- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-107-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01244-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. M. priteisti 2 208,23 Eur negrąžinto kredito, 278,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 26,09 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 431,72 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 32 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 208,23 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos, 32 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 208,23 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas V. M. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2 208,23 Eur negrąžintą kreditą, 278,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 26,09 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 431,72 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 278 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
3.1. Nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ja atsakovui 24 mėn. terminui suteiktas 2 526,74 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą – 926,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 121,20 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 15 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, jos priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d. rašytiniu pranešimu, todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.
3.2. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 208,23 Eur negrąžinto kredito, 26,09 Eur administravimo mokesčio bei 278,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.
3.3. Teismas nurodė, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė negavo suplanuotų pajamų ir turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis apskaičiuotas pagal negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos (už 220 dienų nuo negrąžintos kredito dalies), todėl ieškovei iš atsakovo priteista 431,72 Eur negautų pajamų nuostoliams atlyginti.
3.4. Teismas reikalavimo priteisti 32 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 208,23 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), negalėjo pripažinti pagrįstu ir tikėtinu, nes nėra pateikta jokių įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, teismo vertinimu, reikalavimas yra sąlyginis, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą.
3.5. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), taikant 32 proc. palūkanų normą, yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar šis reikalavimas viršys VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytą maksimalią kompensacinių palūkanų ir kitų mokėjimų sumą, todėl negali būti tenkinamas.
3.6. Nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.7. Priteisė iš atsakovo ieškovei rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 66 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo už akių dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti reikalavimo dėl 32 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 208,23 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), ir šią sprendimo už akių dalį pakeisti – priteisti apeliantei iš atsakovo 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 208,23 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.); ištaisyti padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama ne 187,00 Eur, bet 278,00 Eur; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
4.2. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs iš sutarties kylančias pareigas, tai pradinis kreditorius pagrįstai būtų gavęs bent jau 1 047,82 Eur pajamų (926,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 121,20 Eur administravimo mokesčio). Tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų pareigų tinkamai nevykdė, sutartis buvo nutraukta, o kartu neliko ir anuiteto metodu pagrįsto mokėjimo grafiko. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai, jog apeliantė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytini nepagrįstais.
4.3. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą, nei apeliantė faktiškai bus patyrusi. Apeliantė į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris išreikštas procentine išraiška, įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Taigi atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), kurios bet kokiu atveju nebus skaičiuojamos ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
4.4. Nurodo, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas suklydo ir vietoj 187 Eur priteisė 278 Eur, ši klaida turi būti ištaisyta.
5. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesta ieškovės ieškinio dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 24 mėn. terminui suteiktas 2 526,74 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą – 926,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 121,20 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 15 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo liko skolingas ieškovei 2 208,23 Eur negrąžinto kredito. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, jos priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
10. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 2 208,23 Eur negrąžinto kredito, 278,96 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 26,09 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 431,72 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 32 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 208,23 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos, 32 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 208,23 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 2 208,23 Eur negrąžintą kreditą, 278,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 26,09 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 431,72 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 278 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
12. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė netenkinti reikalavimo dėl 32 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 208,23 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad, atsakovui nevykdant kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
13. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
14. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
16. Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Bylos duomenys pagrindžia, kad 2020 m. sausio 15 d. sutartis su atsakovu nutraukta, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 32,00 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, be to, nurodė, kad ieškovė nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio ir neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
20. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma, taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos; šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. balandžio 10 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 10 d.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. sausio 15 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) ir nesivadovaujant anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog faktas, kad pradinė kreditorė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 32 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (ir jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 926,62 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, todėl yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).
27. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-12-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020; 2020-11-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020; 2020-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).
28. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų bei Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafiko, taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, ieškovė nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 32 procentus pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 1 137,96 Eur; 2020 m. rugsėjo 10 d. – 1 024,41 Eur; 2020 m. spalio 10 d. – 907,84 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. – 788,16 Eur; 2020 m. gruodžio 10 d. – 665,29 Eur; 2021 m. sausio 10 d. - 539,14 Eur; 2021 m. vasario 10 d. – 409,63 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 276,66 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 140,15 Eur).
29. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 32 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 28 punkte.
30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir ši apeliacinio skundo dalis tenkintina iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas suklydo ir vietoj 187 Eur priteisė ieškovei 278 Eur. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 66 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur advokato pagalbai apmokėti, taigi iš viso – 187 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nurodė 278 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, ji ištaisytina ir apeliantei priteistina 187 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
32. Apeliacinį skundą didžiąja dalimi patenkinus, apeliantei atitinkamai priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 208,23Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuonių eurų 23 ct) negrąžintą kreditą, 278,96 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 96 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 26,09 Eur (dvidešimt šešių eurų 9 ct) administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 431,72 Eur (keturių šimtų trisdešimt vieno euro 72 ct) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 32 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 10 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 1 137,96 Eur; 2020 m. rugsėjo 10 d. – 1 024,41 Eur; 2020 m. spalio 10 d. – 907,84 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. – 788,16 Eur; 2020 m. gruodžio 10 d. – 665,29 Eur; 2021 m. sausio 10 d. - 539,14 Eur; 2021 m. vasario 10 d. – 409,63 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 276,66 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 140,15 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187 Eur (šimto aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,00 (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.