Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1806-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
2S-1806-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01854-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Kauno energija“
Civilinė byla Nr. 2S-1806-260/2014,Proceso Nr. 2-28-3-01854-2014-0,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.5; 95.5; 122.4; 129.1; 129.11;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-2450-91/2014 pagalantstolio A. A. prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolis A. A. prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje (b.l. 1) prašė vykdymo procese dėl skolos iš skolininkės O. R. išieškojimo išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai pakeisti po skolininkės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties skolininką į palikimą priėmusį asmenį – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla pagal teismo įsakymą Nr. L2-2940-07, 2003 m. rugsėjo 11 d. išduotą Marijampolės rajono apylinkės teismo, dėl 4 625,46 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės O. R. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Skolininkė 2005 m. spalio 5 d. mirė, o palikimą po jos mirtiespriėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2006 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkei priklausantis turtas, turto arešto aktas 2006 m. rugsėjo 13 d. išviešintas viešame registre. Apie esamas skolas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomai informuota 2013 m. gegužės 22 d. raštu, todėl laikytina, kad palikimą priėmusiam skolininkės įpėdiniui kreditorės reikalavimas pareikštas tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajonoapylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi (b.l. 2–3) prašymą tenkino, vykdomojoje byloje Nr. 0023/06/01148 pagal 2003 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2940-07/03 dėl 4 625,46 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 350148314, naudai pakeitė skolininkę iš O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005 m. spalio 5 d., į Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininkės O. R. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Mirusios skolininkės O. R. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, kuri, kaip skolininkės turto paveldėtoja, atsako ir už palikėjos skolas. Teismas, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, skola neišieškota, sprendė, kad teisių procesinis perėmimas įmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskiruoju skundu (b.l. 8–9) prašopanaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. A. pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Po skolininkės O. R. mirties per 3 mėnesius nei išieškotoja AB „Kauno energija“, nei antstolis neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie vykdomus išieškojimus. Iš įrašo Nekilnojamojo turto registre matyti, kad antstolis skolininkei priklausantį turtą areštavo 2006 m. rugsėjo 12 d., kai tuo tarpu skolininkė mirė 2005 m. spalio 5 d., t. y. jau praleidęs 3 mėnesių terminą. Neišviešinus arešto per 3 mėnesius po palikėjos mirties, nebuvo pasiekti įstatymo leidėjo tikslai – garantuotas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Išieškotoja, tinkamai vykdydama savo pareigas ir būdama aktyvi, sužinojusi apie skolininkės mirtį, teisme atsinaujinusi terminą turėjo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, o kadangi šiuo atveju kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą, teismas be pagrindo pakeitė skolininkę jos teisių perėmėja.

Antstolis A. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, patenkinus antstolio prašymą, buvo pakeista skolininkė vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nepagrįstai nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, ir skolininkę vykdymo procese pakeitė nesant tam pagrindo.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2003 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės rajono apylinkėsteismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2940-07/03 dėl 4 296,09 Lt skolos, 294,94 Lt delspinigių ir 34,43 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojos AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 3501483, naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 1). Vykdomasis raštas antstolio kontoroje gautas 2006 m. rugpjūčio 19 d. O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2005 m. spalio 5 d. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 11). 2006 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 15–16) antstolis areštavo skolininkei O. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas įregistruotas viešame registre 2006 m rugsėjo 12 d. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 18–19). 2006 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu antstolis, nustatęs, kad skolininkė O. R. yra mirusi, sustabdė vykdomąją bylą iki atsiras skolininkės teisių ir pareigų perėmėjas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 20). 2013 m. gegužės 22 d. raštu (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 25–26) antstolis informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie jo žinioje vykdomą vykdomąją bylą dėl skolos iš skolininkės O. R. išieškojimo, kurioje po skolininkės mirties likusio turto niekas nepaveldėjo. 2014 m. vasario 4 d. palikimą, atsiradusį po skolininkės O. R. mirties, paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 28). Valstybė, priėmusi palikimą, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreipėsi į antstolį su prašymu dėl turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 27) ir antstolis, tenkindamas šį prašymą, 2014 m. gegužės 13 d. patvarkymu panaikino minėto turto areštą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 29).

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas negalimas tais atvejais, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles.

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Visų pirma būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad palikimą, atsiradusį po skolininkės O. R. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau apeliantė nesutinka, kad jai yra perėjusi prievolė atsakyti pagal pirminės skolininkės prievolę AB „Kauno energija“. Apeliantės teigimu, skolininkės (palikėjos) kreditorė AB „Kauno energija“ per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė reikalavimo, todėl skolininkės palikimą priėmusi Lietuvos Respublikos valstybė neturi pareigos atsakyti už šią skolininkės skolą.

Tam tikrus ypatumus procesinių teisių perėmimui nustato materialiosios paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visąpalikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimąpriimti. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjoįsipareigojimas (skola) pereitųįpėdiniams. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas interalia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), o kartu minėtame straipsnyje nustatyti terminai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-540/2011).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad egzistuoja objektyvi būtinybėkeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, skolininkės O. R. kreditorė AB „Kauno energija“, kurios naudai antstolis A. A. vykdė priverstinį išieškojimą, siekdama, kad jos reikalavimas būtų patenkintas iš palikėjos turto, taip pat turėjo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nurodytą terminą pareikšti apie savo reikalavimą. Antstolis, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nurodė, kad palikimą priėmusiam skolininkės įpėdiniui kreditorės reikalavimas buvo pareikštas tinkamai, kadangi 2006 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktas buvo išviešintas jį įregistruojant tą pačią dieną viešame registre, o apie skolininkės skolas valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo papildomai informuota 2013 m. gegužės 22 d. raštu. Pagal formuojamą teismų praktiką turto arešto akto išviešinamas viešame registre laikomas tinkamu pareiškimu apie reikalavimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), tačiau sprendžiant teisių perėmimo klausimą būtina nustatyti, ar šis veiksmas buvo atliktas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ar šis terminas, jei jis buvo praleistas, teismo buvo pratęstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareikštą prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, šių reikšmingų aplinkybių nenustatė ir nepagrįstai pripažino, kad procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas.

Nustatyta, kad skolininkė vykdymo procese O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2005 m. spalio 5 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2006 m. sausio 5 d. (CK 5.3 str. 1 d.). 2006 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre 2006 m. rugsėjo 12 d., t. y. jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti. Nors turto arešto aktas viešame registre buvo įregistruotas ir išviešintas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomai apie skolininkę ir iš jos išieškomą skolą buvo informuota dar iki to momento, kai Lietuvos Respublikos valstybė priėmė palikimą, atsiradusį po skolininkės O. R., t. y. dar iki 2014 m. vasario 4 d., pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, šios aplinkybės, kadangi yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, negali sudaryti pagrindo pripažinti kreditorę tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto. Kadangi veiksmai, kuriais buvo pareikšta apie kreditorės AB „Kauno energija“ reikalavimą skolininkei, buvo atlikti pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, o byloje duomenų apie tai, kad teismas šį terminą būtų pratęsęs nėra, esant pasibaigusiam naikinamajam CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytam 3 metų terminui, negalima pripažinti, kad palikėjos, (skolininkės) O. R. įsipareigojimas AB „Kauno energija“ perėjo jos įpėdinei, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei. Nesant įvykusiam materialiajam teisių ir pareigų perėmimui tarp išieškotojos ir skolininkės įpėdinės, procesinis teisių perėmimas nėra galimas.

Nurodytos aplinkybės bei pirmiau paminėta kasacinio teismo suformuota praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo nepagrįstai vykdymo procese skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio A. A. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolio A. A. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis