Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė ) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-55384-18 medžiaga, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas:

1) 2015 m. balandžio 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d., 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) 2015 m. spalio 02 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 64-1 str., 64 str. 1, 3 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2015 m. lapkričio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 64-1 str., 63 str. 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., 92 str. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

5) 2016 m. birželio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 64-1 str., 64 str. 1, 3 d. 2 metų laisvės atėmimu, bausmę atliko 2018 m. gegužės 07 d.;

6) 2018 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d., 64-1 str. 60 parų areštu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B., 2018 m. lapkričio 19 d. apie 20.50 val., apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau nei keturis kartus kumščiu ir du kartus alkūne sudavė į galvą ir veidą tėvui, t. y. artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, V. B., padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairės speninės ataugos srityje, kairės ausies kaušelyje ir viršutinės lūpos dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius inkriminuojamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena su tėvais V. ir V. B. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 19 d. buvo namuose su mama, tėvas buvo išvykęs su jo broliu G.. Apie 12.30 val. į namus grįžo brolis G., tėvas, močiutė S.a K. ir dėdė A. B.. Grįžę visi, išskyrus G., gėrė alų ir degtinę. 15.00 val. G. išvežė močiutę ir dėdę namo. Namuose likę jis, mama ir tėvas toliau gėrė alų. G. grįžo namo, bet buvo neilgai, išvažiavo pas draugę. Tėvas nuėjo miegoti, o jis su mama toliau gėrė alų. Būdamas virtuvėje išgirdo, kaip mama kitame kambaryje šaukia jai padėti. Įėjęs į kambarį pamatė ant žemės gulinčią mamą, tėvas tuo metu gulėjo lovoje. Mamos paklausė, kas atsitiko, tačiau mama nieko neatsakė. Pagalvojo, kad tėvas smurtauja prieš mamą. Tada nieko nesakęs priėjo prie tėvo ir jam sudavė smūgius kumščiu ir alkūne. Neprisimena, ar pirmą smūgį tėvui sudavė į galvą, ar į veidą, kumščiu ar alkūne. Sėdinčiam lovoje tėvui kumščiu sudavė kelis, tikrai daugiau nei tris, kartus. Taip pat sudavė du kartus alkūne. Dėl suduotų smūgių tėvas nugriuvo ant žemės, paskui atsikėlė. Iš tėvo norėjo paimti mobiliojo ryšio telefoną, kad nepaskambintų 112 ir neiškviestų policijos pareigūnų, tačiau telefono iš tėvo nepaėmė. Kas vyko po to, nelabai prisimena, nes jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Kai tėvui sudavė smūgius, mama buvo kambaryje ir tai matė. Tėvas sakė, kad jam skauda ir svaigsta galva, todėl prašė iškviesti medikus. Girdėjo, kaip mama kvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, jis buvo lauke su mama. Po kiek laiko atvyko ir policijos pareigūnai ir jį pristatė į policijos komisariatą. Prisipažįsta, jog tėvui kumščiu ir alkūne sudavė smūgius į galvą ir veidą. Dėl savo poelgio gailisi ( 67-68 l. ).

Apklaustas papildomai A. B. anksčiau duotus parodymus patvirtino. Patikslino, jog kumščiu sudavė daugiau nei tris kartus, o alkūne galėjo suduoti du kartus. Tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Po įvykio tėvo atsiprašė, tėvas jam atleido. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir kad jam būtų paskirtas areštas ( 75-76 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. su sūnumi G. B., jo žmonos V. B. mama S. K. ( taip nurodyta tekste ) ir broliu A. B. grįžo į namus, kur buvo žmona V. ir sūnus A.. Visi, išskyrus G., gėrė alaus ir degtinės. Paskui brolį A. ir uošvę G. išvežė namo. Jis, V. ir A. toliau gėrė alų. Paskui nuėjo pašerti arklį ir parėjęs į namus ėjo miegoti. Miegant kambaryje atėjo žmona V. ir pradėjo žadinti. Jis ją truputį stumtelėjo, žmona nugriuvo, bet neužsigavo. Žmona atsistojo. Tuo metu į kambarį atėjęs A. paklausė, kodėl sumušė mamą ir kodėl ją stumdo. Nieko nespėjo pasakyti, kai pajuto smūgį į galvą. Kiek smūgių jam sudavė A., nežino, bet mano, kad ne mažiau nei keturis kartus. Nuo suduotų smūgių prarado sąmonę. Kai atsigavo, sūnus buvo kambaryje. Jis atsisėdo. Sūnus stovėjo prie jo, norėjo dar suduoti, bet nesudavė. Sūnus paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo į virtuvę. Jis atsidarė langą ir iššoko lauk, nes bijojo, kad sūnus daugiau nemuštų. Eidamas keliu pamatė atvažiuojančią greitąją medicinos pagalbą. Kas ją iškvietė, nežino. GMP darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus, jį pristatė į Priėmimo skyrių. Kokius sužalojimus nustatė, jis nežino, tačiau skaudėjo kairės pusės žandikaulį, kaklą ir kairę ausį. Prie kairės ausies yra sužalojimai. Dėl sūnaus suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Sūnui dėl sumušimo pretenzijų neturi, jam atleidžia ir nenori, kad sūnus būtų iškeldintas iš namų ( 29-30 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. B. parodė, kad lapkričio 19 d. buvo namuose su A.. Apie 12.30 val. į namus grįžo vyras V., sūnus G., jos mama S. K. ir V. brolis A.. Tada visi gėrė alaus ir degtinės, tik G. negėrė. Kai nustojo gerti, G. išvežė jos mamą ir V. brolį namo. Namuose likę ji, A. ir V. toliau gėrė alų. V. nuėjo miegoti, o ji ir A. dar išgėrė alaus. Jautėsi truputį apsvaigusi, tačiau visas aplinkybes prisimena gerai. Baigus gerti, nuėjo prie miegančio vyro, norėdama jį pažadinti. Pabudęs vyras ją atsitūpusią truputį stumtelėjo, ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant šono. Griūdama neužsigavo, jokių sužalojimų nebuvo. Tuo metu į kambarį atėjo A.. Pamatęs ją nugriuvusią, jis puolė prie V. ir pradėjo šaukti, kodėl ją muša ir stumdo. Ji A. bandė paaiškinti, kad V. jos nei mušė, nei stumdė. Matydama, kad sūnus darosi konfliktiškas, agresyvus ir bijodama, kad sūnus nepradėtų jos mušti, išbėgo į lauką. Nuėjusi už namo per pravirą langą išgirdo, kaip V. šaukia, jog kviestų greitąją medicinos pagalbą. Kas vyko kambaryje, nematė. Paskambino 112 ir ėjo link pagrindinio kelio pasitikti atvažiuojančius medikus. Einant atvažiuojantis GMP automobilis sustojo, ji jiems nurodė, kas vyksta. Nuvažiavus prie namų prie jų iš tamsos atėjo V.. Jį medikai apžiūrėjo ir išsikvietė policijos pareigūnus. A. policijos pareigūnai išsivežė į komisariatą, o V. medikai išsivežė į ligoninę apžiūrai. Ji nematė, kaip A. sumušė V.. Ji policijos pareigūnams nesakė, kad V. jai ranka sudavė per veidą. Jiems sakė, kad tarp jos ir V. jokio konflikto nebuvo. Nurodė, jog A. suklydo galvodamas, kad V. ją muša, ir todėl pradėjo konfliktuoti su tėvu. Jai V. B. smūgių nesudavė, prieš ją nesmurtavo ( 41-42 l. ).

2018-11-19 21.12 val. pagal kvietimą atvykęs GMP 2 brigados medikas R. Ž. kreipėsi į Kelmės rajono policijos komisariatą su telefoniniu pranešimu, kad sūnus sumušė tėvą ( 18 l. ).

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) esančiame name nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota ( 13 l. ), įvykio vieta fotografuota ( 15-16 l. ).

Policijos pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog GMP pagalbą V. B. iškvietė jo žmona V. B.. Atvykę medikai pranešė pagalbos centrui apie tai, kad V. B. sumušė jo sūnus A. B.. Pareigūnams V. B. nurodė, tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, jai V. B. sudavė ranka per veidą ir dėl to ji griuvo. Kai V. B. išgirdo konfliktą tarp vyro ir sūnaus, išsigandusi išbėgo į lauką. Grįžusi pamatė sužeistą savo vyrą ir iškvietė medikus. V. B. nurodė, kad sūnus kumščiu sudavė ne mažiau nei keturis kartus į galvą, skauda žandikaulį, kaklą, yra žaizda kairėje ausyje. A. B. prisipažino, kad sudavė tėvui, daugiau aplinkybių papasakoti atsisakė ( 9-12, 22 l. ).

Lapkričio 19 d. policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime ( 6 l. ) bei kituose rašytiniuose įrodymuose ( 11, 18, 22 l. ) užfiksuota, jog V. B. nustatytas 1,82 prom. girtumas, A. B. – 1,84 prom. girtumas.

Specialisto išvadoje Nr. G 1605/2018 ( 04 ) nurodyta, kad V. B. padaryti odos nubrozdinimai kairės speninės ataugos srityje, kairės ausies kaušelyje ir viršutinės lūpos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 27 l. ).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė smūgius savo tėvui V. B., t. y. šeimos nariui ir artimajam giminaičiui, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 2 d. dispoziciją. Byloje esantys duomenys apie A. B. neblaivumą pripažįstami pakankamais konstatuoti jo apsvaigimą nuo alkoholio ( ką prokurorė nurodo pareiškime kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę ), todėl atitinkamai patikslinama kaltinimo formuluotė. Aplinkybė, ar A. B. tikrai suklydo manydamas tėvą pavartojus smurtą prieš motiną, neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui, nes jam įėjus į kambarį nukentėjusysis nesmurtavo ( Lietuvos BK 28 str. ).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. )

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ( 121, 123-125 l. ). Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes – kaltindamas tėvą neįrodytu ( nors pirminiame paaiškinime ji tai nurodė ) smurtu prieš motiną, sudavė jam smūgius kumščiais ir alkūnėmis į galvą; matydamas, kad jį sužalojo, paėmė iš jo telefoną, taip atimdamas galimybę išsikviesti pagalbą; tėvas ir motina ( kurią jis tariamai gynė ), bijodami jo neprognozuojamo elgesio, išbėgo iš namų ( vienas – laukti medikų, kitas – slėptis ), nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido, civilinis ieškinys nepareikštas. Taip pat atsižvelgiama į charakterizuojančią medžiagą – jis šešis kartus teistas, keturis iš jų – pagal Lietuvos BK 140 str. ( 89-96 l. ), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų ( 104-112 l. ), nedirba ( 113 l. ), darbo biržoje neregistruotas ( 114 l. ), gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas neigiamai ( 120 l. ), kt. ( 115, 119 l. ). Todėl jam skirtina prokurorės siūloma maksimalios trukmės – 90 parų – arešto bausmė ( Lietuvos BK 49 str. ir 54 str. ), kuri bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažįstant kaltę, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu bausmė sumažinama vienu trečdaliu ( Lietuvos BK 64‑1 str. ).

Kaltinamasis už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe - už smurtą prieš šeimos narius, teisiamas sistemingai ( 97-98 l. ), todėl kas rodo, jog jis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, todėl jo prašymas skirti mažesnio dydžio bausmę netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2018-11-19 21.35 val. ( 52 l. ) iki 2018-11-21 13.50 val. ( 54 l. ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 4 d. ir 9 d. bausmė subendrinama su 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ( LITEKO sistemos duomenimis, jis yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti - 99-103 l. ) paskirta bausme, jas iš dalies sudedant. Dalyje dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones ir pinigų sumos konfiskavimo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamasis įsakymas yra perduotas vykdymui ir vykdytinas atskirai.

Kardomosios priemonės įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ( 83-84 l. ) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 86-87 l. ) A. B. paliktinos galioti ir panaikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 90 ( devyniasdešimties ) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1 straipsniu bausmę sumažinti 1/3 iki 60 ( šešiasdešimties ) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 4 d. ir 9 d. bausmę subendrinus su 2018 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-2035-322/2018 paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti devyniasdešimties ( 90 ) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki lapkričio 21 d. ( dvi paras ) ir laikino sulaikymo laikotarpį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2035-322/2018 nuo 2018 m. rugsėjo 08 d. iki rugsėjo 09 d. ( vieną parą ), prilyginant juos trims ( 3 ) paroms arešto.

Kardomąsias priemones įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.