Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2015-12-01 nutarimo Nr. 30N-44937611-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu Nr. 30N-44937611-15 administracinio teisės pažeidimo byloje S. K. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 Eur bauda už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 30 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė gretimai stovėjusį automobilį, taip jį apgadino.

Teismo posėdžio metu S. K. B. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad ji nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. 2015-11-30 apie 17 val. grįžusi namo savo automobilį pastatė automobilių aikštelėje taip, kad jai būtų lengviau išlipti iš automobilio, ir nuėjo namo. Kliudyti kito automobilio ji negalėjo, nes atstumas tarp automobilių buvo didelis. Byloje esančioje schemoje nurodytas atstumas visiškai neatitinka buvusio faktinio atstumo tarp automobilių. Tai patvirtina fotonuotraukos, kurios buvo padarytos kitos dienos rytą. Apgadinto automobilio savininkas A. R. paaiškinime policijai nurodė, kad jis matė, kaip jo automobilį kitu automobiliu kliudė moteris apie 30-35 m. amžiaus, tačiau jai yra 71 m., todėl ji negalėjo būti ta moteris, kurią matė apgadinto automobilio savininkas. Be to, jis nurodė ne jos automobilio markę, ne jai priklausančio automobilio valstybinį numerį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą ir nustatęs asmenį, neva apgadinusį automobilį, užėjo jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau ji tą vakarą buvo namie, ir niekas į jos duris nesibeldė. Tik 2015-12-01 apie 8 val. į jos namus atvykęs policijos pareigūnas paaiškino, kad ji neva kliudžiusi kitą automobilį, išlipo iš savo automobilio ir, įsėdusi į kitą automobilį, išvažiavo. Policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame nenurodė, kurioje vietoje, kokios markės automobilį ji apgadino. Pareigūnas tik žodžiu jai paaiškino, kad buvo apgadinta kito automobilio galinio sparno dalis. Išvykus policijos pareigūnui, ji nuėjo nufotografuoti įvykio vietą ir apgadintą automobilį. Lauke sutiko apgadinto automobilio savininką, kuris nebuvo įsitikinęs, kad būtent ji kliudė jo automobilį. Jis jai paaiškino, kad jo automobilį apgadinusi moteris išlipo iš savo automobilio, pasišvietusi žibintuvėliu apžiūrėjo automobilių apgadinimus, sėdo į kitą automobilį – džipą ir išvažiavo. Pati apžiūrėjusi savo automobilį ant jo matė tik purvą, jokių apgadinimų nematė. Mano, kad jei būtų kliudžiusi kitą automobilį, tikrai būtų matęsi susidūrimo vieta. Be to, A. R. jai nurodė, kad ji apgadino ir jo automobilio vairuotojo pusės durų rankenėlę. Automobilio durelių kliudyti ji negalėjo, tai matyti minėtose fotonuotraukose, kadangi atstumas tarp automobilių buvo didelis. Be to, dešinės pusės durelių jai nebuvo reikalo darinėti, kadangi išlipdama iš automobilio jau buvo pasiėmusi rankinę, jokių kitų daiktų ji neturėjo. Nesupranta, kaip A. R. galėjo matyti pro langą ją besiparkuojančią, kai tuo metu abu automobilius užstojo aikštelėje priešais stovėjęs kitas automobilis. Be to, buvo tamsu, darganota.

Liudytojas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. apie 17 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Apie šį eismo įvykį pranešė Volkswagen automobilio markės vairuotojas, kuris nurodė, kad jis pro savo buto langą matė, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Atvykus į eismo įvykio vietą, jį pasitiko pranešėjas, kuris tiksliai nurodė, kuris automobilis kliudė jo automobilį, kad jo automobilį kliudė moteris, tik žymiai jaunesnė, kuri sėdo į kitą automobilį ir nuvažiavo. Pasišvietus žibintuvėliu buvo apžiūrėti automobilių apgadinimai. Ant Citroen Xsara Picasso automobilio buvo matyti šviežus purvo nubraukimas. Išmatavus automobilių susilietimo aukščius, nustatyta, kad apgadinimų aukščiai atitinka, todėl buvo nubraižyta įvykio schema, nufotografuoti automobiliai bei nustatytas automobilio Citroen Xsara Picasso savininkas. Jam atvykus vėliau, šiuos purvo nubraukimus lietus būtų nuplovęs ir tokiu atveju automobilio Citroen Xsara Picasso apgadinimai būtų nebesimatę. Purvu galima padaryti įbrėžimus automobiliui, automobilis Citroen nebuvo apgadintas, jis tik bamperiu lietė Volkswagen automobilį. Ant automobilio Volkswagen buvo padaryti akivaizdūs įlenkimai. Kadangi apgadinimai buvo nežymūs, jų nuotraukose nelabai matyti, todėl nebuvo fiksuotas pabėgimas iš įvykio vietos. Jis vakare neieškojo Citroen Xsara Picasso automobilio savininkės, kadangi jau buvo darbo dienos pabaiga. Tik ryte, nustačius automobilio savininkę, nuvyko pažeidėjos gyvenamosios vietos adresu. Ji sutiko su pažeidimu. Pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. B. pateiktas foto lenteles matyti, kad fotografuojant automobilis Citroen Xsara Picasso buvo patrauktas iš vietos, kadangi atstumas tarp automobilių buvo žymiai mažesnis.

Liudytojas A. R. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. B. asmeniškai nepažįsta, tik ją žino, kaip ir kiti kaimynai, kaip asmenį, kuriam kiekvieną kartą atvykus į kiemą sunku prisiparkuoti aikštelėje. Įvykio vakarą jis buvo namie, pro virtuvės langą pamatė, kad į kiemą įvažiavęs automobilis iš kelių kartų bando prisiparkuoti atbuline eiga greta jo automobilio. Buvo prieblanda, tačiau įvykį matė puikiai. Stebint besiparkuojantį automobilį nei vienas automobilis neužstojo vaizdo. Pastebėjo, kad minėtas automobilis kliudė jo automobilį, todėl staigiai išėjo į lauką. Prieš išeinant į lauką dar pastebėjo, kad kažkas telefonu ar žibintuvėliu pasišviesdamas apžiūrinėjo jo automobilio galinį sparną. Kas apžiūrinėjo, nebematė. Matė, kad automobilį vairavo moteris, kuri buvo apsirengusi striuke su kailiais. Nematė, kur ta moteris nuėjo. Šalia stovėjo džipas, jis negali pasakyti, ar ta moteris su tuo džipu nuvažiavo. Tą pačią moterį su ta pačia striuke sutiko ryte prie savo automobilio, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. B. yra tas asmuo, kuris kliudė jo automobilį. Priėjęs prie savo automobilio, pastebėjo, kad buvo nubrėžtas jo automobilio galinio sparno lakas, jokių metalo įlenkimų nebuvo, buvo tik nubrėžimas. Policijos pateikta eismo įvykio vietos schema, joje nurodyti atstumai (7,9 m) visiškai neatitinka tikrovės. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktose foto lentelėse matyti, kad fotografuojant automobiliai buvo pastatyti taip, kaip jie ir buvo palikti po įvykio. Pareigūno darytose nuotraukose matyti jo automobiliui padarytas lako nubrėžimas, tačiau nurodytas ne tas apgadinimas ant automobilio Citroen Xsara Picasso, nes apgadinimai ant minėto automobilio buvo kitoje vietoje, šiaip šis automobilis yra visas apibraižytas. Jo automobilį servise sutvarkė per 2-3 dienas po įvykio.

Iš 2015-11-30 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, jį pasitiko A. R., kuris nurodė, kad 17 val. pro savo buto langą pastebėjo, kaip greta jo stovinčio automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandantis prisiparkuoti automobilis Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė jo automobilį. A. R. nurodė, kad automobilį Citroen Xsara Picasso vairavo moteris apie 30-35 m. amžiaus, kuri po susidūrimo išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir, sėdusi į kitą automobilį, nuvažiavo. Į kiemą išėjęs ir apžiūrėjęs savo automobilį, A. R. pastebėjo, kad jis yra apgadintas. Be to, A. R. nurodė, kad apgadinta jo automobilio priekinių kairės pusės durelių rankenėlė, ją apgadino ta pati Citroen Xsara Picasso vairuotoja, atidarydama savo automobilio dureles. Apžiūrėjus automobilį Citroen Xsara Picasso, pastebėta ant galinio bamperio dešinio kampo chromuotos detalės šviežus purvo nubraukimas. Nustatyta, kad automobilis Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. K. B., reg. (duomenys neskelbtini). Užėjus minėtu adresu, buto durų niekas neatidarė (b. l. 8).

Iš 2015-12-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad į Kelių policijos biurą atvykusi automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė S. K. B. paaiškino, kad ji 2015-11-30 apie 17 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nieko nežino apie tai, kad parkuodamasi kliudė kitą automobilį. Ji taip pat nurodė, kad jei šį pažeidimą padarė ji, tai ji su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Pareigūnas nurodė, kad S. K. B. tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neįžvelgiama (b. l. 9).

Iš 2015-11-30 eismo įvykio schemos Nr. 727 matyti, kad joje užfiksuota transporto priemonių stovėjimo padėtis ir transporto priemonės Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairės pusės sparno apgadinimas. Nurodyta, kad transporto priemonė Citroen Xsara Picasso neapgadinta (b. l. 11-12).

Iš 2015-11-30 A. R. paaiškinimo policijai matyti, kad jis 2015-11-30 apie 17 val. pro savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) name, langą pastebėjo automobilį parkuojančią moterį. Ji apgadino jo automobilį. Išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo automobilius ir, įsėdusi į kitą automobilį, išvažiavo. Automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė greta jo automobilio. Automobilį vairavo moteris apie 30-35 m. amžiaus. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio kairės pusės galinis sparnas bei vairuotojo durelių rankenėlė (b. l. 19-20).

Iš 2015-12-01 S. K. B. paaiškinimo policijai matyti, kad ji 2015-11-30 apie 17 val. prisiparkavo savo automobiliu Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atbuline eiga. Vietos prisiparkuoti buvo pakankamai. Nejuto, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Išlipusi iš automobilio, jokių automobilių neapžiūrinėjo. Kitų savo automobilio durelių nedarinėjo. Nuėjo į savo butą. Jeigu šį pažeidimą galėjo padaryti ji, tai dėl to apgailestauja, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo (b. l. 21-22).

Iš foto lentelių dėl eismo įvykio 2015-11-30, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad ant automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairės pusės sparno užfiksuota skersai į viršų einanti braukimo žymė (Nr. 4). Ant automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio užfiksuota tiesi braukimo žymė (Nr. 3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš aptartos bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. B. neigia padariusi jai inkriminuotą teisės pažeidimą, nurodo, kad 2015-11-30 apie 17 val. grįžusi į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), pasistatė savo automobilį Citroen Xsara Picasso ir nuėjo namo. Kito automobilio negalėjo kliudyti, kadangi parkuojantis atstumas tarp automobilių buvo pakankamas. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pro buto virtuvės langą pamatė, kaip greta jo stovinčio automobilio bandantis prisiparkuoti automobilis kliudė jo automobilį. Matė, kaip po susidūrimo iš automobilio išlipo moteris, tačiau išėjęs į kiemą, vairuotojos, kliudžiusios jo automobilį, neberado, nematė, kur ji nuėjo. Jo automobilį kliudė administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. B., kadangi dažnai mato, kaip jai kiekvieną kartą įvažiavus į kiemą sunku prisiparkuoti automobilį. Tačiau paaiškinime policijai jis buvo konkrečiai nurodęs, kad moteris, kliudžiusi jo automobilį, išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo automobilius ir, įsėdusi į kitą automobilį, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Automobilį vairavo apie 30-35 m. amžiaus moteris. Teismo posėdžio metu A. R. jau aiškino, kad negali pasakyti, ar jo automobilį kliudžiusi moteris apžiūrinėjo automobilius ir, sėdusi į kitą automobilį, išvažiavo. S. K. B. kitą rytą pamatė fotografuojančią jo automobilį ir tada suprato, kad būtent ji apgadino jo automobilį. Šios aplinkybės pagrįstai kelia abejones, ar liudytojas tiksliai matė, kas kliudė jo automobilį. Tuo labiau, kad jam, jo paties teigimu, S. K. B. buvo žinoma kaip asmuo, kuriam sunku kieme priparkuoti automobilį. Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas M. B. paaiškino, kad atvykus į eismo įvykio vietą, buvo užfiksuotas automobilio Citroen Xsara Picasso galinio bamperio dešinio šono šviežus purvo nubraukimas, o ant automobilio Volkswagen kairiojo galinio sparno matėsi aiškus metalo įlenkimas, todėl buvo nustatytas automobilio Citroen Xsara Picasso savininkas, kuris buvo iškviestas į komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Iš teisminio nagrinėjimo metu pateiktų policijos foto lentelių matyti, kad jose užfiksuotos abiejų automobilių kontaktavimo vietos, kurių aukščiai nors ir atitinka, tačiau neatitinka kryptys. Be to, liudytojas A. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuotraukose užfiksuota ne ta automobilio Citroen Xsara Picasso kontaktavimo su jo automobiliu vieta, apgadinimai ant minėto automobilio buvo, tačiau kitoje vietoje, eismo įvykio vietos schema, joje nurodyti atstumai (7,9 m) visiškai neatitinka tikrovės. Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas aiškino, kad automobilis Citroen nebuvo apgadintas, tik bamperiu lietė Volkswagen automobilį, eismo įvykio vietos schemoje, skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad automobilis Citroen nebuvo apgadintas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo padaryti kategoriškos išvados, jog byloje pakanka duomenų, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtintų S. K. B. kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo. Pažymėtina, jog sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne pats asmuo privalo įrodinėti savo nekaltumą, todėl nagrinėjamu atveju nesurinkus pakankamai neabejotinų S. K. B. kaltės įrodymų, nesant galimybės pašalinti kilusių neaiškumų ir prieštaravimų tarp įrodomosios bylos medžiagos, jai negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Dėl šios priežasties Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2015-12-01 nutarimas laikytinas nepagrįstu, todėl skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, S. K. B. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Stanislavos K. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2015-12-01 nutarimą Nr. 30N-44937611-15, kuriuo Stanislavai K. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.