Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui I.S., trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei E.G., 2011 m. gegužės 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I.S. skundą atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei E.G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovių atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu prašo iš atsakovių priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią savo vidiniu įsitikinimu įvertina 9 000 Lt suma. Neturtinę žalą, kuri pasireiškė kaip laiko gaišimas ir važinėjimas pas advokatę derinti pozicijos, įvertina 4 000 Lt suma, o turtinę 5 000 Lt žalą kildina iš skundo, kuris buvo paduotas bendrosios kompetencijos teismui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka ir neturtinės žalos priteisimo, tačiau nepriimtas nagrinėti. Pareiškėjas žalą kildina iš Klaipėdos tarnybos neveikimo, teigdamas, kad turtinė ir neturtinė žala atsirado tarnybai neužtikrinus jo teisės gauti kokybišką valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskyrus netinkamą jo interesams atstovauti advokatę, kuri nesuteikė jam antrinės teisinės pagalbos.

Pareiškėjo skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo.

Administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, todėl turi būti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėjas 2010 m. sausio 20 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (prašymas tarnyboje registruotas 2010 m. sausio 25 d. Nr. ATP-132, b.l. 48-51) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kartu su prašymu buvo pateikta Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (b.l. 52-55), Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gegužės 29 d. nutarimo kopija (b.l. 60-61), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 503/09 (03) (b.l. 57-58). Iš Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nustatyta, jog 2009 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00242-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. A.M. pranešė, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. sausio 24 d. nuolat gaudavo grasinančio pobūdžio žinutes iš IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojo I.S.. I.S. baudžiamojoje byloje gynė advokatas H.G. (b.l. 36). Klaipėdos rajono apylinkės prokurorė M.K. 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl žmogaus terorizavimo nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl įžeidimo nurodyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Būtent dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas ir kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, kuri 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-117-10 (b.l. 62) nusprendė teikti I.S. antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka keliamojoje baudžiamojoje byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o antrinę teisinę pagalbą paskirta teikti advokatė E.G.

Proceso šalių paaiškinimais bei rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui advokatė E.G. parengė skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka (b.l. 32-34), tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi (b.l. 30-31) pareiškėjo I.S. skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi nustatyti skundo trūkumai. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog pašalinus trūkumus, pareiškėjas Baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsnio nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis į teismą su skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo. 2010 m. balandžio 29 d. pareiškėjas savarankiškai surašė skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties panaikinimo (b.l. 27-29). Teismo posėdžio metu pareiškėjas šią aplinkybę pripažino nurodydamas, jog į advokatę dėl minėtos nutarties apskundimo nesikreipė, o skundą surašė pats. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi (b.l. 26) I.S. skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis.

Pareiškėjas mano, kad nebuvo užtikrinta jo teisė gauti kvalifikuotą antrinę teisinę pagalbą, Klaipėdos tarnyba neveikė taip, kaip turėjo veikti, t.y. nepaskyrė jam tinkamo advokato – civilinės teisės srities specialisto (pareiškėjo nuomone ginčas buvo kilęs būtent iš civilinės, o ne baudžiamosios teisės), kas lėmė jo interesų neapgynimą bei turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Civiliniame kodekse (toliau – ir CK). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant, galimas žalos atlyginimas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi, pagal šią CK normą būtinoji žalos atlyginimo sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas.

Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, neužtikrino kokybiškai teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl ko pareiškėjas ir patyrė žalą.

1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalą pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymą jie neturėjo atlikti, arba neatlikimą tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą jie turėjo padaryti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pareiškėjas neturtinę žalą įvertina 4 000 Lt suma ir nurodydamas, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, nes dažnai reikėjo važiuoti susitikti su advokate pozicijos derinimui (per 6 mėnesių laikotarpį apie 10 kartų važiavo susitikti su advokate E.G.), tam buvo sugaištas laikas bei patirtos kelionės išlaidos, o Klaipėdos tarnyba savo neveikimu neužtikrino jam kokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kaip pažymima administracinėje jurisprudencijoje, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia pati valstybė savo iniciatyva bei nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1207/2009). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nustato, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais. Asmuo, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, atitinkamai įgyja teises ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina pareigą bendradarbiauti su tarnyba, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Pareiškėjui minėta nuostata buvo žinoma, t.y. siunčiant jam lydraštį dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antroje lapo pusėje buvo nurodytos ištraukos iš minėto įstatymo, inter alia pareiga bendradarbiauti su Klaipėdos tarnyba.

Atsakovių atsiliepimu į skundą bei pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į tarnybą dėl jam antrinę teisinę pagalbą teikiančios advokatės pakeitimo nors pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, jis tokią teisę turėjo. Priešingai, 2010 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos tarnyboje gauta nauja pareiškėjo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (b.l. 64-68), kuri pateikta vykdant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punktą bei 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-117-10 rezoliucinės dalies 5 punkte numatytą pareigą pareiškėjui pateikti naują gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kai antrinė teisinė pagalba jam reikalinga ilgiau kaip metus. Tokie pareiškėjo veiksmai Klaipėdos tarnybos pagrįstai įvertinti kaip siekis toliau gauti antrinę teisinę pagalbą ilgiau kaip metus, todėl 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPF-63-10 (b.l. 69) pratęstas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-117-10 galiojimo terminas iki 2012 m. vasario 1 d. Akivaizdu, jog nesant jokių duomenų apie antrinės teisinės pagalbos netinkamą teikimą, atsakovė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo imtis veiksmų, padedančių realizuoti teisę į antrinę teisinę pagalbą: pakeisti advokatą kitu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalis), gautą skundą perduoti nagrinėti teisingumo ministrui ar Lietuvos advokatūrai, kurios kompetentingos nagrinėti skundus dėl advokatų veiklos ir iškelti advokatui drausmės bylą, nagrinėjamą Advokatų garbės teisme (Advokatūros įstatymo 52 straipsnis), todėl byloje nenustatytas Klaipėdos tarnybos neveikimas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, bei proceso šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog pats pareiškėjas nesilaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytų pareigų (nebendradarbiavo su Klaipėdos taryba), todėl nebuvo sudarytos sąlygos atsakovei atitinkamai veikti. Darytina išvada, kad skundžiamas atsakovės neveikimas nėra neteisėtas.

Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14). Byloje nenustatytas atsakovės neveikimas. Pareiškėjo nurodyti laiko sugaišimas ir važinėjimas susitikti su advokate nevertinami kaip patirta neturtinė žala. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl atsakovės neveikimo, kuris byloje nenustatytas, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjas prašo atlyginti nuostolius, t.y. 5 000 Lt neturtinę žalą, prašytą priteisti iš Arūno Margio baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka, pareiškėjas nagrinėjamoje transformuoja į turtinę. Prašomą priteisti turtinę žalą pareiškėjas kildina iš Klaipėdos tarnybos neveikimo. Mano, jog atsakovė nekontroliavo advokatės E.G. veiksmų, dėl ko nebuvo apgintos jo teisės baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos tarnyba neužtikrino valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės ir efektyvumo principo, nes jam paskirta antrinę teisinę pagalbą teikti advokatė E.G. teisinės pagalbos nesuteikė. Be to, jo nuomone, Klaipėdos tarnyba privalėjo skirti advokatą, kuris specializuojasi civilinės teisės srityje, o ne baudžiamosios teisės srityje. Pareiškėjo teigimu, jei advokatė būtų tinkamai apgynusi jo pažeistas teises baudžiamojoje byloje, teismas būtų priteisęs 5 000 Lt neturtinę žalą iš A.M.

Pareiškėjui antrinė teisinė pagalba 2010 m. sausio 27 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-117-10 suteikta privataus kaltinimo tvarka keliamoje baudžiamojoje byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo argumentas, jog atsakovė turėjo paskirti civilinės teisės srityje besispecializuojantį advokatą. Pareiškėjas pripažino, jog nesinaudodamas advokatės teikiamomis paslaugomis, savarankiškai apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį. Tretysis suinteresuotas asmuo advokatė E.G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas su ja nustojo bendrauti nuo 2010 m. liepos mėnesio, paprašęs jo netrukdyti, nes su drauge išvyksta atostogauti, o į ją vėl kreipėsi tik ir 2011 m. kovo 20 d. Šios aplinkybės pareiškėjas nepaneigė ir paaiškino nuo 2010 m. liepos mėnesio nebendravęs su advokate, kadangi advokatė skundėsi dideliu darbo krūviu.

Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju antrinė teisinė pagalba pareiškėjui baudžiamojoje byloje nėra nutraukta. Net ir darant prielaidą, jog antrinė teisinė pagalba nebuvo kokybiškai pareiškėjui suteikta, pažymėtina, kad atsakovės 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPF-63-10 nėra panaikintas ir pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra pratęsta iki 2012 m. vasario 1 d., todėl jis turi visas galimybes, pasinaudodamas įstatymo teikiamomis teisėmis, kreitis į Klaipėdos tarnybą su prašymu pakeisti advokatą kitu, nurodydamas atitinkamas priežastis. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, jog antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nekokybiškai ir neefektyviai, o dėl atsakovės neveikimo buvo patirta turtinė žala. Negauta neturtinė žala baudžiamojoje byloje negali būti vertinama kaip nuostoliai nagrinėjamoje byloje. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl advokatės teiktų teisinių paslaugų ir patirtos žalos

Nors pareiškėjas atsakovėmis nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Klaipėdos valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, tačiau matyti, jog turtinę žalą (5 000 Lt) jis kildina ir iš trečiojo suinteresuotojo asmens advokatės E.G. netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos. Advokatai nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija, nes viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010). Teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimas, kiek tai yra susiję su advokato kompetencija ir jo teikiamų paslaugų kokybės vertinimu, nėra viešojo administravimo sritis, už kurią atsakomybė tenka tarnybai. Advokatų civilinės atsakomybės klausimų nagrinėjimas administracinių teismų kompetencijai nepriklauso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-728/2010), todėl pareiškėjas, manydamas, jog advokatė netinkamai atliko savo pareigas, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nevertina pareiškėjo teiginių dėl advokatės netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos ir atsisakymo ją teikti, kadangi antrinę teisinę pagalbą teikusios advokatės veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo I.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.