Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Departamento 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 11U-00018 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Ukrainos piliečiui S. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. Departamento Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti LNG skubos tvarka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. Kartu su prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė: pažymėjimą LVP Nr. 007959, patvirtinantį, kad pareiškėjas išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Konstitucijos pagrindų egzaminą; valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą LVK Nr. 013213; 2016 m. balandžio 13 d. pareiškėjo darbo sutartį Nr. LS2016/04; prašymą dėl Lietuvos Respublikoje pragyvento laikotarpio skaičiavimo; galiojančio kelionės dokumento (paso) kopijas; LLG Lietuvos Respublikoje Nr. LT7482064 kopiją; dokumentą, patvirtinantį rinkliavos sumokėjimą už prašymo nagrinėjimą.

Departamentas įvertinęs pareiškėjo prašymą bei pateiktus dokumentus, 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjui LNG. Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto LNG išdavimo pagrindo, nes per 5 pastaruosius metus 76 kalendorines dienas neturėjo LLG, tai reiškia, kad negalima teigti, kad yra Lietuvos Respublikoje pragyvenęs pastaruosius penkerius metus be pertraukos.

Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad LNG - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų LNG išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad LNG gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo LLG Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad LNG išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dar 2014 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1439/2014 išaiškino, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto juridinės struktūros analizė leidžia teigti, jog LNG užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms – jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus (1) ir turėjo LLG (2).

Iš byloje esančių pareiškėjo asmens anketinių duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo išduoti šie LLG: Nr. LT7347149, galiojęs nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 19 d., Nr. LT7369897, galiojęs nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2016 m. birželio 17 d., Nr. LT7391238, galiojęs nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 9 d., Nr. LT7482064, galiojantis nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. Nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza Nr. 003616988.

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje be pertraukos pragyveno 5 metus, tačiau tam tikrą laikotarpį Lietuvos Respublikoje gyveno neturėdamas LLG Lietuvos Respublikoje (nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. imtinai, viso 76 kalendorines dienas). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš sąlygos, būtinos elgesio taisyklės taikymui. Šiuo atveju pats pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad tarp jo turėtų LLG buvo susidariusi pertrauka.

Atsižvelgdamas į aukščiau minėtą LVAT išaiškinimą dėl Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka vieno iš Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų kumuliatyvinių reikalavimų – be pertraukos pastaruosius 5 metus turėti LLG, todėl atsakovas skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti LNG.

Dėl pareiškėjo argumento, kad ir neturėdamas LLG, jis Lietuvos Respublikoje nuolat teisėtai gyveno, nes turėjo išduotą nacionalinę vizą Nr. 003616988, pažymėtina, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra imperatyviai nustatyta nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje sąlyga - turėti LLG. Įstatyme įtvirtintos nuostatos Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį sieja būtent su LLG, o ne su nacionalinės vizos turėjimu.

Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad viza - į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad LLG - dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Taigi, iš Įstatyme įtvirtintų apibrėžimų matyti, jog minėti dokumentai skirtingai apibrėžia užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, todėl Įstatymo kontekste tai nėra tapatūs dokumentai. Viza nesuteikia teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik suteikia teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei vykti tranzitu tam tikrą ribotą laiką.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo argumentas, kad jo buvimas Lietuvoje turint išduotą nacionalinę vizą yra prilyginamas nuolatiniam teisėtam gyvenimui joje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo skunde cituojamų 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva) nuostatų, pažymėtina, kad Direktyvos 4 straipsnyje nustatyta aiški taisyklė, kaip turi būti suprantamas teisėtas ir nuolatinis gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje 5 metų laikotarpis. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Aiškindamas šią nuostatą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, jog jei direktyva yra teisingai perkelta į nacionalinę teisę, jos poveikis pasiekia asmenis per atitinkamos valstybės narės priimtas priemones (1980 m. gegužės 6 d. sprendimas Komisija prieš Belgiją, 102/79, Rink. p. 1473).

LVAT yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas įgyvendindamas aptartas Direktyvos nuostatas ir nustatydamas LNG išdavimo tuo pagrindu, jog užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo LLG, sąlygas, išimčių, apskaičiuojant užsieniečio pragyventą valstybės teritorijoje bendrą 5 metų laikotarpį, kai išduodamas leidimas būtent šiuo pagrindu, nenumatė (LVAT 2015 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2512-858/2015). LVAT minėtoje byloje konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad aptariamu aspektu Direktyva į nacionalinę teisę perkelta netinkamai.

Pareiškėjo teigimu, pertrauka tarp jam išduotų LLG susidarė dėl atsakovo vykdyto užsitęsusio patikrinimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, turėdamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹punkto, t. y. aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu jam išduotą LLG, galiojusį nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 9 d., Departamentui 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą išduoti LLG Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais skubos tvarka.

Užsieniečių prašymus išduoti ar pakeisti LLG bei prie jų pridedamų dokumentų pateikimą ir priėmimą, nagrinėjimą bei sprendimų priėmimą reglamentuoja Leidinių laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 8 d.) (toliau – Aprašas).

Aprašo 55 punkte nustatyta, kad prašymas išduoti leidimą bendra tvarka turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo Departamentui, migracijos tarnybai ar konsulinei įstaigai dienos, o prašymas išduoti leidimą skubos tvarka – per perpus trumpesnius terminus, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo Departamentui arba migracijos tarnybai dienos. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi prašymo nagrinėjimo metu) buvo nustatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.

Aprašo 63.9 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti LLG skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu atliekamas Aprašo 101 punkte nurodytas patikrinimas, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Aprašo 63.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti LLG skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu išnagrinėjus užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti LLG ir kartu pateiktus dokumentus bei surinktą medžiagą, nustatoma, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl LLG išdavimo ar pakeitimo priimti.

Aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti LLG ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka sąlygas, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti LLG. Aprašo 71.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nepakanka prašymą išduoti LLG pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl LLG išdavimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti LLG gavimo dienos išsiunčiamas pranešimas šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti LLG pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Departamentui, nagrinėjančiam užsieniečio prašymą išduoti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad prašymo išduoti LLG nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos ir kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą išduoti ar pakeisti užsieniečiui LLG atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti LLG pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl LLG išdavimo ar pakeitimo priimti.

Kaip minėta, pareiškėjas prašymą išduoti LLG pateikė 2019 m. balandžio 4 d. Iš byloje esančio Departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. pranešimo Nr. (15/4-3) 10K-18347 „Dėl prašymo išduoti LLG Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“ matyti, kad minėtam skyriui pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustačius, kad nepakanka prašymą išduoti LLG pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl LLG išdavimo priimti, paprašė pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 6 d. pateikti Departamentui papildomus duomenis bei informaciją, t. y.: rašytinius paaiškinimus, kur konkrečiai yra pareiškėjo ir kiekvieno UAB „Lano Solutions“ darbuotojo darbo vieta, nurodyti kiekvieno darbuotojo konkrečias darbo dienas ir valandas; nurodyti pareiškėjo funkcijas ir atliktas užduotis bendrovėje; visų bendrovėje įdarbintų asmenų darbo sutartis; kitus dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje ir kt. Šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas apie jo prašymo nagrinėjimo termino sustabdymą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad Departamentas, siekdamas įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad UAB „Lano Solutions“, kurios vadovas yra S. B., yra fiktyvi, 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (15/4-3) 10K-18348 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu atlikti UAB „Lano Solutions“ veiklos patikrinimą, t. y. ar bendrovė veiklos vykdymo adresu iš tikrųjų vykdo veiklą (yra bendrovės iškaba, įrengtos darbo vietos, ar įmonėje įdarbinti asmenys faktiškai dirba bendrovėje ir jų darbas nėra tik imituojamas) bei dėl bendrovės veiklos apklausti jos darbuotojus.

Departamente 2019 m. gegužės 3 d. buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai į 2019 m. balandžio 19 d. pranešime nurodytus klausimus bei papildomi dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą. Departamentas 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjui išsiuntė kvietimą Nr. (15/4-3) 10K-21387, kuriuo jis įpareigotas 2019 m. gegužės 24 d. atvykti į Departamentą apklausai, siekiant patikslinti duomenis apie jo vykdomą teisėtą veiklą UAB „Lano Solutions“. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gegužės 24 d. apklausos Departamente metu pareiškėjas pateikė naujų duomenų apie bendrovės veiklą, 2019 m. gegužės 29 d. pranešimu Nr. 10K-23681 „Dėl duomenų pateikimo“ paprašė pareiškėjo iki 2019 m. birželio 7 d. pateikti papildomus paaiškinimus. Papildomus paaiškinimus pareiškėjas Departamentui pateikė 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 12 d. Departamentas 2019 m. liepos 1 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos gavo UAB „Lano Solutions“ veiklos patikrinimo medžiagą. Atsakovas, įvertinęs surinktų ir gautų duomenų visumą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui LLG.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo prašymas išduoti LLG skubos tvarka buvo išnagrinėtas bendra tvarka dėl Departamento vykdyto UAB „Lano Solutions“ patikrinimo, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad bendrovė, kurios vadovas yra pareiškėjas, yra fiktyvi, bei nustačius, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl LLG išdavimo priimti. Departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir sprendimą išduoti jam LLG priėmė 2019 m. rugpjūčio 2 d., t. y. ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog Departamentas, vykdydamas jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti LLG privalėjo imtis veiksmų, kurie leistų išsamiai ir tinkamai įsitikinti, ar nėra Įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti atsisakyta išduoti LLG.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjo prašymo dėl LLG išdavimo nagrinėjimo metu laikėsi Apraše nustatytų procedūrinių reikalavimų tokiems prašymams nagrinėti ir vykdė kitus jam Aprašu nustatytus įpareigojimus, neatliko jokių veiksmų, kurie negalimi pagal Aprašo nuostatas, sprendimą dėl LLG išdavimo priėmė nepažeisdamas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo išduoti LLG nagrinėjimo 4 mėnesių termino, todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl atsakovo nepagrįstų veiksmų nagrinėjant jo prašymą buvo pažeista pareiškėjo teisė laiku pateikti prašymą ir laiku bei nustatyta skubos tvarka gauti sprendimą dėl LLG, atmestini kaip nepagrįsti.

Pastebėtina, kad sprendimas išduoti pareiškėjui LLG, kaip minėta, buvo priimtas 2019 m. rugpjūčio 2 d., tačiau pareiškėjas LLG įsiformino tik 2019 m. rugpjūčio 27 d.

Taip pat pastebėtina, kad atsisakymas išduoti LNG savaime neužkerta kelio pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis turi LLG Nr. LT7482064, galiojantį iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. Be to, atsisakymas išduoti pareiškėjui LNG neužkerta jam kelio, pragyvenus Lietuvos Respublikoje reikiamą laikotarpį bei esant kitoms atitinkamoms Įstatyme nustatytoms sąlygoms, pakartotinai kreiptis dėl LNG išdavimo.

Atsižvelgdamas į ištirtus ir įvertintus turimus duomenis, pateiktus dokumentus bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 ir 55 straipsnio 2 dalimi, atsisakė išduoti pareiškėjui LNG.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat daro išvadą, jog neturi pagrindo abejoti priimto skundžiamo Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti turimi duomenys, ar įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir ABTĮ), todėl Departamento 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (15/4-2) 11U-00018 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Ukrainos piliečiui S. B.“ paliktinas nepakeistu.

Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas dėl atsisakymo išduoti LNG yra teisėtas bei pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl LNG išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. (B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.