Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokurorės Virginijos Kliaugienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. 2024 m. vasario 19 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia ne mažiau kaip 10 kartų sudavė kumščiais ir spyrė į įvairias kūno vietas broliui V. B., tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui nukentėjusiajam V. B..

Kaltinamasis Ž. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. vasario 19 d. žiūrėjo televizorių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo apie 18.30 val. Šiame bute gyvena kartu su broliu, brolis turi negalią, vaikšto su protezu. V. tuo metu miegojo, tada jis pabudo, atsikėlė ir pradėjo su rankomis skėsčioti, mosikuotis. Prieš tai abu kartu gėrė alų. Tada jį pervertė ant grindų. Buvo iškviesti medikai, pareigūnai. Brolis sakė pareigūnams, kad prieš jį panaudojo fizinį smurtą, tačiau jis neigė, sakė, kad nenaudojo fizinio smurto. Pripažįsta, kad anksčiau buvo teistas dėl smurto prieš brolį. Pripažįsta visiškai, kad savo broliui sukėlė fizinį skausmą, suduodamas smūgius. Patvirtina, kad 2024 m. vasario 19 d. su broliu V. gėrė alkoholį, po to vakare, apie 18.30 val., sukonfliktavo. Brolis jau miegojo, atėjo į jo kambarį, ištempė iš lovos ant grindų, sudavė su kumščiais ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas, kiek tų smūgių buvo, neskaičiavo, negali pasakyti. Bet jei brolis taip sako, tai galėjo ir tiek suduoti. Kad padarė nusikalstamą veiką, suprato, žinojo, kad už smurtą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Labai gailisi, sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų atlikti nemokamus viešuosius darbus. Stengsis ateityje nenaudoti jokio smurto.

Be kaltinamojo Ž. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2024 m. vasario 19 d., dienos metu, su broliu Ž. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį virtuvėje. Išgėrė apie 3 butelius alaus, brolis išėjo į lauką, o jis užlipo į savo kambarį, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte, atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių. Bežiūrėdamas televizorių užmigo. Tą pačią dieną, apie 18.30 val., grįžęs brolis atėjo į kambarį, jį ištempė iš lovos ant grindų, sudavė su kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas. Nustojus jam smurtauti jis išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai broliui išrašė orderį, o jį medicinos darbuotojai išsivežė į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Ką nustatė jam medikai, tiksliai nežino, tiesiog jie jį apžiūrėję paleido į namus. Brolio Ž. B. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Brolis yra kalėjęs pataisos namuose dėl smurto prieš jį. Su broliu kartu gyvena apie 8 metus. Dėl jo elgesio kviesta ne kartą policija, jis negali prieš jį apsiginti, nes turi fizinę negalią. Pageidauja, kad broliui būtų skirta kardomoji priemonė. Šio įvykio daugiau niekas nematė, nes jie su broliu namuose buvo tik dviese.

2024 m. vasario 20 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas V. B. nurodė, jog 2024 m. vasario 19 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), brolis Ž. B. ne mažiau kaip 10 kartų tyčia sudavė kumščiais ir spyriais į įvairias kūno vietas, sukeldamas pareiškėjui fizinį skausmą. Apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto miegamojo kambaryje. Apžiūros metu niekas nepaimta.

2024 m. kovo 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-ufvnt(1).mp4“, įrašo trukmė 13.34 min. Paleidus vaizdo įrašą, matyti einanti pareigūnė ir jai iš paskos medikai eina į namą, beldžia į buto duris. Patekus į vidų, priešais matyti laiptai į (duomenys neskelbtini) aukštą. Pareigūnė teiraujasi, ar čia pas jus? Girdėti balsas iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Pareigūnė paprašo, kad nuliptų laiptais žemyn, teiraujasi, ar jis yra vienas (duomenys neskelbtini) aukšte, kas jį primušė? Atsako, kad brolis. Pareigūnė teiraujasi, kur yra brolis? Atsako, kad pabėgo. Pareigūnė tikslinasi aplinkybes. Vyras pasakoja: nebuvome prieš tai susipykę, žiūrėjome televizorių, kartu gėrėme. Pareigūnė teiraujasi, ar rankom mušė? Vyras nurodo, kad ir spardė, ir daužė. Pareigūnė teiraujasi, kas yra kojai, kodėl taip sunkiai vaikštot? Vyras atsako, kad aš esu be kojos. Pareigūnė teiraujasi, ar turės broliui priekaištų? Vyras atsako, kad turės, jis dabar pabėgo, taip, gyvena kartu. Nurodo, kad pradėjo jį daužyti. Pareigūnė tikslina, kur jam trenkė? Vyras atsako, kad per galvą daužė, per šonus. Nežino, dėl ko pradėjo spardyti, daužyti. Trenkė per galvą, visur trenkė, kur tik galėjo trenkti. Pareigūnė teiraujasi, ar nesimato sužalojimų, kiek smūgių, spyrių. Atsako, kad neskaičiuoja smūgių. Pareigūnė teiraujasi, ar jautė skausmą. Vyras atsako, kad daugiausia tai į galvą daužė. Sako, kad skauda, skauda galvą ir dabar. Vyras sako, kad galvą skauda nuo daužymo, ne nuo gėrimo, ypač pakaušį (rodo su ranka į galvą). Matyti, kaip medikai apžiūrinėja galvą. Vyras sako, kad pabėgo, kai pradėjo kviesti pagalbą, jis kažkam pasiskambino ir pabėgo. Medikė teiraujasi, ar pastoviai alkoholį vartoja? Vyras sako, kad vartoja, tačiau dabar ramus, neturi minčių apie savižudybę. Vyras sako: nežinau, kodėl jis turi mane ėmė daužyti, net nežinau priežasties. Pareigūnė paprašo nusistatyti girtumą. Vyras sako, kad brolis pabėgo, kai jis išsikvietė pagalbą, dabar jis galėtų būti pas R. G. kaime, tikslesnio adreso nežino. Jis sako, kad kai brolis grįš, vėl mane puls, užmuš, nebeturi gyvenimo. Pareigūnė teiraujasi, ar tai pirmas atvejis? Vyras atsako, kad ne pirmą kartą. Sutiko nusistatyti girtumą, vyras pasakojo, kad kartu gėrėme, pareigūnė tikslina, ar iš rankos ir kojos? Vyras atsako, kad iš lovos išvilko į koridorių ir su rankom, ir su kojom į visą kūną. Vyras pasakoja, kad jis pasiėmė stalo koją, norėjo apsiginti, atėmė stalo koją. Pareigūnė paprašė parodyti šonus, replikuoja, kad ant galvos sužalojimų nesimato, gal matosi šonuose. Pareigūnė paprašo nurodyti, kiek spyrių, kur spyrė. Vyras sako, kad mane pradėjo daužyti, nepasakys, kiek. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) aukšte. Nustato girtumą – 2 prom. Vyras sako: dabar jis grįš į namus ir vėl smurtaus. Medikė teiraujasi, ar neturi suicidinių minčių. Vyras atsako, kad neturi, tik nori, kad jis čia nebūtų. Pareigūnė sako, kad sužalojimų nesimato, tačiau vyras nurodė, kad brolis jį mušė, spardė, su rankom daužė. Baigiasi vaizdo įrašas. Kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-vdwww(1).mp4“, įrašo trukmė 05.20 min. Apžiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip pareigūnė bendrauja su vyru, jam aiškina, kad gal duos vaistų, kad jūs apsiramintumėte, nebedrebėtumėt, pamiegosit ir viskas. Nuspręs greitosios pagalbos darbuotojai. Pareigūnė išeina iš buto, ten stovi vyras, atsukęs nugarą, pareigūnė teiraujasi, ar tikrai jis nieko nenori pasiimti iš namų. Pareigūnė eina į tarnybinį automobilį, pildo dokumentus. Baigiasi įrašas.

2023 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurio trukmė 2.47 min. Tai operatoriaus ir skambinančio vyro pokalbis telefonu. Operatorius: 112. Skambinantis vyras: laba diena, ar galite padėti? Operatorius: pasakykite, kas atsitiko, ar reikia greitosios pagalbos? Skambinantis vyras: man reikia policijos išsikviesti. Brolis man kaip vožė. Operatorius: jus brolis sumušė? Vyras atsako: taip. Operatorius teiraujasi: prieš kiek laiko? Atsako: prieš 15–10 min. Operatorius teiraujasi adreso. Atsako: (duomenys neskelbtini). Operatorius sako: iškviesime policiją, iškviesime greitąją. Operatorius tikslinasi: brolis jus sumušė prieš 15 min.? Atsako: taip, miegantį. Operatorius paklausia, ar lauks namuose. Vyras atsako: lauksiu. Operatorius sako: laukite namuose, atvyks policija ir greitoji. Baigiasi pokalbio įrašas.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresn. tyrėjo L. Č. 2024 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad smurtą patyręs asmuo yra V. B., kuriam brolis Ž. B. sudavė ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais ir kojų spyriais į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu V. B. sukėlė fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (apklausų protokolai, apžiūrų protokolai, tarnybinis pranešimas ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo Ž. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis 2024 m. vasario 19 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš kartu gyvenantį brolį V. B. ir sukėlė jam fizinį skausmą. Pats nukentėjusysis netrukus po įvykio išsikvietė pagalbą ir atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kokius veiksmus prieš jį atliko brolis, patvirtino, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinime netiksliai nurodyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir artimajam giminaičiui nukentėjusiajam V. B., nes kartu gyvenantis kaltinamojo brolis laikytinas ne artimuoju giminaičiu, o tik jo šeimos nariu, todėl šis aspektas tikslintinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir 1,95 prom. girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų apskundęs prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę Ž. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (ne mažiau kaip 10 kartų sudavė kumščiais ir spyrė į įvairias kūno vietas broliui), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (nors teistumas išnykęs, tačiau kaltinamasis praeityje (2017–2018 m.) jau 3 kartus buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą prieš tą patį nukentėjusįjį, ne kartą baustas administracine tvarka), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus ne prokurorės siūlomą švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmę (viešuosius darbus), o griežtesnę laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamajam skirtina už vidurkį šiek tiek švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 20 d. 00.20 val. iki 2024 m. vasario 20 d. 17.40 val., t. y. 1 para, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. kartu gyvenantį savo brolį, prieš kurį smurtavo ne pirmą kartą, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant Ž. B. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti Ž. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad Ž. B. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad Ž. B., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.