagrindą netenkinti ieškovės prašymo ir sulaukti teisminio proceso baigties. Kaip matyti iš bylos duomenų, sprendimas laukti ginčo baigties pasitvirtino – teismai priėmė sprendimus, kad ankstesnė žemės sklypo patikėtinė – NŽT taip pat pagrįstai atsisakė išduoti ieškovei sutikimą statyti statinį, nukrypstant nuo normatyvinių atstumų (žr. teismo sprendimo 11.7.2. punktą).

16. Nors skundžiamame sprendime daugiau nebuvo nurodyti kiti motyvai, kurie buvo aktualūs atsisakant išduoti sutikimą dėl statinio statybų, tačiau teismo posėdyje atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad net ir dabar tokio sutikimo Kauno miesto savivaldybė negalėtų išduoti, nes, pirma, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti statinį, antra, realūs žemės sklypo naudotojai (valstybinės žemės sklypo nuomotojai), t. y. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“, aiškiai deklaruoja savo nesutikimą, kad statinys stovėtų arčiau, nei numato normatyviniai teisės aktai. Kaip teisingai nurodė atsakovė ir tretieji asmenys (DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“), pagal teisės aktų reikalavimus ir kasacinio teismo išaiškinimus, norint įteisinti arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo pastatytą statinį, privalu gauti ne tik žemės sklypo savininkų sutikimus, tačiau taip pat ir žemės sklypo naudotojų, su kuriais yra sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys, sutikimus. Sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti ir neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių (STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Teismas šioje dalyje taip pat sutinka su atsakovės ir trečiųjų asmenų (bendrijų) argumentais, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma išimtis iš nurodytos taisyklės – nukrypimas nuo teisės aktų reikalavimų, susijusių su norminiais atstumais iki gretimo sklypo ribos, nagrinėjamu atveju nėra nedidelis ir gyventojų (bendrijų narių) interesai, kad atstumas būtų išlaikytas, yra teisėti bei pagrįsti (žr. teismo sprendimo 7.10. punktą). Beje, tokia pati išvada buvo konstatuota, ir nagrinėjant ieškovės bei ankstesnės valstybinės žemės sklypo patikėtinės (NŽT) ginčą (žr. 2024 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), motyvuojamąją dalį ir 2024 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 38 punktą).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kaip visiškai nepagrįstas laikytinas ir ieškovės argumentas, kad Kauno miesto savivaldybė neturėjo pagrindo atmesti ieškovės prašymą, nes iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdžiai matyti, jog savivaldybė nenustatė nei vieno pagrindo iš Taisyklėse nurodyto baigtinio sąrašo (Taisyklių 6.1.–6.4. punktai), kuomet galima atsisakyti išduoti sutikimą (žr. teismo sprendimo 2.10.3. punktą). Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento teisinio nepagrįstumo, pažymi:

17.1. Nesutiktina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose Taisyklėse dėl Kauno miesto savivaldybės sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo yra nurodyti vieninteliai keturi atvejai, kuriems esant savivaldybė turi teisę atsisakyti išduoti sutikimus. Toks siauras teisės akto aiškinimas neatitiktų nei teisės akto tikslų, nei derėtų su teisės akto normų sisteminiu aiškinimu. Akcentuotina, kad tų pačių Taisyklių 8 punkte numatyta, jog savivaldybės atsakingi padaliniai, kuriems prašymas perduotas per DVS „(duomenys neskelbtini)“, priskiriant veiksmą „Vizavimas“, per 4 darbo dienas išnagrinėja prašymą su pridedamais dokumentais ir pagal kompetenciją patikrina, ar išdavus sutikimą:

- nebus pažeisti kuruojamos srities interesai,- ar nėra Taisyklių 6 punkte nurodytų aplinkybių,

- ar teritorija nėra reikalinga savivaldybės reikmėms ar kitai planuojamai veiklai.

Taigi, teisės akto sisteminė analizė pagrindžia atsakovės argumentus, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Taisyklių 6 punkto negalima aiškinti taip, kad tik šiais atvejais atsakovė gali priimti neigiamą sprendimą (žr. teismo sprendimo 5.12. punktą). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, savivaldybė aiškiai pagrindė sprendimą atsisakyti išduoti sutikimą dviem motyvų pagrindais (žr. teismo sprendimo 11.9.1. ir 11.9.2. punktus).

18. Papildomai teismas pasisako, kad nevertina, ar pagrįsti yra trečiųjų asmenų – bendrijų argumentai, kad sprendžiant ieškovės prašymą savivaldybei išduoti sutikimą, kaip aktualus ir taikytinas, turėjo (galėjo) būti taikomas Taisyklių 6.2. punktas (žr. teismo sprendimo 7.11. punktą). Teismas šioje dalyje pažymi, kad skundžiamame sprendime Kauno miesto savivaldybė nesirėmė šiuo punktu, todėl ir ginčą nagrinėjant teisme negali būti vertinama tai, kuo nesirėmė Kauno miesto savivaldybė, veikdama, kaip viešojo administravimo subjektas. Priešingu atveju, teismas peržengtų nagrinėjamo ginčo ribas ir analizuotų faktines aplinkybes, kuriomis nebuvo pasiremta, savivaldybei sprendžiant ieškovės prašymą – byloje tarp šalių ir kilo ginčas būtent dėl to, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, priimdama 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesivadovavo nei vienu iš Taisyklių 6.1.–6.4. punktuose numatytų pagrindų, tame tarpe ir 6.2. punkte numatytu teisiniu pagrindu.

19. Remiantis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad neteisėtas ir nepagrįstas yra ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti 2024 m. balandžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas – reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę duoti sutikimą UAB „Juice & water group” statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, nesilaikant normatyvinio atstumo. Nors byloje dalyvaujantys asmenys dėl šio ieškinio reikalavimo teikė argumentus, tačiau šie argumentai, atmetus pagrindinį materialųjį reikalavimą, apskritai netenka teisinės reikšmės, todėl teismas neteikia teisinio vertinimo dėl argumentų pagrįstumo.

20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Pažymėtina, kad teismas šiame sprendime pateikė teisinį įvertinimą dėl esminių ginčo aspektų ir atsižvelgęs į byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, turinčius teisinę reikšmę.

20.1. Kaip neturinčių teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, teismas teisiškai išsamiai nevertina ieškovės atstovo teismo posėdyje pateiktų argumentų apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ginče su ankstesne valstybinės žemės sklypo patikėtine (NŽT), yra teisingas, nors Panevėžio apygardos teismo ir buvo panaikintas dėl formalių priežasčių, ir šią bylą nagrinėjantis teismas į tai turėtų atsižvelgti – ieškovei žinoma, kad minimas teismo sprendimas buvo panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatavus būtinybę naikinti sprendimą dėl nepagrįstai neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20.2. Teisiškai nėra reikšminga ir tai, kad ieškovės vadovas pasikeitė ir naujoji administracija turi idėjų, kaip būtų galima įteisinti statybas, dėl kurių ir yra kilęs ginčas (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymi, kad šalims buvo sudarytos visos sąlygos siekti taikaus ginčo išsprendimo, bet, kaip matyti iš bylos proceso, tokia galimybe šalys, besiremdamos savo argumentais ir pozicija, nepasinaudojo. Šioje dalyje tik papildomai atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovė I. B. ir tai patvirtino trečiojo asmens Ž. R. projektavimo biuro atstovas Ž. R. 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje (2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įrašas: 21 min. 01 sek. – 22 min. 10 sek.), topografinis planas, pagal kurį prašoma tenkinti ieškovės prašymą išduoti sutikimą (žr. teismo sprendimo 1.1. ir 1.2. punktus) nustojo galioti 2025 m. sausio mėnesį (Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738). Taigi, nors topografinis planas, kuriame, kaip nustatyta iš Ž. R. paaiškinimų dar yra ir rašymo apsirikimų dėl datų, skundžiamo Kauno miesto savivaldybės sprendimo priėmimo metu dar buvo galiojantis, tačiau teismo sprendimo priėmimo momentu dokumentas jau yra praradęs savo aktualumą. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo, šiuo atveju ieškovės, tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais, todėl ieškovė, kaip statybos teisinių santykių dalyvė, siekdama statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-369-313/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė savo ruožtu neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

23. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė atsakovės pusėje esantys tretieji asmenys, t. y. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Tretieji asmenys prašė priteisti iš ieškovės po 922,63 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato (-ės) teisines paslaugas (už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose; žr. teismo sprendimo 8 punktą, procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. Pažymėtina, kad nurodytos išlaidos už advokato (-ės) teisines paslaugas yra patvirtintos mokėjimo dokumentais, priteistinos išlaidos laikytinos protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktas, 2 dalis, 98 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė nekvestionavo trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumo, trečiųjų asmenų atstovė išsamiai žodžiu paaiškino teismui iškilusius klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų dokumentų turinio (2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 06 sek. – 49 min. 42 sek.)

25. Ieškinį atmetus, trečiųjų asmenų, esančių atsakovės pusėje, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų yra tenkintini:

- iš ieškovės UAB „Juice & water group“ daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 922,63 Eur bylinėjimosi išlaidos;

- iš ieškovės UAB „Juice & water group“ daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 922,63 Eur bylinėjimosi išlaidos.

26. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei nebuvo, todėl nėra sprendžiama dėl šių išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

27. Tretieji asmenys DNSB „(duomenys neskelbtini)“, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teikė byloje nuomonę, kad ieškovei turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesu (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini); atsiliepimo į ieškinį 5.5. punktas). Teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovė patikslino, kad savarankiško prašymo dėl baudos skyrimo neteikia ir išreiškė tik nuomonę dėl baudos skyrimo (2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 22 sek. – 43 min. 05 sek.). Taigi, nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei nepateikė, o teismas, savo ruožtu įvertinęs ieškovės procesinius veiksmus ir procesinį elgesį, neįžvelgia teisinio pagrindo išvadai, kad šalis būtų piktnaudžiavusi – teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė sąmoningai teikė teismui ieškinį, siekdama ne realaus civilinių teisių gynimo, o tik siekdama vilkinti procesus. Tai, kad ieškovės pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas nebuvo patvirtintas, nesuponuoja išvados, kad bylos užvedimas buvo paremtas šalies piktnaudžiavimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“, kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 922,63 Eur (devynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė