- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-73-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06848-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-73-755/2017
teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06848-2016-8
2017 m. sausio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo A. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu A. R. bei laikinai apriboti atsakovės L. P., kaip motinos, valdžią vaikų atžvilgiu.
2. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų A. R. ir L. R. laikiną gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad atsakovė elgiasi amoraliai, yra kėlusi ranką prieš save, prieš savo artimuosius, ne kartą susidorojimu grasino ir vaikams, todėl mano, jog nepilnamečiams bus saugiau gyventi su juo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, jog jis ar atsakovė kokiu nors būdu netinkamai įgyvendina motinos, tėvo valdžią jų nepilnamečiams vaikams, nepateikė jo baimės egzistavimą pagrindžiančių aplinkybių, t. y. nepateikė jokių įrodymų dėl realių grasinimų vaikams ar ieškovui, netinkamų motinos veiksmų vaikų atžvilgiu, motinos valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai nepilnamečių vaikų interesams, nepriežiūros, nesidomėjimo jų vystymusi, sveikata, saugios aplinkos neužtikrinimu, kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl susidariusios situacijos ir pan., kas būtų pagrindas teismui ginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei esant realiai grėsmei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas A. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-05 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti nepilnamečių vaikų A. R. ir L. R. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu.
6. Nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl atmeta prie ieškinio pateiktus įrodymus apie netinkamą atsakovės elgesį. Mano, jog šiuo atveju nebuvo pilnai ir objektyviai įvertinti byloje esantys duomenys apie pavojų vaikų gyvybei ir sveikatai, o tik atsižvelgta į atsakovės atsiliepime išreikštą poziciją, grindžiamą akivaizdžiai melagingomis aplinkybėmis. Pažymi, jog atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena pas savo sugyventinio brolį, jau kuris laikas nedirba, nors yra darbinga suaugusi moteris.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti (b. l. 51-54). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.).
9. Atsižvelgdamas į viešojo intereso šioje o bylose( klausimas susijęės su nepilnamečiais vaikais) egzistavimą, į tai, kad pateikti įrodymai yra aktualūs apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).
10. Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 str.).
14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prašė nustatyti nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo. Prašymą motyvavo tuo, jog atsakovė nesugeba tinkamai rūpintis jų vaikais, dėl to kyla grėsmė ne tik nepilnamečių sveikatai, bet ir jų gyvybei.
15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė, kadangi laikė, jog ieškovas neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nepateikė duomenų, patvirtinančių realią jo vaikų interesams kylančią grėsmę, neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galimybės įvykdyti priimto teismo sprendimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo priėmimo taisykles, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodytas argumentas netinkamų motinos veiksmų vaikų atžvilgiu labiau atitinka jo išreiškiamą nerimą, nuogąstavimą dėl mažamečių saugumo bei naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis siekiant suvaržyti priešingos šalies teises ir interesus, tačiau neįrodo realios grėsmės vaikų saugumui bei sprendimo įvykdymui.
17. Su šiais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Šios instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
18. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neanalizuoja teisinio pagrindo išsamiai, nevertina byloje šalių pateiktų įrodymų ir nenustato aplinkybių, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šioje ginčo stadijoje svarbu tai, kad, kaip matyti iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, šalys taikiai susitarė, jog jos abi rūpinsis vaikais, leis viena kitai bendrauti su jais iki bus priimtas teismo sprendimas. Akivaizdu, kad nuolatinis vaikų gyvenamosios vietos keitimas pagal tėvų poreikius nėra tinkama priemonė užtikrinanti vaikų interesus augti stabilioje ir patikimoje aplinkoje. Šioje bylos procesinėje stadijoje nėra nustatyta priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų auginti vaikų, nėra duomenų, kad ji jiems darytų žalą. Priešingai, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų apsilankymo metu buvo atliktas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas, pravestas pokalbis su abiem tėvais, išsiaiškinta, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės namuose yra tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai – liudytojų parodymai (b. l. 51-54), nesant kitų papildomų įrodymų, pvz. šalių gyvenamosios vietos savivaldos institucijos, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacijos ir pan. apie vaikų netinkamą priežiūrą teismo proceso metu, patikimai nepatvirtina atsakovės piktnaudžiavimo motinos valdžia, t. y. motinos valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko būtų būtina pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
19. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tik ištyrus visus įrodymus, teismas spręs dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kitus su tuo susijusius klausimus.
20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.