- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eI3-976-872/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03995-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Sauliaus Jakaitis
- Trečiasis asmuo
- Darbo, Centro, Centro partija-Tautininkai, partija "Laisvė ir teisingumas", Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tvarka ir teisingumas, Lietuvos socialdemokratų partija
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
- Pareiškėjas
- Lietuvos regionų partija
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Darius Butvilavičius, Daris Butvilavičiuiir
- Kategorijos
- 12.13.2Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Inos Kirkutienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuotieji asmenys: Centro partija – tautininkai, Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščionių šeimų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai, partija „Tvarka ir teisingumas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos regionų partija (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos socialdemokratų darbo partija; toliau – ir pareiškėja, Partija) teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje pirmuoju klausimu buvo svarstomas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo klausimas. Pateikto sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ projekto (toliau – ir Projektas) 9 punkte buvo numatyta: „nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11“, o 11 punkte buvo numatyta: „skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį“. Šiems Projekto punktams buvo pritarta. VRK apsvarsčius visus sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ punktus, posėdžio pirmininkė paskelbė, kad VRK sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu yra priimtas, tačiau vėliau posėdžio eigoje VRK sugrįžo prie pirmojo darbotvarkės klausimo ir nusprendė iš naujo balsuoti dėl anksčiau priimto sprendimo 9 bei 11 punktų. Pakartotiniu balsavimu Projekto 9 ir 11 punktams buvo nepritarta, Sprendime nebeliko Projekte buvusių ir ankstesniu VRK balsavimu priimtų sprendimo 9 ir 11 punktų nuostatų.
Partija po 2016 m. vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tapo naujai įregistruota parlamentine politine partija, kurios veiklai finansuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Vadovaudamasi Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, VRK jau tris kartus Partijai yra skyrusi valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. Komisijos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. Sp-206 „Dėl 2019 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ VRK nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 11, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. pirmąjį pusmetį skyrė Partijai 249 000 Eur. VRK 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. Sp-412 „Dėl 2019 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ Komisija nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 10, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. antrąjį pusmetį skyrė Partijai 226 450 Eur. VRK 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. Sp-37 „Dėl 2020 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ buvo nustatyta, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 12, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2020 m. pirmąjį pusmetį skyrė pareiškėjui 246 325 Eur. Taigi nuo to momento, kai 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, Komisija jau tris kartus pripažino faktą, jog Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skyrė jai valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti, todėl skundžiamu Sprendimu Komisija turėjo nustatyti, kad Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skirti atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti sumą.
Nors Sprendime apskritai nėra nurodyti motyvai, dėl kurių Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, tačiau iš Komisijos interneto svetainėje esančio 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio vaizdo įrašo (žiūrėti nuo 2 val. 21 min. 7 s. iki 2 val. 30 min. 53 s.: https://cdn-player.vrk.lt/media?video=2020/VRK_2020-11-05.mp4) ir posėdžio protokolo matyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skirti, nes dotacija šiuo atveju yra skirstoma jau po 2020 m. Seimo rinkimų. VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokole netinkamai aiškina ir taiko Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos, kuri taikytina ir šioje byloje nagrinėjamam atvejui ir pagal kurią atitinkamais Seimo rinkimų metais įvykusių eilinių Seimo rinkimų rezultatai yra pagrindas skirstyti valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti tik nuo po jų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo kitų metų sausio 1 dienos, o ne nuo naujo Seimo rinkimų momento. Komisija Sprendimu kitoms politinėms partijoms valstybės biudžeto asignavimus jų veiklai finansuoti skirstė ne pagal 2020 m. Seimo rinkimų, o anksčiau vykusių rinkimų rezultatus, kas reiškia, kad VRK Partijai ir kitoms politinėms partijoms VRK nepagrįstai taikė skirtingus teisinius kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovė VRK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Sprendime nustatytos 2020 m. antrojo pusmečio asignavimų sumos politinėms partijoms pagal gautus rinkėjų balsus ir nėra nurodyta, kad Partija turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje buvo svarstomi asignavimai Partijai, tačiau Sprendimu asignavimai jai nebuvo skirti, nes Partija neatitiko Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos. Partijai valstybės biudžeto asignavimai galėjo būti skirti tik iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų. Kadangi Sprendimas priimtas po minėtų rinkimų, VRK neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo ir skirti Partijai valstybės biudžeto asignavimus.
VRK 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje iš pradžių balsavimu buvo pritarta pirminiam sprendimo projektui, pagal kurį Partijai buvo numatyti asignavimai, tačiau, pastebėjus klaidą, kad Partija neturėjo teisės gauti asignavimų, kaip neatitinkanti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų, Komisija ištaisė padarytą klaidą, išbraukdama Sprendimo punktus, kuriuose Partijai buvo numatyti asignavimai.
2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame buvo numatytas naujas politinių partijų finansavimo modelis (21 str. 6 d.), kuris šiuo atveju nėra susietas su rinkimų ciklu, o jo taikymas laike yra griežtai apibrėžtas – valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik po to, kai partija yra įregistruojama jau po Seimo rinkimų (ji gali būti sukurta ir likus pusmečiui iki naujų Seimo rinkimų), o finansavimas jai skiriamas tik iki kitų Seimo rinkimų. Tokiu atveju įstatymo leidėjo valia yra aiški, VRK vadovavosi naujomis Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dėl kurių teisės aiškinimo klausimų nekilo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad politinių partijų finansavimo modelis turi būti aiškinamas sistemiškai su tuo finansavimo modeliu, kuris yra nustatytas Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, nes jie iš principo yra skirtingi. Pagal pastarąjį modelį būtinoji sąlyga gauti finansavimą yra dalyvavimas rinkimuose ir 2 proc. rinkėjų balsų gavimas, o pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį dalyvauti rinkimuose ir gauti rinkėjų balsų nėra būtina, partija tokį finansavimą gali gauti net niekada nedalyvavusi rinkimuose. Abu modeliai negali būti lyginami tarpusavyje, o juos reglamentuojančios teisės normos aiškinamos vienodai.
Priimdama skundžiamą Sprendimą, Komisija vadovavosi tik Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir negalėjo vadovautis šio straipsnio 2, 3, 4 dalimis ar Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT17-N8/2019, kuriame buvo nagrinėjamas tik pastarasis politinių partijų finansavimo modelis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjos Partijos skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, o bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VRK iš naujo spręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Partijai nutraukė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovės Vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Bylą grąžinus naujam nagrinėjimui VRK pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog pareiškėja reiškia teisiškai nepagrįstus reikalavimus, nes skundžiamame Komisijos sprendime jos teisės ir pareigos nėra niekaip minimos.
Teigia, jog VRK sprendimo panaikinimas sukeltų situaciją, kai su sprendimu nesusijęs asmuo siekia pakeisti sprendimą, nors dėl pareiškėjos teisių ir pareigų sprendime niekaip nepasisakyta. Panaikinus VRK sprendimą būtų pažeidžiami kitų politinių partijų, minimų ginčijamame sprendime, teisės ir teisėti interesai, kurioms buvo paskirstyti valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, pinigai buvo išmokėti, galimai partijos tuos pinigus jau ir išleido, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje taikomos nebuvo. Ginčijamo sprendimo panaikinimas sukeltų tokią situaciją, kai būtų naujai išsprendžiamas klausimas dėl sprendime minimų partijų teisių ir pareigų. Be to, panaikinus sprendimą turėtų būti sprendžiami klausimai dėl partijoms išmokėtų pinigų gražinimo į valstybės biudžetą, nes neliktų teisinio pagrindo, kuriuo tie pinigai partijoms buvo paskirti ir išmokėti.
Pažymi, jog pareiškėjos siekiama gauti dotacija gali būti skiriama tik pagal kitą Politinių partijų įstatymo normą (21 str. 6 d.). Tai yra atskira biudžeto eilutė, kuri neturi įtakos kitų politinių partijų dotacijoms, kurios valstybės biudžeto lėšos skiriamos pagal Politinių partijų įstatymo 21 str. 2, 3 ir 4 d. Dotacijos neskyrus pareiškėjai, šie valstybės biudžeto asignavimai nėra paskirstomi kitoms politinėms partijoms, tačiau yra grąžinami į valstybės biudžetą. Valstybės biudžete numatyta suma pagal Politinių partijų įstatymo 21 str. 6 d. ir liko valstybės biudžete, nes VRK Finansų ministerijai neteikė paraiškos dėl šių valstybės biudžeto asignavimų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose teigia, jog dėl teisinių priežasčių skundas atmestinas, o VRK sprendimas paliktinas nepakeistu, tačiau taip pat patvirtino, kad Darbo partija neturi tiesioginio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir sutinka, kad teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos finansavimui buvo skirtos tikslinės lėšos, kurios nepaskyrus jų konkrečiam pareiškėjui nebuvo paskirstytos kitoms politinėms partijoms. Taigi, visi į šią bylą įtraukti tretieji asmenys netenka suinteresuotumo šios bylos baigtimi, kadangi tiek pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, tiek ir atmetimo – likusioms politinėms partijoms skiriamų lėšų dydžiai nesikeistų.
Teigia, kad išskyrus koreguotą atsakovės nuomonę ir dviprasmišką situacijos vertinimą – daugiau jokioms imperatyvioms normoms atsakovė nenusižengė. Šiuo atveju vertinant vien materialius santykius ir skiriamą finansavimą svarbu išlaikyti skiriamo finansavimo nuoseklumą, kadangi po skirtingų rinkimų pradėjus taikyti skirtingas praktikas natūraliai susiklostys situacija, kai partija skirtingu periodu gaus finansavimą, kuris po skirtingų rinkimų bus vertinamas nevienodai. Atsakovė savo praktikoje išliko nuosekli, o visais laikais atitinkami sprendimai buvo priimami iš esmės tuo pačiu laiku ir vertinant tuos pačius kriterijus (tiek iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tiek jį priimant, tiek ir priimant sprendimus vėliau). Taigi, vien šios sistemos stabilumas ir vienodumas yra aukštesnė vertybė, kuri realizuoja ir teisėtų lūkesčių principo laikymąsi, pagaliau išlaikomas ir teisinis apibrėžtumas bei situacijos vertinimo nuoseklumas, tad vien dėl šios priežasties pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VRK 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti Komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2020 m. spalio 16 d. buvo parengtas Projektas, kurio 9 punkte buvo nuspręsta nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11; 11 punkte – skirti Partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį. Iš Projekte esančios rezoliucijos matyti, kad Projektą nutarta svarstyti Komisijos posėdyje, jis nukreiptas L. P. ir žiniai Komisijos nariams.
Komisijos posėdyje, vykusiame 2020 m. lapkričio 5 d., pirmuoju klausimu buvo svarstomas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymas. Iš byloje esančio Projekto matyti, kad svarstymui pateiktame Projekto 9 punktu buvo numatyta: „Nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11“. Projekto 11 punkte buvo numatyta „Skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį“.
Iš Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo Nr. P-39 (toliau – ir Protokolas) matyti, kad pagal Protokole nurodytos darbotvarkės 1 punktą klausimo dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo pranešėja buvo L. P.. Protokolo 2 punktu buvo svarstomas Sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ projektas: „Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 9 punkto – nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė 1 (J. L.).“ „Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 11 punkto – skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė 4.“ „Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 12 punkto – pavesti Vyriausiosios rinkimų komisijos Finansų skyriui pervesti 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus politinėms partijoms, nurodytoms šio sprendimo 8 ir 11 punktuose (pritarta bendru sutarimu, dalyvaujant 10 Komisijos narių).“
Komisijos nariams prabalsavus atskirai už kiekvieną Projekto punktą, bendru Komisijos narių sutarimu (dalyvavo 10 narių) nutarta priimti sprendimą „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“.
Protokolo 8 klausimu apsvarsčius sprendimo „Dėl savivaldybių tarybų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, įgaliojimų nesuėjus terminui nutraukimo ir mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ projektą, Protokolo 2.1 punktu svarstytas sprendimas „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“.
Iš Protokolo matyti, kad Komisijos narė A. Ž. pasiūlė grįžti prie priimto sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ 9 punkto, kadangi, jos nuomone, Partija neatitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai naujai sukurtai parlamentinei partijai, turinčiai savo frakciją, skiriami tik iki pirmųjų rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo, reikalavimų. Tuo pačiu pateikta nuomonė, kad Partija galėtų gauti dotaciją pagal šį punktą tuo atveju, jeigu ji būtų skiriama iki spalio 11 d. Kadangi šiuo atveju asignavimai skirstomi po įvykusių Seimo rinkimų, partijai dotacija turėtų būti skaičiuojama pagal surinką balsų skaičių ankstesniuose rinkimuose, kuriuose ji dalyvavo.
L. P. nurodė, kad skirstant valstybės biudžeto asignavimus, buvo remtasi Konstitucinio Teismo išaiškinamu.
L. M. teigė, jog tenka pripažinti, kad Partija neatitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų ir turėtų keistis priimto sprendimo tekstas.
Komisijos narys T. R. išsakė poziciją, kad susiklostė specifinis atvejis, kai politinė partija negavo balsų, tačiau jai taikomas kitas kriterijus – frakcijos narių skaičius, tačiau pagal naują reglamentavimą valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Sprendė, kad Komisija padarė klaidą, todėl reikėtų „anuliuoti“ priimtą sprendimą ir, jį pakoregavus, iš naujo priimti.
Sprendimo 1–8, 10 punktams pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant 10 Komisijos narių).
Posėdžio pirmininkė teikė iš naujo balsuoti dėl Sprendimo 9 punkto: nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 6, susilaikė 2. Nepritarta.
Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 12 punkto – skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį ir šešiems Komisijos nariams prabalsavus prieš (už – 2, susilaikė – 2) šiam Sprendimo punktui buvo nepritarta.
Tuo pačiu Protokole nurodyta, kad patikslinama Sprendimo punktų numeracija.
Komisijos nariai bendru sutarimu nutarė priimti patikslintą sprendimą „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“.
Taigi, iš Protokolo matyti, kad Komisijos posėdyje pagal svarstymui pateiktą P. K. narių balsų dauguma buvo priimtas sprendimas, tačiau posėdžio eigoje vyko naujas balsavimas dėl posėdžio pradžioje pagal Projektą priimto sprendimo. Nors buvo siūlymų keisti priimto sprendimo tekstą, panaikinti priimtą sprendimą, tokie siūlymai Komisijos balsavimui nebuvo pateikti. Kaip minėta, buvo teikiamas iš naujo balsuoti priimto Sprendimo 9 ir 11 punktai, kuriems komisijos nariai nepritarė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, Komisijos posėdžiai ir balsavimai yra vieši. Visuomenei apie Komisijos posėdį paskelbiama pastate, kuriame yra jos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir interneto svetainėje, o komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Komisija leidžia aktus – sprendimus, kuriuo pasirašo Komisijos pirmininkas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos sprendimai, priimti neišeinant už kompetencijos ribų, yra privalomi visoms rinkimų ir referendumo komisijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati Komisija arba teismas. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnį Komisijos darbo organizavimo, komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir komisijos sekretoriaus rinkimo, posėdžių šaukimo ir procedūrų juose tvarką, raštvedybą ir kitus klausimus nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos reglamentas, kurį tvirtina Komisija.
Komisijos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 23 punkte nustatyta, kad Komisija savo kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai posėdžiuose. Komisijos nariai, negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje, savo nuomonę svarstomais klausimais gali pateikti raštu iki posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti garsiai paskelbta posėdyje (29 punktas). Komisijos posėdžio darbotvarkė sudaroma ir svarstoma Reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka (30 punktas). Komisijos posėdyje svarstomi tik tie darbotvarkėje numatyti klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti galimi Komisijos sprendimų projektai, išskyrus Reglamento 36 punkte nustatytus atvejus (31 punktas). Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai posėdžio metu turi teisę pasiūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę ir naujų klausimų. Dėl naujų klausimų įtraukimo į posėdžio darbotvarkę Komisija sprendžia balsuodama (32 punktas). Komisijos posėdžio darbotvarkės projektą parengia pirmininkas pagal Komisijos pirmininko, Komisijos pirmininko pavaduotojų, Komisijos narių ir Sekretoriato darbuotojų pasiūlytus klausimus. Pasiūlyti klausimai į darbotvarkės projektą turi būti įtraukti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios, kai kartu pateikiama klausimo svarstymui reikalinga medžiaga ir sprendimo projektas. Komisijos posėdžio darbotvarkę protokoliniu sprendimu tvirtina Komisija (34 punktas). Darbotvarkėje nurodoma kiekvieno svarstomo klausimo pavadinimas, pranešėjas (pranešėjai) (35 punktas). Kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu turi būti pateiktas sprendimo projektas, išskyrus einamuosius klausimus. Prie projekto pridedama visa medžiaga, pagal kurią buvo parengtas sprendimo projektas, lietuvių kalba. Projektai turi būti suredaguoti kalbos ir teisės požiūriu, pavizuoti juos parengusių asmenų (36 punktas). Visi numatomi svarstyti sprendimų projektai ir medžiaga, pagal kurią buvo parengti sprendimų projektai, ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios įkeliami į Komisijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą ir Komisijos nariams siunčiami susipažinti elektroniniu paštu. Įstatymų nustatytais atvejais, kai Komisijos sprendimas turi būti priimtas neatidėliotinai, Komisijos nariai Komisijos posėdyje balsuoja, ar svarstyti sprendimų projektus, kurie Komisijos nariams nebuvo pateikti šiame punkte nustatyta tvarka (37 punktas). Komisijos posėdyje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus, pirmiausia pristatomas svarstomas klausimas, išklausomi klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys. Komisijos nariai turi teisę užduoti klausimų pranešėjui (pranešėjams) ir suinteresuotiems asmenims. Baigiant klausimo nagrinėjimą, Komisijos nariai turi teisę pareikšti savo nuomonę svarstomu klausimu, o, leidus posėdžio pirmininkui, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai (43 punktas). Pristatydamas svarstomą klausimą, pranešėjas tik išdėsto klausimo ir siūlomo sprendimo esmę (44 punktas).
Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje paaiškino, jog Komisijos posėdyje iš pradžių balsavimu buvo pritarta pirminiam sprendimo projektui, pagal kurį Partijai buvo numatyti asignavimai, tačiau pastebėjus klaidą, kad Partija neturėjo teisės gauti asignavimų, kaip neatitinkanti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų, VRK ištaisiusi padarytą klaidą, išbraukdama Sprendimo punktus, kuriuose Partijai buvo numatyti asignavimai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog Komisija, svarstydama klausimą dėl pareiškėjai skirtino finansavimo, nesilaikė Reglamento nuostatų: į Posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Protokolo 2 punkte priimto sprendimo pakeitimo, nebuvo pateiktas galimas tokio sprendimo projektas, klausimas dėl priimto sprendimo pakeitimo nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektą ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios ir tokiu pat terminu nebuvo įkeltas į Komisijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą. Pažymėtina ir tai, kad priimto sprendimo pakeitimo projekto klausimas nebuvo pateiktas svarstyti, kaip tai įtvirtinta Reglamento 43 punkte, nebuvo išklausyti tokio klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys, tuo pačiu atitinkamai nebuvo sudaryta galimybė svarstomu klausimu savo nuomonę raštu iki posėdžio pradžios pareikšti Komisijos posėdyje negalintiems dalyvauti Komisijos nariams. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo, kuriuo būtų pritarta ar nepritarta dėl Partijai skirtinų asignavimų, t. y., kuris pareiškėjai sukeltų teises ir pareigas. Tuo pačiu sutiktina su atsakovės pozicija, jog skundžiamame Komisijos Sprendime pareiškėja visiškai nėra minima, todėl jai šis Sprendimas nesukelia jokių teisių ar pareigų, tuo tarpu panaikinus skundžiamą Sprendimą būtų pažeidžiamos kitų politinių partijų, minimų ginčijamame sprendime, teisės ir pareigos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).
Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009; kt.). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr. pvz., LVAT 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-104-556/2023).
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčui taikytinas teisės normas bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamo VRK Sprendimo, nes nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, tai yra šiuo ginčijamu Sprendimu pareiškėjai nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos, todėl šis pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėja antruoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti Komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog Komisija posėdyje svarstydama klausimą dėl pareiškėjai skirtino finansavimo nesilaikė anksčiau paminėtų Reglamento nuostatų reikalavimų, tai yra, į Posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl Protokolo 2 punkte priimto sprendimo pakeitimo, priimto sprendimo pakeitimo projekto klausimas nebuvo pateiktas svarstyti, kaip tai įtvirtinta Reglamento 43 punkte, nebuvo išklausyti tokio klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys, tuo pačiu atitinkamai nebuvo sudaryta galimybė svarstomu klausimu savo nuomonę raštu iki posėdžio pradžios pareikšti Komisijos posėdyje negalintiems dalyvauti Komisijos nariams.
Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinti valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudarė 6 000 000 eurų, iš jų 498 000 eurų pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 12 straipsnio 1 dalis numato, jog įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus. Juos pasirašo komisijos pirmininkas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas teikdamas paaiškinimus, neneigė susiklosčius tokiai situacijai, jog Komisijai 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje svarstant 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymą, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas (pritarti / nepritarti) dėl jai skirtino finansavimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra konstatuota, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nekonstatavus vilkinimo fakto ar, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti jam priskirtas funkcijas, nėra juridinio pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Šiuo atveju byloje nustatyta (ir pati atsakovė to neneigia), jog Komisijai 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje svarstant 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymą, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas (pritarti / nepritarti) dėl jai skirtino finansavimo.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą Komisija, įgyvendindama savo įgaliojimus, leidžia aktus – sprendimus, tačiau šiuo atveju nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjai aktualus klausimas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos skundas šioje dalyje dėl įpareigojimo Komisijai iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo pareiškėjai yra pagrįstas ir tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato Dariaus Butvilavičiaus teisines paslaugas. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nurodo patyrusi už skundo parengimą, nuomonės (raštu) į atsiliepimą parengimą, prašymo dėl atsakovės 2021 m. balandžio 9 d. priimto sprendimo prijungimo prie bylos parengimą, prašymo dėl išlaidų atlyginimo parengimą, teisines konsultacijas, atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose. Pateiktoje 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje CON-20-242 nurodyta 2 662 Eur suma už teisines paslaugas sumokėta 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5 (8.2 punktas), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas).
Pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2020 m. gruodžio 7 d., už advokato paslaugas pareiškėja sumokėjo gruodžio 17 d. Oficialios statistikos portale skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį buvo 1 514,6 Eur. Taigi, pareiškėjos prašoma priteisti 2 662 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio (2,5 x 1 514,6 Eur), todėl laikytina pagrįsta.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėja skunde reiškė du reikalavimus, kurių vienas buvo patenkintas, todėl pareiškėjai atlygintina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų – 1 331 Eur išlaidų už advokato paslaugas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija prašo priteisti jos patirtas 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato Vaidoto Sviderskio teisines paslaugas, kurias sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo parengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą teisme, advokato suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą, advokato rengtų procesinių dokumentų turinį, atstovavimą teismo posėdyje, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, todėl patenkinus skundą iš dalies (50 proc.) trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjos priteisiama 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos regionų partijos skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją iš naujo išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos regionų partijai.
Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pareiškėjai Lietuvos regionų partijai 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) išlaidų už advokato paslaugas.
Priteisti iš pareiškėjos Lietuvos regionų partijos trečiajam suinteresuotam asmeniui Darbo partijai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų už advokato paslaugas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.