Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-12 · Administracinė byla Nr. eI3-519-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-04-12Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
eI3-519-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00089-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-519-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00089-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 55.1.3
(S)(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Agnei Bartkevičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2019-10-17 raštą Nr. BR6-6488 „Dėl atsakymo į raštą“; 2) panaikinti NMA 2019-12-09 sprendimą Nr. BR6-3733616 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2019-12-13 sprendimą Nr. 21R-844 (AG-787/02-2019); 4) panaikinti NMA 2020-11-04 sprendimą Nr. BR6-4054552 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 5) įpareigoti NMA perskaičiuoti pareiškėjui išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus.

Paaiškina, jog NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyrius 2019-09-02 raštu Nr. 58836 pranešė pareiškėjui, kad atlikus jo pateiktos 2019 m. paraiškos, kurios reg. Nr. 19-1011918333-1 (toliau - Paraiška), patikrą vietoje, nustatyta Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų. Šie neatitikimai pateikiami 2019-08-29 atliktos Patikros vietoje ataskaitos Nr. 19-1011918333-D4-1 (toliau – Patikra vietoje) kopijoje (toliau – Ataskaita), kurioje nurodoma, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lauke visas pareiškėjo deklaruotas 7,61 ha DGP iki 2019-08-01 buvo nenušienautas / nenuganytas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad NMA per vėlai atliko Patikrą vietoje, todėl tokios nesavalaikės patikros duomenimis, t. y. atlikta fotofiksacija, nėra pagrindo vadovautis kaip patikima vertinant, ar žolė iki 2019-08-01 buvo nušienauta.

Pareiškėjas 2019-09-23 skundu apskundė NMA direktoriui patikrą vietoje atlikusio NMA darbuotojo veiksmus, nurodydamas, kad NMA darbuotojas nepagrįstai konstatavo, jog kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lauke pareiškėjo deklaruotas 7,61 ha DGP plotas iki 2019-08-01 nebuvo nušienautas, nes pareiškėjo pasamdytas asmuo žolę nušienavo dar iki 2019-06-07, dėl ko NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus 2019-08-29 (beveik po 3 mėnesių nuo nušienavimo) atlikta Patikra vietoje ir jos metu atlikta fotofiksacija neginčytinai neparodo, jog ginčo sklype žolė iki 2019-08-01 nebuvo nušienauta. Savo poziciją pareiškėjas grindė rašytiniais įrodymais – dokumentais, kuriuos pateikė NMA: 1) tarp pareiškėjo (užsakovo) ir E. N. (vykdytojo) 2019-05-17 sudaryta Paslaugų teikimo sutartimi ir 2019-06-07 Paslaugų atlikimo priėmimo-perdavimo aktu. Tačiau NMA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2019-10-17 raštu Nr. BR6-6488 nurodė, kad 2019-08-29 Patikra vietoje buvo atlikta tinkamai, t. y. kad pareiškėjo deklaruotame kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lauke 7,61 ha plotas DGP iki 2019-08-01 nebuvo nušienautas iki 2019-08-01.

NMA 2019-10-17 rašte Nr. BR6-6488 ,,Dėl atsakymo į raštą“ taip pat konstatavo, kad kartu su pareiškėjo 2019-09-23 skundu ,,pateikta 2019 m. gegužės 17 d. Paslaugų teikimo sutartis nepaneigia Patikros vietoje rezultatų.“

Pareiškėjas apskundė minėtą NMA 2019-10-17 raštą LAGK, tačiau Komisija 2019-12-13 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, sutikdama su NMA pozicija. Nagrinėjant pareiškėjo skundą LAGK, pareiškėjas pateikė Komisijai jo paties darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas ginčo laukas ir iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ginčo lauke žolė buvo nupjauta, nes ji yra nedidelė, ženkliai mažesnė už greta jo sklypo esančią žolę, kuri niekada nebuvo pjauta; taip pat matyti, kad ginčo lauke yra paliktos technikos vėžės. Tačiau LAGK nemotyvuodama atsisakė priimti pareiškėjo pateiktas nuotraukas, tokiu būdu pažeisdama šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.

NMA, vadovaudamasi 2019-08-29 Patikros vietoje nustatytu pažeidimu, 2019-12-09 sprendimu Nr. BR6-3733616 ,,Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – NMA sprendimas) pritaikė pareiškėjui 962,04 Eur sankciją (toliau - NMA Sprendimas1).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Raštu, Komisijos sprendimu ir NMA Sprendimu 1, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti NMA Raštą, Komisijos sprendimą ir NMA Sprendimą 1 bei perskaičiuoti pareiškėjui išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus. Tačiau NMA dar esant ginčui teisme dėl NMA Sprendimo 1 panaikinimo priėmė naują NMA 2020-11-04 sprendimą Nr. BR6-4054552 ,,Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – NMA Sprendimas 2), kuriuo pripažino negaliojančiu NMA Sprendimą 1 ir pritaikė pareiškėjui naują 1 049,25 Eur sankciją, t.y. 87,21 Eur didesnę sankciją už sankciją, kuri pareiškėjui buvo pritaikyta NMA Sprendimu 1.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo priimto administracinio sprendimo. NMA pati vienasmeniškai negalėjo panaikinti NMA Sprendimo 1 ir dėl to, kad NMA Sprendimas 1 buvo ginčijamas teisme, t. y. jis buvo teisminio ginčo objektas. Priėmus NMA Sprendimą 2 susidarė teisiškai ydinga situacija, kuomet teisminio ginčo objektas išnyko atsakovės iniciatyva ne patenkinus pareiškėjo reikalavimą, o sukūrus naują ginčą dėl to paties objekto, nors teisme dar nebuvo išnagrinėtas pirminis ginčo objektas dėl to paties dalyko, t. y. dėl pareiškėjo 2019 m. Paraiškos vertinimo. NMA priėmė Sprendimą 2, kuriuo pareiškėjui pritaikė 1 049,25 Eur sankciją. Tokie NMA veiksmai neabejotinai parodo, kad NMA piktnaudžiauja valdžia, pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, nes pareiškėjas kaskart turi skųsti vis naujus NMA sprendimus dėl to paties ginčo objekto, gaišti laiką ir patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas, kas niekaip nėra suderinama su gero viešojo administravimo, atsakingo valdymo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais, taip nesuderinama su principu – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad NMA per vėlai atliko Patikrą vietoje, dėl ko tokios nesavalaikės patikros duomenimis, t. y. atlikta fotofiksacija, nėra pagrindo vadovautis kaip patikima vertinant, ar žolė iki 2019-08-01 buvo nušienauta. Pareiškėjas pateikė mokslinės literatūros apie žolės augimo tempus ir teigė, kad pagal daugiametės žolės augimo tempą, 2019-08-29 atliktos Patikros vietoje metu žolė jau buvo iš naujo ataugusi.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. pavasario ir vasaros temperatūra buvo aukštesnė nei daugiametė įprastinė temperatūra Lietuvoje, todėl atsižvelgiant į tai, kad žolė užauga per 40-45 dienas, ginčo lauke iki 2019-06-07 nupjauta žolė jau liepos mėnesio gale buvo iš naujo atžėlusi. Todėl, remiantis moksline literatūra, 2019-08-29 Patikros vietoje metu buvo užfikuota naujai ataugusi žolė, o ne nė karto nepjauta žolė. Kadangi NMA neatliko kontrolinio ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lauke fotofiksacijos 2019 m. liepos mėnesį ar bent rugpjūčio mėn. pradžioje, nėra pagrindo vadovautis 2019-08-29 Patikros vietoje rezultatais kaip patikimais ir jų pagrindu daryti vienareikšmę išvadą, kad žolė apskritai nebuvo šienauta.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, LVAT yra išaiškinęs, kad pareiškėjui yra keliamas reikalavimas tik dėl vieno karto lauko nušienavimo pareigos. Būtent NMA turi pateikti įrodymus, jog patikros metu nustatyti bei užfiksuoti rezultatai yra atspindys būtent visą ginčo lauko augmenijos vegetacijos laikotarpį (nuo pavasario iki rudens) bei visišką žmogaus veiklos nebuvimą tuo laikotarpiu. Tačiau nagrinėjamu atveju NMA 2019-08-29 atliktos Patikros vietoje 4 neinformatyviose nuotraukose užfiksuoti duomenys neatspindi viso ginčo lauko augmenijos vegetacijos laikotarpio (nuo pavasario iki rudens), iš kurių nesuprantama, koks laukas yra užfiksuotas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Paaiškina, jog pareiškėjas 2019-05-29 pateikė Paraišką, kurioje deklaravo 119,52 ha plotą, už kurį teikiama parama. Agentūroje 2019-08-22 buvo gauta informacija per Agentūros agro mobiliąją programėlę, jog nėra laikomasi Paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 6 punkte nurodytų žemės ūkio veiklos vystymo kriterijų. Identifikavus lauko koordinates, buvo nustatyta, jog informacija buvo gauta apie pareiškėjo 2019 m. Paraiškoje deklaruotą lauką.

Agentūra, reaguodama į gautą informaciją, inicijavo užsakomąją Patikrą vietoje, kurios metu pasitvirtino gauta informacija ir pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,61 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) (toliau – Laukas) plotas, užfiksuotas pažeidimas. Šiuo atveju tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjo Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto deklaruoto lauko duomenimis, nustatė, kad visas Laukas yra nenuganytas / nenušienautas iki 2019-08-01. Atsakovės teigimu, šio Lauko faktinė būklė neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje ir 8.1.2 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos kriterijaus, o pažeidimo plotas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu paramos skyrimo sąlygų, kaip įtvirtinta Taisyklių 9 punkte.

Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai (faktinė Lauko būklė) buvo užfiksuota fotonuotraukose, kuriose nurodyta pažeidimo fiksavimo data. Pažymi, kad Patikros vietoje darytose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo Laukas nebuvo nušienautas iki 2019-08-01, nes vyrauja sudžiuvusi ir parudavusi žolė, vietomis vyrauja sustabarėjusios ir sėklas subrandinusios piktžolės, taip pat nematyti šianavimo technikos vėžių. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog „beveik per 3 mėnesius dėl aukštos oro temperatūros žolė sparčiai užauga, nuo karščio pageltonuoja ir subrandina sėklas“, kadangi iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog žolės augimui per 3 mėnesius neturėjo įtakos oro temperatūra, nes pareiškėjo Laukas apskritai nebuvo nušienautas iki 2019-08-01.

Paaiškina, jog kartu su pareiškėjo skundu pateikta 2019-05-17 Paslaugų teikimo sutartis nepaneigia Patikros vietoje rezultatų, todėl laikoma, kad pareiškėjas Agentūrai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog Lauke pažeidimas atsirado dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių bei neinformavo Agentūros, jog negalės tinkamai laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus. Pažymi, jog skundžiamas NMA atsakymas nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) Viešojo administravimo 2 straipsnio 9 dalies prasme, nes juo Agentūra neišreiškė valios dėl sankcijų taikymo, nepanaikino, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų.

Paaiškina, jog NMA, baigusi administruoti Paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbti Portale ir, jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti kitu būdu informuotas – vienu iš šių būdų, numatytų Taisyklių 75.11 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti pažeidimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma.

Pažymi, jog pareiškėjui siųstas 2019-12-09 NMA Sprendimas 1 yra neaktualus bei negaliojantis. Galutinis sprendimas, kuriuo įvertinti ir patvirtinti 2019 m. Paraiškos administravimo rezultatai yra 2020-11-04 NMA Sprendimas 2. Paaiškina, jog pareiškėjui 2020-11-09 raštu Nr. BR6-7561 buvo išsiųstas išsamus 2020-11-04 NMA Sprendimas 2 bei paaiškinta, jog ankstesnis siųstas 2019-12-09 NMA sprendimas yra negaliojantis. Atsakovės teigimu, teismas turėtų nutraukti administracinę bylą dalyje dėl ginčijamo NMA 2019-12-09 Sprendimo 1 panaikinimo, nes pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent 2020-11-04 NMA sprendimas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, jog į bylą atsakovės papildomai pateikti palydoviniai vaizdai „Sentinel“, rodantys aktualius duomenis, patvirtina, jog pareiškėjo Laukas nuo 2019-05-01 iki 2019-07-01 nebuvo nušienautas , nes jo kontūrai pažymėti raudona spalva.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NMA 2019-10-17 rašto Nr. BR6-6488, NMA 2019-12-09 sprendimo Nr. BR6-3733616 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir NMA 2020-11-04 sprendimo Nr. BR6-4054552 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamais sprendimais NMA, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. Paraišką, nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė 1 049,25 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

Bylos duomenys patvirtina, kad NMA 2019 m. rugpjūčio 29 d. atliko pareiškėjo 2019 m. Paraiškos patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad visas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,61 ha DGP (duagiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 ir daugiau) plotas, nenušienautas / nenuganytas iki 2019-08-01. Apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas NMA 2019-09-02 pranešimu Nr. 58836, prie kurio buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje ataskaitos kopija (LAGK byla, l. 61-77).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikros ataskaita, pateikė NMA prieštaravimus dėl atliktos Patikros vietoje pagrįstumo, nurodydamas, jog iki 2019-06-07 atliko pievų šienavimo darbus, todėl beveik po 3 mėnesių laiko (rugpjūčio 29 d.) atliktas patikrinimas vietoje negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad pievos iki 2019-08-01 nebuvo nušienautos. Kadangi pagal teisės aktus pievas privaloma nušienauti tik vieną kartą iki 2019-08-01, o per tris mėnesius žolė ataugo, prašė pripažinti, jog pažeidimas nebuvo padarytas. Kartu pareiškėjas NMA pateikė 2019-05-17 Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su ūkininku E. N., ir 2019-06-07 Paslaugų atlikimo priėmimo-perdavimo aktą (LAGK byla, l. 56-59).

NMA 2019-10-17 skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, jog Patikros vietoje nustatytas pažeidimas lieka galioti, o NMA nemato teisinio pagrindo keisti Patikros vietoje rezultatų (LAGK byla, 26-28). NMA nurodė, kad, ,,šio lauko faktinė būklė neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus, o pažeidimo plotas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu paramos skyrimo sąlygų, kaip įtvirtinta Taisyklių 9 punkte. Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai (faktinė Lauko būklė) buvo užfiksuoti fotonuotraukose, kuriose nurodyta pažeidimo fiksavimo data.“ NMA pastebėjo, kad ,,Patikros vietoje darytose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo Laukas nebuvo nušienautas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., nes vyrauja sudžiūvusi ir parudavusi žolė, vietomis vyrauja sustabarėjusios ir sėklas subrandinusios piktžolės, taip pat nematyti šienavimo technikos vėžių.“ NMA minėtame rašte nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad „beveik per 3 mėnesius dėl aukštos oro temperatūros žolė sparčiai užauga, nuo karščio pageltonuoja ir subrandina sėklas“, tačiau, pasak NMA, ,,iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog žolės augimui per 3 mėnesius neturėjo įtakos oro temperatūra, nes pareiškėjo Laukas apskritai nebuvo nušienautas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.“

Pareiškėjas apskundė NMA 2019-10-17 Raštą LAGK, tačiau Komisija 2019-12-13 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, sutikdama su NMA pozicija (LAGK byla, l. 89-104).

NMA 2019-12-09 ginčijamu sprendimu, įvertinusi 2019 m. Paraišką, nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė, negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 962,04 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Raštu, Komisijos sprendimu ir NMA 2019-12-09 Sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Raštą ir Sprendimus bei perskaičiuoti pareiškėjui išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus.

Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė priėmė naują NMA 2020-11-04 Sprendimą Nr. BR6-4054552 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pripažino ankstesnį NMA Sprendimą negaliojančiu ir pritaikė pareiškėjui 1049,25 Eur sankciją, t. y. 87,21 Eur didesnę sankciją nei 2019-12-09 Sprendimu. Minėtame sprendime paaiškinta, kad pakartotinai įvertinus 2019 m. Paraišką, pareiškėjui 2019-12-10 trumpąja žinute siųstas ir NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt pateiktas 2019-12-09 NMA Sprendimas yra negaliojantis, todėl teikia išsamų 2020-11-04 Sprendimą, kuriame yra nurodomi 2019 m. Paraiškos vertinimo rezultatai. Minimame Sprendime nurodyta, jog vertinant 2019 m. pateiktą Paraišką, palyginus deklaruotus duomenis su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019-03-29 raštu Nr. (7)-V3-384(12.5) (reg. Nr. BR5.2-5878) pateiktais duomenimis apie aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų ir pievų plotą, nustatyta, kad pareiškėjas 0,71 ha plote KŽS Nr. 023447-8173 esančiame lauke Nr. 3, kuriame deklaravo 1,22 ha KVV (vasariniai kviečiai) plotą, pakeitė aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų paskirtį ir jį suarė. Paaiškina, jog apie nustatytą neatitikimą (suartą pažeidžiamų aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų plotą) pareiškėjas buvo informuotas 2019-12-20 paštu siųstu NMA pranešimu Nr. BR6-7982. Taip pat šiuo pranešimu pareiškėjas buvęs informuotas apie taikomą sankciją, nustačius šį neatitikimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-04-12) (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 04 03 iki 2020 03 21) (toliau – ir MPŪV taisyklės).

Taisyklių 6 punkte yra nustatyti žemės ūkio veiklos kriterijai, kurių pareiškėjai privalo laikytis, teikdami paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius gauti (atitinka MPŪV taisyklių 9 punkto nuostatas). Taisyklių 6.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai privalo pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. turintiems įregistruotas bičių šeimas, pievas privalu nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d;

Taisyklių 8.1 papunktyje nurodyta, kad nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; supresuota; šienas sudėtas į kūgius; žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista) laikantis taisyklių 6.2 papunktyje nustatytų šienavimo terminų.

Taisyklių 8.1.2 papunktyje nurodyta, kad jeigu pareiškėjo (arba jo valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis, kaip numatyta taisyklių 8.1.1 papunktyje, sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos konkretus laukas turi būti nuganytas ir geros agrarinės būklės, t. y. visi lauko plotai turi būti ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti sutvarkyti, t. y. nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista).

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad siekiant įsitikinti taisyklių 6.1 papunktyje (ar žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje žemės ūkio augalai dominuoja ir nėra visiškai sunykę), 6.2 papunktyje (ar laiku nušienauta ir sutvarkyta) ir 6.6 papunktyje (ar į dirvą yra įterpti augalai, ar nėra piktžolių) nurodytų įsipareigojimų vykdymu, pareiškėjo deklaruojamų laukų patikros atliekamos konkretaus deklaruoto lauko plote, įvertinant, ar numatytas lauko priežiūros būdas pritaikytas visame lauko plote. Jeigu yra nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. Jeigu nustatomos neatitiktys tiek taisyklių 6.2, tiek taisyklių 6.6 papunkčiuose numatytiems reikalavimams, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta taisyklių 4.13 papunktyje.

Taisyklių 92 punkte nustatyta, jeigu nustatoma neatitiktis bent vienam iš taisyklių 6 ir 10–12 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriuose nustatytas pažeidimas) yra neteisingo deklaravimo atvejis.

Nagrinėjamu atveju, Patikros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2019 metais nesilaikė Taisyklių 6.2, 8.1.2 papunkčių reikalavimo iki 2020-08-01 nušienauti pievą, todėl vadovaujantis Taisyklių 92 punktu, nustatyto pažeidimo 7,61 ha plotas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 pripažintas neteisingai deklaruotu plotu. Be to, vertinant 2019 m. Paraišką, vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo: pagrindinei tiesioginei išmokai, žalinimo išmokai gauti 8,71 ha plotą, paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“(mažesnuio intensyvumo gamtinių kliūčių vietovėse) gauti 7,61 ha plotą, paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „NATURA 2000 priemonė) gauti – 0,57 ha plotą.

Nustačius neteisingą deklaravimą pateiktose paraiškose, taikomos sankcijos pagal Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalies nuostatas (Taisyklių 86 punktas). Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1,2,4, bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai remiamo ploto.

Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pagalbos arba paramos gavėjui dar nebuvo skirta jokia 1 dalyje nurodyta administracinė nuobauda už deklaruotą per didelį plotą, susijusį su atitinkama pagalbos sistema ar paramos priemone, toje dalyje nurodyta administracinė nuobauda sumažinama 50 proc., jeigu deklaruoto ir remiamo ploto skirtumas neviršija 10 proc. remiamo ploto.

Kaip matyti iš ginčijamo 2020-11-04 Sprendimo turinio NMA nustatė, jog 2019 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 116,52 ha, o nustatytas faktinis plotas yra 107,81 ha (nustatytas neteisingai deklaruotas plotas 8,71 ha), taigi, Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą daugiau negu 2 ha arba 3 proc. Kadangi neteisingas ploto deklaravimas 2019 m. Paraiškoje buvo nustatytas pirmą kartą, pareiškėjo deklaruotas paramos reikalavimus neatitinkantis plotas nustatytas iki 10 proc. deklaruoto remiamo ploto (8,079 proc.), todėl už tinkamą plotą apskaičiuotai pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma administracinė nuobauda – išmoka buvo sumažinta 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, ir sumažinta 50 proc., t. y. sumažinta 6,5325 ha ((8,71 ha x 1,5 / 2).

Be to, NMA vertindama Pareiškėjo 2019 m. pateiktą Paraišką, palyginusi deklaruotus duomenis su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019-03-29 raštu pateiktais duomenimis apie aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų plotą nustatė, kad pareiškėjas 0,71 ha plote KŽS Nr. 023447-8173 esančiame lauke Nr.3, kuriame deklaravo 1,33 ha KVV (vasariniai kviečiai plotą) pakeitė aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų paskirtį ir jį suarė. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, t. y. patenkančias pievas ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti, jų negalima ir atnaujinti – suarti ir atsėti, taip pat jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą.

Teismo vertinimu NMA atliktos Patikros vietoje ataskaitos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,61 ha DGP, pagrįstai užfiksuotas pažeidimas. Tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjo Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto deklaruoto lauko duomenimis, nustatė, kad visas Laukas yra nenuganytas / nenušienautas iki 2019-08-01. Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai (faktinė Lauko būklė) buvo užfiksuota fotonuotraukose, kuriose nurodyta pažeidimo fiksavimo data. Patikros vietoje darytose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo Laukas nebuvo nušienautas iki 2019-08- 01, nes vyrauja sudžiuvusi ir parudavusi žolė, vietomis vyrauja sustabarėjusios ir sėklas subrandinusios piktžolės, taip pat nematyti šienavimo technikos vėžių. Be to, papildomai į bylą atsakovės pateikti palydoviniai vaizdai „Sentinel“, taip pat patvirtina, jog pareiškėjo Laukas nuo 2019-05-01 iki 2019-07-01 nebuvo nušienautas, nes jo kontūrai pažymėti raudona spalva. Todėl teismas sutinka su Atsakovės padaryta išvada, kad šio Lauko faktinė būklė neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje ir 8.1.2 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos kriterijaus, o pažeidimo plotas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu paramos skyrimo sąlygų, kaip įtvirtinta Taisyklių 9 punkte.

Nors pareiškėjas teigė, kad jo pasamdytas asmuo žolę nušienavo dar iki 2019-06-07 ir savo poziciją grindė rašytiniais įrodymais – dokumentais, kuriuos pateikė ir NMA: tarp pareiškėjo (užsakovo) ir E. N. (vykdytojo) 2019-05-17 sudaryta Paslaugų teikimo sutartimi ir 2019-06-07 Paslaugų atlikimo priėmimo-perdavimo aktu, tačiau, teismo vertinimu, iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjo Laukas apskritai nebuvo nušienautas iki 2019-08-01.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu teismas tenkino pareiškėjo prašymą apklausti byloje liudytoju E. N., su kuriuo pareiškėjas sudarė Paslaugų teikimo sutartį, tačiau minėtas asmuo kviečiamas į du teismo posėdžius neatvyko. Be to, pats pareiškėjas 2021-01-11 teismo posėdyje duodamas paaiškinimus negalėjo nurodyti kaip buvo atsiskaityta su, jo teigimu, paslaugą suteikusiu E. N.. Įvertinęs ir šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės atliktos Patikros vietoje duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ginčijamas 2020-11-04 NMA Sprendimas atitinka individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus, jame pateikta situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra priėmė pagrįstą ir teisėtą 2020-11-04 sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui paskirta 1049,25 Eur sankcija, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Kadangi NMA, įvertinusi papildomus duomenis vertinant pareiškėjo 2019 m. Paraišką, priimdama 2020-11-04 sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, nurodė, jog anksčiau pareiškėjui siųstas 2019-12-09 NMA sprendimas yra neaktualus ir negaliojantis, o teismas šioje byloje pripažino, jog 2020-11-04 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, darytina išvada, jog pareiškėjui 2019-12-09 NMA sprendimas nesukelia jokių teisių ir pareigų, todėl byla dalyje dėl 2019-12-09 NMA Sprendimo panaikinimo nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti NMA 2019-10-27 raštą „Dėl atsakymo į raštą“. Kaip minėta, NMA 2019-10-17 skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, jog Patikros vietoje nustatytas pažeidimas lieka galioti, o NMA nemato teisinio pagrindo keisti Patikros vietoje rezultatų. NMA šiame Rašte paaiškino, kad, ,,šio lauko faktinė būklė neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus, o pažeidimo plotas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu paramos skyrimo sąlygų, kaip įtvirtinta Taisyklių 9 punkte. Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai (faktinė Lauko būklė) buvo užfiksuoti fotonuotraukose, kuriose nurodyta pažeidimo fiksavimo data.“ (LAGK byla, 26-28). Nors NMA ginčijamame Rašte nurodė, kad jis gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eAS-429-520/2017; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-74-520/2021).

Pažymėtina, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kaip minėta, Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. 19-1011918333-D4-1 yra užfiksuota tam tikra faktinė pareiškėjo deklaruoto Lauko padėtis (neatitikimai), o skundžiamame NMA Rašte nurodyta, kad patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai lieka galioti, tačiau nenustatyta pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, ginčijamas Raštas vertintinas kaip tarpinio pobūdžio dokumentas, todėl byla dalyje dėl NMA 2019-10-27 rašto „Dėl atsakymo į raštą“ panaikinimo nutrauktina ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-12-13 sprendimas Nr. 21R-844 (AG-787/02-2019) panaikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl NMA 2020-11-04 sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo NMA perskaičiuoti pareiškėjui išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus.

Teismui konstatavus, kad ginčijamas galutinis NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą dalyje dėl 2020-11-04 sprendimo Nr. BR6-4054552 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutraukti bylą dalyje dėl NMA 2019-10-27 rašto „Dėl atsakymo į raštą“ ir NMA 2019-12-09 sprendimo Nr. BR6-3733616 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinimo.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-12-13 sprendimą Nr. 21R-844 (AG-787/02-2019).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė