- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- AN2-87-245/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00128-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- D. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo D. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. J., administracinio nusižengimo protokolas 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas už tai, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 14.00 val., vairuodamas automobilį „Subaru Forest“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, atsitrenkė į minėtoje aikštelėje stovėjusį automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustačius, kad transporto priemonę „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. J., jam 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.56 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0320, patikros Nr. 0804068, nustatytas 2,76 prom. girtumas. Protokole nurodyta, kad D. J. alkoholinius gėrimus vartojo po eismo įvykio. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 219, 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmai 2018 gruodžio 20 d. nutarimu pripažino D. J. padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 1250 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. 6 mėn. terminui be transporto priemonės „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios akcinei bendrovei SEB bankui, valdomos R. J., konfiskavimo.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmų 2018 gruodžio 20 d. nutarimu D. J. pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažinti D. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir paskirti minimalią baudą.
3.1. Skunde nurodė, jog nors teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi visa eile įrodymu, tačiau ne visi jie atitinka įrodymu leistinumo kriterijus ar iš viso patvirtina D. J. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog transporto priemonių susidūrimą matė tik vienas vienintelis liudytojas - A. P.. Duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams jis kategoriškai nurodė, kad D. J. automobilis kliudė nukentėjusiojo automobili du kartus, tačiau apklausiamas teisme jis suabejojo, ar iš tikrųjų antras kontaktas buvo. Abejonių taip pat kelia jo paaiškinime nurodomos aplinkybės, kad D. J. buvo galimai neblaivus, apsvaigęs, pavargęs. Pareiškėjo teigimu, tokių aplinkybių neįmanoma nustatyti iš pakankamai didelio atstumo, asmeniui esant judančiame automobilyje. Atkreipiamas dėmesys, jog teisme šių parodymu liudytojas nepatvirtino. Dėl to kyla pagristu abejonių dėl paaiškinimą pildžiusio policijos pareigūno galimo šališkumo.
3.2. Pareiškėjo teigimu, abejones kelia ir pačių policijos pareigūnu tarnybiniai pranešimai ir parodymai duoti teisme. Nė vienas iš pareigūnu nematė eismo įvykio. Pastebėtina, kad visų pareigūnu tarnybiniai pranešimai, yra rašyti tarsi pagal viena pavyzdį. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vienas pagrindinių teismo argumentų, kad D. J. prisipažino policijos pareigūnams pasišalinęs iš įvykio vietos. Neginčijamai nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams į jo namus D. J. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau net ir tai matydami policijos pareigūnai vis tiek klausinėjo D. J. apie įvykio aplinkybes, tokiu būdu nebuvo užtikrinta jo teisė duoti paaiškinimus blaivam ir būti atstovaujam. Svarbi ir liudytojo D. J. teisme nurodyta aplinkybė, kad „mes paspaudėme ir jis prisipažino“. Tai akivaizdžiai neteisėti policijos pareigūnu veiksmai. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie policijos pareigūnų veiksmai, tarnybiniai pranešimai ir parodymai rodo aiškų policijos pareigūnų šališkumą ir neatitinka įrodymu leistinumui bei teisėtumui keliamų reikalavimų.
3.3. Skunde pažymima, jog nukentėjusysis R. J. R. nematė įvykio, tačiau patvirtino, kad jo automobiliui padaryti sužalojimai nežymūs, kad jie galėjo atsirasti ne tik automobiliams susiduriant, o taip pat ir susilietus braukimo būdu. Pareiškėjo įsitikinimu tai akivaizdu ir susipažinus su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, tačiau teismas neatsižvelgė į šią svarbią aplinkybę.
3.4. Apelianto manymu, teismas visiškai nevertino jo parodymu, kad vairuodamas automobilį jis garsiai klausėsi muzikos, kad jo ir nukentėjusiojo automobiliai žymiai skiriasi pagal savo gabaritus, o tai gali turėti didelės reikšmės galimo kontakto pajutimui. Be to, D. J. automobilis buvo draustas privalomos civilinės atsakomybės draudimu, nežymią žalą nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygino. Iš galimo kontakto vietos jis vyko tiesiai namo, nesislapstė, nebandė panaikinti pėdsakų ant savo automobilio. Jo galimas tyčinis pasišalinimas logiškai nepaaiškinamas.
3.5. Skundo autoriaus įsitikinimu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esamus duomenis, D. J. paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas turi įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas - in dubio pro reo) ir nuspręsti, kad jo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo byla dėl D. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nutrauktina.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į D. J. apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pareiškėjo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl D. J. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
7. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant D. J. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius jam inkriminuotų nusižengimų klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl D. J. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
9. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
10. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, apgadinimą.
11. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad D. J. 2018 m. gruodžio 20 d. skundžiamame teismo nutarime nurodytu laiku, vairuodamas automobilį „Subaru Forest“, automobilių stovėjimo aikštelėje, nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Renault Scenic“ bei jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nustatytas 2,76 promilių girtumas. Nors D. J. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kategoriškai neigė tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos, teigdamas, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nejautęs ir nesupratęs, jog padarė eismo įvykį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantą padarius jo ginčijamus administracinius nusižengimus, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės.
12. Pritardamas apylinkės teismo padarytoms išvadoms dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, aukštesnysis teismas pažymi, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių rašytinių įrodymų: fotonuotraukos, kurioje matomi transporto priemonės apgadinimai, ant transporto priemonės likę kitos transporto priemonės balti dažai (b. l. 9), iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės „Renault Megane Scenic“ apgadinimai – apibraižytas galinis bamperis ir galinis dešinysis sparnas (b. l. 10), iš A. P. 2018 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimo, kuriame nurodyta, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.55 val. būdamas Kaišiadoryse esančio prekybos centro „Maxima“ stovėjimo aikštelėje, pastebėjo, kaip automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras, kelis kartus atsitrenkė į stovintį automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 13), iš fotonuotraukos, kurioje matomi baltos spalvos automobilio priekinio bamperio apgadinimai (b. l. 27), iš Kauno AVPK Jonavos r. PK vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinio pranešimo (b. l. 22), iš Kauno AVPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio N. J. tarnybinio pranešimo (b. l. 23) konstatuotina, kad D. J. negalėjo nesuvokti, jog apgadino kitą automobilį. Pažymėtina, kad, nors smūgio stiprumo suvokimas nagrinėjamu atveju yra vertinamasis kriterijus, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, smūgis buvo pakankamas, jog D. J. jį galėtų pastebėti ar pajusti. Tai, kad buvo neįmanoma nepajusti smūgio kliudant kitą automobilį priekiniu bamperiu, be to šviesiu paros metu, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas tiesiogiai įvykį matęs ir pažeidėjo automobilį užfiksavęs A. P.. Liudytojas nurodė, jog išėję iš „M.“ parduotuvės matė kaip baltas visureigis „Subaru“ įvažiavo į stovėjimo aikštelę, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį ir iš aikštelės išvažiavo. Buvo šviesus paros metas. Automobilis atsitrenkė priekine šono dalimi į stovinčio automobilio „Renault Scenic“ galą. Pirmą kartą atsitrenkė priekiu, taip pat mano, kad atsitrenkė ir antrą kartą, tačiau jau automobilio galu važiuojant atbuline eiga. Atsitrenkus girdėjosi smūgio garsas, jis nebuvo stiprus, tačiau mano, jog vairuotojas turėjo jausti ir girdėti smūgį. Atsitrenkęs į kitą automobilį, asmuo iš savo vairuojamo automobilio išlipęs nebuvo, nematė, kad būtų žiūrėjęs į apgadintą automobilį, bent jau to nepamena. Automobilį „Subaru“ vairavo vyras, tačiau jo veido nematė, jis atrodė apsimiegojęs, todėl jis pagalvojo, kad vairuotojas galbūt užmigo prie vairo, automobilio numerį nufotografavo telefonu. Liudytoju teisme apklaustas B. N. nurodė, jog dirba Kaišiadorių rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Paaiškino, kad gavo iškvietimą, jog yra apgadintas automobilis, markės nepamena. Su pareigūnu M. V. atvyko į parduotuvės „Maxima“ aikštelę, rado apgadintos transporto priemonės „Renault Scenic“ savininką ir jo sutuoktinę bei liudininką, matė apgadintą transporto priemonę. Apgadintos transporto priemonės savininkas paaiškino, kad pasistatė automobilį aikštelėje, nuėjo į parduotuvę, grįžęs pastebėjo apgadintą automobilį, taip pat jį lauke pasitiko liudininkas, kuris matė eismo įvykį, nurodė eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę. Liudininkas nurodė, jog matė, kaip važiuodama transporto priemonė kelis kartus atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotojas apsidairė ir nuvažiavo. Bandė telefonu susisiekti su pasišalinusios transporto priemonės savininku, tačiau nepavyko. Apie pasišalinusį vairuotoją pranešė kolegoms, kurie nuvykę pas Jonavoje gyvenantį pasišalinusios transporto priemonės vairuotoją, rado jį neblaivų. Kolegos iš Jonavos informavo, kad transporto priemonės vairuotojas dėl autoįvykio prisipažino, tačiau neigė vairavęs neblaivus. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas M. V.. Taip pat jis patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei nurodė, jog jo manymu dienos metu kliudant kitą automobilį priekiniu bamperiu neįmanoma nematyti ir nejausti smūgio. Liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad dirba Jonavos policijos komisariate vyriausiuoju policijos patruliu. Kaišiadorių pareigūnai prašė nuvažiuoti pas eismo įvykį prie Kaišiadoryse esančios parduotuvės „M.“ padariusį asmenį, gyvenantį Jonavos rajone. Buvo nurodyta automobilio markė ir numeris. Nuvykę rado nurodytą automobilį, taip pat asmenį, kuris buvo neblaivus. Apžiūrėjo automobilį, matė, kad buvo nubrozdintas automobilio priekinis bamperis. Asmuo nurodė padaręs eismo įvykį, teigė, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, asmuo prisipažino sukėlęs eismo įvykį būdamas neblaivus. Tai, kad D. J. prisipažino padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, savo tarnybiniame pranešime nurodė ir pareigūnas N. J.. Nors jis apklaustas pirmosios instancijos teisme ir tiksliai neprisiminė ką sakė išėjęs neblaivus D. J., tačiau liudytojas patvirtino, kad jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių minėtų pareigūnų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokio pagrindo. Jokių esminių prieštaravimų tarp pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir aplinkybių, kurias jie nurodė teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Priešingai nei teigiama D. J. apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
13. Atsakant į skundo argumentus, pažymėtina, kad apelianto nurodomas elgesys, jog iš galimo kontakto vietos jis vyko tiesiai namo, nesislapstė, nebandė panaikinti pėdsakų ant savo automobilio, nagrinėjamu atveju nėra jo nekaltumą pagrindžiančios aplinkybės, o tokių aplinkybių akcentavimas traktuotinas kaip pažeidėjo gynybinė taktika, nes akivaizdu, jog po eismo įvykio D. J. turėjo suvokti, kad jo automobilio numerius galėjo spėti pamatyti įvykio vietoje buvę žmonės ir taip, buvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas, todėl tolesni pažeidėjo veiksmai nepaneigia jo kaltės padarius eismo įvykį, tačiau yra reikšmingi tik sprendžiant nuobaudos paskyrimo klausimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, jog D. J. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau iš jo pasišalino, ir tai patvirtina apylinkės teismo išvadą ir dėl D. J. kaltės padarius nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad jis vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo. Alkoholio vartojimo faktą patvirtina byloje esantis paties D. J. paaiškinimas (b. l. 14), D. J. neblaivumo patikrinimo rezultatai (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,76 promilių girtumas), policijos pareigūnų D. J. ir N. J. tarnybiniai pranešimai (b. l. 22, 23) bei jų duoti analogiški parodymai apylinkės teismo posėdžio metu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog D. J. nuosekliai laikosi savo versijos, jog jis nesuprato padaręs eismo įvykį, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. J. padarė administracinius nusižengimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
15. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.