Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Udumbara“, B. L., R. K., N. V. – V. ir V. N. 50 031,32 Lt pradelstų įmokų pagal šalių pasirašytą lizingo sutartį, 7 200,70 Lt pradelstų įmokų pagal susitarimą Nr.1 prie lizingo sutarties už laikotarpį nuo 2011-07-25 iki 2011-11-09, 13 956,25 Lt delspinigių už pradelstas įmokas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2011-07-12 iki 2012-01-11, 2 714,13 Lt delspinigių nuo pradelstų įmokų pagal susitarimą Nr.1 už laikotarpį nuo 2011-07-12 iki 2012-01-11 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 73 902,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, remdamasis 2009-03-23 pasirašyta lizingo sutartimi Nr.200903F-95, 2009-03-23 pasirašytomis laidavimo sutartimis Nr. LS/07-09-70, Nr. LS/07-09-71, Nr. LS/07-09-72, Nr. LS/07-09-73, 2010-06-22 šalių pasirašytais susitarimais Nr.1 ir Nr.2, 2011-02-24 susitarimu Nr. 200903F-3 prie 2009-03-23 lizingo sutarties Nr.200903F-95. Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 6.1, 6.2, 6.4 str., 6.37 str. 2 dalimi, 6.38 str. nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Udumbara“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ įgaliojimų perėmėjas, išrašydamas sąskaitas – faktūras neišskyrė pridėtinės vertės mokesčio. Lizingo gavėjui UAB „Udumbara“ kilo pagrįstos abejonės, ar teisingai apskaitomas, deklaruojamas ir mokamas pridėtinės vertės mokestis vykdant apmokėjimą lizingo davėjui pagal nurodytą pirkimo – pardavimo sutartį ir lizingo sutartį Nr. 200903F-95. Lizingo gavėjas norėjo įsitikinti, kad pirkimo – pardavimo sutartyje ir lizingo sutartyje Nr. 200903F-95 nustatytos lizingo davėjo prievolės yra vykdomos, ir kad pagal šias sutartis lizingo gavėjui neatsiras sutartyse nenumatytų siurprizinių sąlygų vykdymo pasekmių. Ieškovui buvo išsiųsta pretenzija ir prašyta pateikti įrodymus dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Buvo gautas 201l-10-24 datuotas raštas Nr. 01-11-951, kurio trečiu punktu atsakoma, kad pridėtinės vertės mokestis nemokamas ir atsakovas neturės teisės į jo atskaitą. Tokiu būdu paaiškėjo faktas, kad sutarties vykdymas turi siurprizinį pobūdį ir nusikaltimo požymių dėl pridėtinės vertės mokesčio nemokėjimo. Pažymi, jog iš lizingo davėjo gavus atsakymą į pretenziją Nr. 01-11-951, tapo aišku, kad lizingo davėjas nesutinka leisti lizingo gavėjui gerinti lizinguojamą turtą, atliekant rekonstrukcijos darbus. Neleidus gerinti lizinguojamą turtą, pati lizingo sąvoka netenka prasmės. Pažymi, jog atsakovo duomenimis dėl mokesčių nemokėjimo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus valdyboje pagal LR BK 222 str. l d. UAB „Dumargal“ atžvilgiu. Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai apie tai, kad UAB „Dumargal“ 2009-03-23 išrašant PVM sąskaitą – faktūrą DUM Nr. 001, turėjo apskaičiuoti ir išskirti pridėtinės vertės mokestį, bet to nepadarė. Iš ieškovo gavus atsakymą į pretenziją Nr. 01-11-951, tapo aišku, kad pirkimo – pardavimo sutartyje ir lizingo sutartyje Nr. 200903F-95 nustatytos pardavėjo, pirkėjo ir lizingo davėjo prievolės yra vykdomos pažeidžiant LR PVM įstatymą, ir kad pagal šias sutartis lizingo gavėjui, ne dėl jo kaltės, atsiranda sutartyse nenumatytų siurprizinių sąlygų vykdymo pasekmių. Atsakovas teismo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas dokumento, kurio pagrindu buvo sudarytos pirkimo – pardavimo ir lizingo sutartys tarp šalių klausimas. Teismas atsisakė atsakovo prašymą tenkinti ir neteisingai nurodė, kad PVM sąskaitos – faktūros DUM Nr. 001 dalykas nėra susijęs su ieškiniu. Teismas nagrinėjo tik vieną reikalavimą, susijusį su lizingo sutartimi, tačiau nenagrinėjo ir nepasisakė dėl lizingo sutarties pradinių dokumentų – pirkimo-pardavimo sutarties ir PVM sąskaitos-faktūros. Toks teismo bylos nagrinėjimas yra šališkas ir pažeidžia lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Nurodo, kad remiantis Civilinio kodekso 6.571 str. 3 d. lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui pasirenkant lizingo objektą, nes turtas iki lizingo sutarties sudarymo buvo įkeistas lizingo davėjui, ir lizingo davėjas nurodė pardavėjui būtent taip įforminti pardavimo sutartį ir išrašyti sąskaitą - faktūrą. Pažymi, jog remiantis išdėstytu ir Civilinio kodekso 6.222 str. ir sutarties 6.4.1. str. lizingo gavėjas vienašališkai nutraukė tarp UAB „Udumbara“, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Dumargal“ sudarytą trišalę nekilnojamojo turto unikalus Nr. 1098-6004-1054:0006 pirkimo – pardavimo sutartį, kurią 2009-03-23 patvirtino Vilniaus 16-ojo notarų biuro notarė D. J.. Be to, nutraukė 2009-03-20 lizingo sutartį Nr. 200903F-95. Teismas neteisingai vertino lizingo sutarties nutraukimo faktą, nes sutartį nutraukė lizingo gavėjas, o tik tada, nekreipdamas dėmesio į tokį sutarties nutraukimą ir pretenziją, lizingo davėjas. Nurodo, kad ieškovas, žinodamas, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir, kad gali būti panaikintas lizingo sutarties pagrindo dokumentas, specialiai skubėjo pareikšti ieškinį dėl delspinigių ir palūkanų, nereikšdamas reikalavimo dėl visos lizingo sutarties sumos. Pareiškus ieškinį dėl visos lizingo sutarties, būtų išnagrinėti ir sutarties sudarymo pagrindai. Teismas nuėjo lengviausiu keliu ir išnagrinėjo bylą tik dėl įsiskolinimo, netesybų ir palūkanų reikalavimo, tačiau nenagrinėjo pačios sutarties teisėtumo. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai, objektyviai ir visapusiškai neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų neištyręs ir neišsiaiškinęs, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.