- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-1659-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19328-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. prašymą dėl išieškojimo iš paskutinio buto, būtino asmeniui gyventi, sustabdymo, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G. ir AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokį savo prašymą grindė CPK 663 str. 4 d. Pareiškėja nurodė, kad minėtas butas yra paskutinis jos būstas, kad ji gyvena su nepilnamečiu sūnumi, kurį išlaiko ir augina viena. Be to, minėtame bute uzufrukto teise iki mirties gyvena pareiškėjos motina P. K., kuria reikia rūpintis. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad ir pati yra socialiai remtina, registruota darbo biržoje, jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis ir gauna ji tik 480 Lt neįgalumo pašalpos, o 100 Lt vaikui išlaikyti jai moka Socialinės rūpybos skyrius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad CPK 663 str. 4 d. vertinama kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o šiuo atveju antstolių kontoroje vykdomas vykdomasis raštas išieškotojo AB DNB banko naudai.
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad šiuo atveju antstolis vykdo skolų išieškojimą ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet kitokio pobūdžio išieškojimą, todėl pareiškėja nepagrįstai savo prašymą grindžia CPK 663 str. 4 d. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas, o Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjai priklauso nuosavybės teise. Be to, suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad nepilnametis vaikas turi ir tėvą, kuriam taip pat tenka pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Taip pat pažymėjo, kad CK normos nedraudžia perleisti objektą, kuriam nustatytas uzufruktas. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė antstoliui ir teismui įrodymų, kad skolą galima išieškoti iš pajamų per 6 mėn., ir skola viršija 7 000 Lt, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skola yra susidariusi ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, nes antstolis I. G. vykdo vykdomąjį raštą išieškotojo AB DNB banko naudai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos vardu yra registruota ir kita gyvenamoji patalpa, t. y. pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta, ir taikyti CPK 663 str. 4 d. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.84 str. 4 d. turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Taip pat nurodė, kad iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjos vardu yra registruotas ir kitas nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris taip pat areštuotas. Pirmos instancijos teismo nuomone, patenkinus pareiškėjos prašymą ir sustabdžius išieškojimo veiksmus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), gali būti pažeisti suinteresuoto asmens (išieškotojo) turtiniai interesai.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl išieškojimo sustabdymo. Apeliantė nurodo, kad be buto, adresu (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurie yra areštuoti. Visa išieškoma skola sudaro 23 243 Lt, todėl apeliantės nuomone, turto, iš kurio būtų galima išieškoti, yra pakankamai, o ginčo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), į kurį yra nukreiptas išieškojimas, yra paskutinis jos gyvenamasis būstas, kuriame ji gyvena kartu su savo nepilnamečiu sūnumi. Be to, apeliantė nurodo, kad ginčo bute uzufrukto teise iki mirties gyvena ir jos motina. Taip pat apeliantė pabrėžia ir savo sunkią turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Pažymi, kad išieškojimas iš pareiškėjos vykdomas ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ar kitokias paslaugas, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina CPK 663 str. 4 d. Taip pat antstolis nurodo, kad pareiga rūpintis nepilnamečio vaiko interesais yra įtvirtinta abiems tėvams. Be to, pažymi, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu tai bus užtikrinama, nėra svarbu.
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad su skundu nesutinka. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CPK 663 str. 4 d. Taip pat nurodo, kad pagal CPK 3.84 str. 4 d. turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo turimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra vienintelis pareiškėjai nuosavybės teise priklausntis turtas. AB DNB banko nuomone, ir ta aplinkybė, kad pareiškėja viena augina vaiką, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą, nes pareiga rūpintis vaikais yra skirta tėvams ir negali būti perkeliama tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos V. R. prašymas sustabdyti išieškojimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-30 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8542-909/2012 dėl 23 243 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš V. R. išieškotojo AB DNB banko naudai. Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia savo sunkia turtine padėtimi, nurodo, kad minėtas butas yra paskutinis jos gyvenamasis būstas, o ji gyvena su nepilnamečiu sūnumi, kurį išlaiko ir augina viena.
Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais dėl CPK 663 str.4d. taikymo, todėl jų nekartoja.
Antra, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant klausimus, susijusius su išieškojimo vykdymu iš gyvenamųjų patalpų, svarbu atkreipti dėmesį į nepilnamečių vaikų interesus. Vertinant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam išliks užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5–7 punktai, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje K. M. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2007). Pareiškėja prašyme dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo nurodė, kad priverstinis išieškojimas yra nukreiptas į jos paskutinį gyvenamajį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjos vardu yra registruotas ir kitas nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtent kuriame ir yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Tiesa, minėtas nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad pareiškėja šiuo turtu gali naudotis. Taigi faktinės bylos aplinkybės nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paskutinė apeliantės gyvenamoji vieta. Be to, kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, ginčo butas VĮ Registrų centre kaip šeimos turtas nėra įregistruotas (CK 3.84 str. 4 d.), todėl apribojimus, numatytus CK 3.85 straipsnyje, pareiškėjos turtui taip pat nėra jokio teisinio pagrindo taikyti.
Taigi apeliantės argumentas, kad išieškojimo vykdymas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), gali padaryti žalą jos mažamečiam vaikui, kuris gyvena bute, vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui atveju negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taip pat pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir sustabdyti išieškojimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.