- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-2821-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00926-2010-4
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu G. S. skundą tenkino ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 1290198-0 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jai už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 80 (aštuoniasdešimties) litų bauda, panaikino bei administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda G. S. paskirta už tai, kad ji 2010 m. birželio 16 d., apie 22 val. 25 min., važiavo troleibusu Nr. 103 maršrutu Nr. 17 ir tarp M. K. Čiurlionio – Lukiškių stotelių, Vilniuje, kontrolės metu nepateikė kontrolieriui bilieto. Pažymėjo, jog G. S. savo prašymą panaikinti Institucijos Nutarimą motyvavo tuo, jog protokole nurodytu metu M. K. Čiurlionio stotelėje įlipo į troleibusą (garažo Nr. 103), kuriame vairuotojas ant durų buvo pakabinęs raštelį „talonų nėra“, o Lukiškių stotelėje įlipo kontrolieriai ir nepaisydami to, kad talonėlių iš vairuotojo nebuvo galima įsigyti, ją išlaipino bei policijos komisariate surašė protokolą. Nurodė, jog G. S. versija, kad spaudos kiosko stotelėje, kurioje ji įlipo, nebuvo, nėra paneigta, todėl teismas neturi pagrindo ja netikėti ir daro išvadą, kad ji, prieš įlipdama į troleibusą, neturėjo galimybės įsigyti vienkartinio bilieto, be to, pažymėtina, iš bylos duomenų matyti, kad ji važiuojanti be bilieto sulaikyta 2010 m. birželio 16 d., 22 val. 25 min., taigi tikėtina, kad net ir tuo atveju, jei spaudos kioskas stotelėje yra, tokiu paros metu jis jau nedirbtų. Pažymėjo, jog iš teismo posėdyje apklaustų Institucijos kontrolierių parodymų teismas daro išvadą, kad jie nepaneigė, jog vairuotojas bilietų neturėjo ir troleibuso vairuotojas, o liudytojas M. K. teigė nežinąs, kodėl šis vairuotojas neturėjo bilietų. Akcentavo, jog iš Institucijos internetiniame puslapyje esančių 17 maršruto troleibuso tvarkaraščių matyti, kad kita stotelė po M. K. Čiurlionio stotelės yra Lukiškės, todėl darytina išvada, kad G. S. be bilieto važiavo tik vieną stotelę. Pridūrė, jog Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktas nustato teisę keleiviui, neturėjusiam galimybės bilieto įsigyti prieš įlipant į autobusą ar troleibusą, vienkartinį bilietą įsigyti iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje asmuo įlipa, todėl iš šios normos turinio seka išvada, kad asmeniui, neturėjusiam galimybės įsigyti vienkartinį bilietą prieš įlipant į autobusą ar troleibusą, tokia galimybė yra sudaroma jau įlipus į maršrutinę transporto priemonę, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Konstatavo, jog G. S. neturėjo tikslo važiuoti be bilieto, o jos veiksmuose nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės.
II.
Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 25 – 26), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti, o Institucijos Nutarimą palikti galioti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ta aplinkybė, kad bilietų troleibuse nebuvo galima nusipirkti, nebuvo patvirtinta jokiais įrodymais, nes liudytojai apklausos metu šios aplinkybės nepatvirtino. Priduria, jog byloje taip pat nebuvo patvirtinta aplinkybė, kad G. S. ketino bilietą įsigyti, o teismas tą faktą konstatavo, remdamasis vien jos skunde pateiktais duomenimis. Atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 17 punkte įtvirtinta, kad keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą, dar prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Akcentuoja, jog vairuotojo pagrindinis darbas yra vairuoti transporto priemonę, o bilietų pardavinėjimas yra papildoma paslauga, suteikiama keleiviams, kad būtų lengviau apmokėti už kelionę, tačiau vairuotojas bilietų transporto priemonėje pardavinėti neprivalo. Mano, kad tai, jog vairuotojas neturėjo bilietų neatleidžia asmenų nuo pareigos apmokėti už važiavimą viešuoju transportu. Nurodo, jog G. S. savo skunde nepaaiškino, kaip ji ketino susimokėti už kelionę viešuoju transportu, o teismas neatsižvelgė į tai, kad ji būtų pasinaudojusi viešojo transporto paslaugomis ir už savo kelionę neapmokėjusi. Mano, jog net jei vairuotojas ir neturėjo bilietų, pareigingas keleivis gali paprašyti kitų keleivių parduoti bilietą arba perlipti į kitą transporto priemonę, kurioje galės įsigyti vienkartinį bilietą. Taip pat pažymi, jog teismas deramai neatsižvelgė ir į kontrolierių Liongino A. P. ir M. K. parodymus, kuriais jie patvirtino, jog G. S. jokių aktyvių veiksmų, leidžiančių manyti, kad ji nori apmokėti kelionę, nerodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.
Taisyklių 17 punkte numatyta, jog keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šios normos turinio seka išvada, kad asmeniui, neturėjusiam galimybės įsigyti vienkartinį bilietą prieš įlipant į autobusą ar troleibusą, tokia galimybė yra sudaroma jau įlipus į maršrutinę transporto priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N63-896/2010; Nr. N444-480/2011).
Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo). Nagrinėjamu atveju, iš G. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jos pateikto paaiškinimo matyti, kad ji, prieš įlipdama į troleibusą, bilieto įsigyti negalėjo, nes M. K. Čiurlionio stotelėje nebuvo kiosko (b. l. 6), o įlipusi į troleibusą ji bilieto taip pat negalėjo nusipirkti, nes jų vairuotojas neturėjo. Pažymėtina, jog nei ta aplinkybė, kad minėtoje stotelėje kiosko nebuvo, nei tai, kad troleibuso, į kurį įlipo G. S., vairuotojas bilietų neturėjo, šioje byloje paneigta objektyviais duomenimis nebuvo, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kontrolierius M. K. pats pažymėjo, jog nežinojo, kodėl vairuotojas neturėjo bilietų (b. l. 14), o teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo, kodėl turėtų šiais G. S. paaiškinimais nesivadovauti. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad G. S. nebuvo objektyviai sudaryta galimybė troleibuse įsigyti vienkartinį bilietą, o ji negalėjo numatyti, jog vairuotojas bilietų, skirtų pardavimui, neturės, todėl darytina išvada, kad G. S. neturėjo tikslo važiuoti be bilieto, o jos veikoje nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės, ką visiškai teisingai ir motyvuotai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. S. veikoje nesant ATPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos Nutarimą ir, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.