Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-01 · Administracinė byla Nr. I-10802-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
I-10802-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašėpriteisti jo naudaiiš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K),15 218Eur neturtinės žalos atlyginimo(1-5 b. l.).

Skunde nurodė, kad nuo 2013-07-04 iki 2014-01-22 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104, 106, 107, 108, 112, 116, 117, 118, 123, 132, 139, 149, 157, 176, 184, 270, 306, 316, 376, 377, neužtikrinant jam teisės aktais nustatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimo ir kitų higienos normų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų. Taip pat nurodė, kad dėl jam nesuprantamų priežasčių jis buvo nuolat perkeliamas iš vienos kameros į kitą, todėl kas kartą jam reikėdavo adaptuotis prie naujos aplinkos, kameroje esančių žmonių, kurių amžius, poreikiai, gyvenimo būdas ir kultūra skyrėsi. Dėl mažo ploto kamerose buvo apsunkintas jo judėjimas, nebuvo galimybės sportuoti, kildavo konfliktų tarp kameroje esančių asmenų.

Taip pat skunde nurodė, kad kamerose buvo drėgna, šalta, nuo tualeto sklido smarvė, ant sienų pelėsis, nuo lubų krito tinkas. Gultų pagrindas susilankstęs, surūdijęs. Vienoje patalpoje tuo pačiu metu vieni asmenys miega, kiti valgo, treti atlieka gamtinius reikalus. Kamerose buvo pilna tarakonų, čiužiniai, antklodės susidėvėję, nuo jų sklido blogas kvapas, galimai jie nebuvo dezinfekuojami. Priėmimo (paskirstymo) patalpose, kuriose ne kartą jam teko būti, nėra nei vieno lango, šalta drėgna. Kameroje, kurios plotas 1,5 m² buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų su visais daiktais. Bendroje kameroje, kurioje laikoma nuo 4 iki 6 val., buvo laikoma iki 30 asmenų su visais daiktais, neužtekdavo vietos net atsisėsti. Nurodė ir tai, kad kamerose yra tiekiamas tik šaltas vanduo, jokių cheminių priemonių tualetams valyti nėra. Asmeninius daiktus laikė krepšyje po lova, kadangi spintelių nebuvo, ant lentynos tilpo tik muilinė, dantų pasta su šepetėliu ir metalinė lėkštė su puodeliu. Kamerose nėra galimybės pasidžiauti drabužių. Kadangi kamerose šalta, drėgna, be to rūkoma, išplauti drabužiai ilgai džiūdavo ir smirdėjo.

Kadangi Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, o Lukiškių TI-K pareigūnai nesielgė taip, kaip turėjo elgtis pagal esamas teisės normas arba elgėsi aplaidžiai, todėl teigia patyręs neturtinę žalą, nes buvo kalinamas kankinančiomis, žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Netinkamų sąlygų poveikis viršijo kalinimui būdingus neišvengiamus nepatogumus, sukėlė dvasines kančias, diskomfortą, sutrikdė sveikatą, pažeidė teisę į privatumą. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovasLukiškių TI-Ksu pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad R. A. Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-04 ir su pertraukomis atitinkamose kamerose buvo laikomas iki 2014-03-05.Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Remdamasis pateiktais pareiškėjo judėjimo kamerose duomenimis, nurodė, kad 2013-07-04, 2013-07-18 – 2013-07-19, 2013-08-29, 2013-09-26, 2013-10-22, 2013-11-07 – 2013-11-10, 2013-11-12, 2013-11-22, 2013-12-23 – 2013-12-24, 2014-01-21 pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Laikotarpiais 2013-07-15 – 2013-07-18, 2013-08-22 – 2013-08-29, 2013-09-19 – 2013-09-26, 2013-10-17 – 2013-10-22, 2013-10-31 – 2013-11-07, 2013-11-11 – 2013-11-12, 2013-12-05 – 2013-12-12, 2013-12-19 – 2013-12-23 pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, atsiradus galimybei suimtieji (nuteistieji) perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracijasudaro paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K teigimu, kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytų tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimų. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Sanitarinis mazgas įrengtas ir šaltas vanduo kamerose tiekiamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų.

Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodydamas, jog bausmę atliko nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas neįrodė, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo jo asmenį ir tokiaįtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.Nesant nustatytos būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (CK 6.271 str.), pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas (9-15b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad R. A. TI-K buvo laikomas šiais laikotarpiais: 2013-07-04– 2013-07-14 (11 d.), 2013-07-18–2013-08-21 (32 d.), 2013-08-29–2013-09-18 (21 d.), 2013-09-26-2013-10-16 (21 d.), 2013-10-22–2013-10-30 (9 d.), 2013-11-07–2013-11-10 (4 d.), 2013-11-12–2013-12-04 (23 d.), 2013-12-12–2013-12-18 (7 d.), 2013-12-23–2014-03-04 (72 d.), iš viso 200 dienų. Pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose: 2013-07-04 buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas - 7,28 m² (2 asmenys kameroje); 2013-07-05 perkeltas į kamerą Nr. 157, plotas –7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-07-06 - 2013-07-10 kamera Nr. 157 (4 asmenys kameroje); 2013-07-11–2013-07-14 kamera Nr. 157 (3 asmenys kameroje); 2013-07-15 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Pareiškėjas 2013-07-18 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 m² (1 asmuo kameroje); 2013-07-19 perkeltas į kamerąNr. 377, kurios plotas - 7,33 m² (2 asmenys kameroje); 2013-07-20 – 2013-07-23 kamera Nr. 377 (3 asmenys kameroje); 2013-07-24 – 2013-07-29 kamera Nr. 377 (4 asmenys kameroje); 2013-07-30 – 2013-08-06 kamera Nr. 377 (3 asmenys kameroje); 2013-08-07 – 2013-08-12 kamera Nr. 377 (2 asmenys kameroje); 2013-08-13–2013-08-14 kamera Nr. 377 (3 asmenys kameroje); 2013-08-15 – 2013-08-21 kamera Nr. 377 (4 asmenys kameroje); 2013-08-22 išvyko į Marijampolės areštinę. R. A.-08-29 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje); 2013-08-30 perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas – 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-08-31 – 2013-09-18 kamera Nr. 176 (4 asmenys kameroje); 2013-09-19 išvyko į Marijampolės areštinę. Pareiškėjas 2013-09-26 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2013-09-27 perkeltas į kamerą Nr. 139, plotas - 7,82 m² (3 asmenys kameroje); 2013-09-28 - 2013-09-30 kamera Nr. 139 (4 asmenys kameroje): 2013-10-01 kamera Nr. 139 (3 asmenys kameroje); 2013-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 171, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-10-03 - 2013-10-07 kamera Nr. 171 (4 asmenys kameroje); 2013-10-08 perkeltas į kamerą Nr. 184, plotas - 7,94 m²(3 asmenys kameroje); 2013-10-09 - 2013-10-16 kamera Nr. 184 (4 asmenys kameroje); 2013-10-17 išvyko į Marijampolės areštinę. R. A. 2013-10-22 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118. plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2013-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 132, kurios plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-10-24 - 2013-10-30 kamera Nr. 132 (4 asmenys kameroje); 2013-10-31 išvyko į Marijampolės areštinę. Pareiškėjas 2013-11-07 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7.42 m² (1 asmuo kameroje); 2013-11-08 - 2013-11-10 kamera Nr. 123 (1 asmuo kameroje); 2013-11-11 išvyko į Marijampolės areštinę. Pareiškėjas 2013-11-12 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2013-11-13 perkeltas į kamerą Nr. 306, plotas - 8,09 m² (3 asmenys kameroje); 2013-11-14 - 2013-11-15 kamera Nr. 306 (3 asmenys kameroje); 2013-11-16 2013-11-20 kamera Nr. 306 (4 asmenys kameroje); 2013-11-21 kamera Nr. 306 (3 asmenys kameroje); 2013-11-22 kamera Nr. 306 (2 asmenys kameroje); 2013-11 -23 - 2013-11 -26 kamera Nr. 306 (3 asmenys kameroje); 2013-11-27 - 2013-12-03 kamera Nr. 306 (4 asmenys kameroje): 2013-12-03 kamera Nr. 306 (3 asmenys kameroje); 2013-12-04 kamera Nr. 306 (4 asmenys kameroje); 2013-12-05 išvyko į Marijampolės areštinę. Pareiškėjas 2013-12-12 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m² (3 asmenys kameroje); 2013-12-13 perkeltas į kamerą Nr. 149, plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2013-12-14 - 2013-12-17 kamera Nr. 149 (4 asmenys kameroje); 2013-12-18 kamera Nr. 149 (3 asmenys kameroje); 2013-12-19 išvyko į Marijampolės areštinę. R. A. 2013-12-23 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2013-12-24 perkeltas į kamerą Nr. 316, kurios plotas - 7,18 m² (2 asmenys kameroje); 2013-12-25 - 2013-12-28 kamera Nr. 316 (3 asmenys kameroje); 2013-12-29 - 2013-12-30 kamera Nr. 316 (4 asmenys kameroje); 2012-12-31 -2014-01-09 kamera Nr. 316 (3 asmenys kameroje); 2014-01-10 - 2014-01-13 kamera Nr. 316 (4 asmenys kameroje); 2014-01-14-2014-01-16 kamera Nr. 316 (3 asmenys kameroje); 2014-01-17 - 2014-01-20 kamera Nr. 316 (4 asmenys kameroje); 2014-01-21 perkeltas į kamerą Nr. 270, plotas - 7,79 m² (4 asmenys kameroje); 2014-01-21 perkeltas į kamerąNr. 376, plotas - 7,35 m² (1 asmuo kameroje); 2014-01-22 perkeltas įkamerąNr. 316, plotas - 7,18 m² (3 asmenys kameroje); 2014-01-23 - 2014-03-04 kamera Nr. 316 (4 asmenys kameroje); 2014-03-05 išvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją 2 - ąjį sektorių (9-11, 17-19 b. l.).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-07-04 iki 2014-03-05 ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildinaiš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimąV. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers priešGraikiją, 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos3 straipsnis. EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek m² turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Logothetis ir kt. prieš Graikiją). EŽTT nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualią miego vietą; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 m²;ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kt. prieš Rusiją; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Olszewskiego prieš Lenkiją).

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Remiantis atsakovo atstovo atsiliepime į skundą detalizuotais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais, nurodytais kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotais ir asmenų, buvusių kameroje kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-07-04 iki 2014-03-05 su pertraukomisLukiškių TI-K buvo kalinamas iš viso 200 dienų. Laikotarpiais 2013-07-05–2013-07-14, 2013-07-20–2013-08-06, 2013-08-13–2013-08-14, 2013-08-15–2013-08-21, 2013-08-30–2013-09-18, 2013-09-27–2013-10-01, 2013-10-02–2013-10-08, 2013-10-09–2013-10-16, 2013-10-23–2013-10-30, 2013-11-13–2013-11-15, 2013-11-16–2013-11-20, 2013-11-21, 2013-11-23–2013-11-26, 2013-11-27–2013-12-02, 2013-12-03–2013-12-04, 2013-12-13, 2013-12-14–2013-12-17, 2013-12-18, 2013-12-24, 2013-12-25–2013-12-28, 2013-12-29–2013-12-30, 2013-12-31–2014-01-09, 2014-01-10–2014-01-13, 2014-01-14–2014-01-16, 2014-01-17–2014-01-20, 2014-01-21–2014-01-22 ir 2014-01-23–2014-03-04 pareiškėjui teko apytiksliai nuo 1,79 iki 2,70 m² kameros ploto. Visą kitą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį minimalaus ploto norma nebuvo pažeista.Taigi,184 dienas iš 200 pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m² kameros ploto, buvo pažeista.

Tai reiškia, kad Lukiškių TI-K administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Įvertinus minėtas aplinkybes ir kitą byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas (1,79 m²), jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista. Nors byloje nėra pakankamai duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir gana ilgą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 str.

Pareiškėjo pretenzijos, susijusios su galimybe judėti kameroje, baldų trūkumu iš esmės yra susijusios su minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, pažeidimu. Konstatavus šį pažeidimą, teismas šių aplinkybių atskirai nevertina.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad papildomų neigiamų išgyvenimų jis patyrė dėl nuolatinio perkėlimo iš kameros į kamerą, yra nepagrįsti. Bylos duomenys rodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas su pertraukomis, kadangi buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių, Marijampolės areštinę. Detalizuotas pareiškėjo paskirstymas į kameras rodo, kad jo perkėlimas iš kameros į kamerą nebuvo intensyvus. Būtent tai, kad pareiškėjas buvo 8 kartus etapuojamas į kitas laikino sulaikymo įstaigas ir lėmė aplinkybę, kad jis kas kartą buvo laikomas kitose kamerose. Atvykę į Lukiškių TI-K asmenys yra talpinami į kameras, atsižvelgiant į jų užpildymą. Taigi, šiuo atveju jokių neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų nėra.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Teismo vertinimu, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Ginčo, kad prausyklose yra šaltas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti šiltą vandenį teisės aktai Lukiškių TI-K administracijos neįpareigoja.

Žemesnės instancijos teismas

Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 21-100) matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-17 ir 2013-05-28 Patikrinimo aktuosenurodyta, kad kamerose Nr. 106 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-08-29), Nr. 108 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-07-04), Nr. 116 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-07-18), Nr. 118(pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-10-22) ir Nr. 157 (pareiškėjas joje buvo kalinamas nuo 2013-07-05 iki 2013-07-14) Higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 punkto reikalavimų, susijusių su kamerų apšvietimu, temperatūra ir santykine drėgme nenustatyta (b. l. 21-26). 2013-09-12 ir 2013-09-17 Patikrinimųaktuose užfiksuota, kad kameroje Nr. 157 buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6, 22, 28 punkto pažeidimai, kadangi kameroje buvo išimtas langas, sienų paviršiai vietomis buvo nelygūs (atšokę dažai, tinkas, atskilusios apdailos plytelės), virš durų kabėjo neizoliuoti laidai (b. l.27-28). Vilniaus visuomenės sveikatos centro2013-07-04, 2013-09-03 ir 2013-12-18 patikrinimo aktuose užfiksuota, kad kameroje Nr. 123 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-11-07) Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Apšvietos, temperatūros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai kamerose atitiko nustatytas normas (b. l. 52-58, 84-85). Sanitarinių mazgų įrenginiai (klozetai) buvo švarūs, vizualiai tvarkingi, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, patikrinimo metu kameroje nebuvo rūkoma, patalpos sutvarkytos.Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-08-14 Patikrinimo akte nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:201026 punkto reikalavimų pažeidimai kameroje Nr. 139 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-09-27–2013-10-01) buvo pašalinti (b. l. 59-65, 66-70).Taip pat buvo patikrinta ir kamera Nr. 306, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2013-11-13 – 2013-12-04. 2013-07-02 Patikrinimo akte Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta (b. l. 95-96). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų susijusių su kameros apšvieta, temperatūra drėgme, kameroje Nr. 112 (pareiškėjas joje buvo kalinamas 2013-12-12) taip pat nenustatyta (b. l.97-99, 100-101).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai švaru.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad LTI-K miegui skirtas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamos LTI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje. Dezinfekcijos darbai registruojami darbo žurnale. Pagal LTI-K vidaus tvarką, LTI-K laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinių drabužių skalbimas yra apmokamas iš asmeninių LTI-K laikomų asmenų lėšų (b. l. 21-26, 90-92).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 111-114). 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 115-117). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apieprofilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama.

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes dėl higienos normų reikalavimų laikymosi Lukiškių TI-K pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija iš esmės stengiasi užtikrinti minimalias higienos normas atitinkančias sąlygas kalinamiesiems (suimtiesiems), o visuomenės sveikatos kontrolės metu nustatyti neatitikimai higienos normoms yra šalinami. Be to, byloje duomenų, kad higienos normų reikalavimų pažeidimai būtų nustatyti būtent pareiškėjo kalinimo konkrečioje kameroje laikotarpiu, nėra. Pareiškėjas taip pat nekonkretizavo, kokie pažeidimai ir kokiose konkrečiose kamerose egzistavo jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją ar į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė (b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti nepatogumai dėl kamerų apšvietos, temperatūros, drėgmės, netinkamo parazitų ir kenkėjų naikinimo, minkštojo inventoriaus būklės, nėra tokio masto ir intensyvumo, dėl kurių yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą, todėl ši skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta.

Minėta, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto netinkamo atskyrimo. Atsakovas atsiliepime į skundą teigia, kad negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės nešalina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Atsakovo atsakomybei kilti taip pat neturi įtakos tai, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl laikymo sąlygų, nes teisės į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgdamas į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (šiam ginčui aktualūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nustatytas 1 000 Lt (289,62 Eur) minimalus darbo užmokestis, galiojęs iki 2014 m. rugsėjo 30 d.,), į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 7 Eur (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015; 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-915-858/2015; 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1165-575/2015 ir A-1326-575/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015),vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo laikymo sąlygų būtų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismasdaro išvadą, jog adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti suma yra 600Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. A. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600(šešis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė