- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-980-619/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00307-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- V. N., B. L., UAB „Udumbara“, R. K., N. V.
- Ieškovas
- UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių V. N., B. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Udumbara“, B. L., R. K., N. V. – V., V. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti 50.031,32 Lt solidariai iš UAB „Udumbara“, B. L., R. K., N. V. – V. ir V. N. pradelstas įmokas pagal Lizingo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d.; priteisti 7.200, 70 Lt solidariai iš UAB „Udumbara“, B. L., R. K., N. V. – V. ir V. N. pradelstas įmokas pagal Susitarimą Nr. 1 už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 25 d. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d.; priteisti 13.956,25 Lt solidariai iš UAB „Udumbara“, B. L., R. K., N. V. – V. ir V. N. delspinigius nuo pradelstų įmokų pagal Lizingo sutartį už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2012 m. sausio 11 d., priteisti 2. 714,13 Lt solidariai iš UAB „Udumbara“, B. L., R. K., N. V. – V. ir V. N. delspinigius nuo pradelstų įmokų pagal Susitarimą Nr. 1 už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2012 m. sausio 11 d.; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams UAB „Udumbara“, B. L., R. K., N. V. – V., V. N., priklausantį turtą ar pinigines lėšas ne mažesnės kaip 73.902,40 Lt vertės, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo suma, kuri yra 73.902,40 Lt, laikytina didele. Teismas sprendė, kad didelė pareikšto reikalavimo suma, ilgalaikis nustatytų pareigų nevykdymas bei kitų kreditorinių įsipareigojimų nevykdymas sudaro pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad turtas areštuojamas 73.902,40 Lt sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė V. N. teismo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį šioje civilinėje byloje pakeisti – palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti tik UAB „Udumbara“ turtui. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi ir neapsiribojo prašoma suma, o nurodė ne mažiau kaip 73.902,40 Lt sumai. Tokiu būdu buvo pažeistas būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių balansas ir areštuota daug daugiau turto nei reikalauja ieškovas, be to, buvo areštuotos fizinių asmenų sąskaitos, į kurias gaunamas atlyginimas, pašalpos vaikų auginimui ir kt. Toks įstatymo taikymas visiškai neadekvačiai apribojo fizinių asmenų teises į gyvenimo kokybę, nes ieškinys yra reiškiamas juridiniam asmeniui, už kurį fiziniai asmenys yra laidavę. Prašoma priteisti suma yra tik pradelstos įmokos ir delspinigiai nuo lizingo sutarties, kurios kaina yra 2.495.272 Lt, todėl ieškinio suma nėra didelė. Be to, ieškinys reiškiamas pirmiausiai juridiniam asmeniui, kuris turi daug daugiau turto, nei prašoma ieškinyje ir laiduotojų asmeninių sąskaitų areštai yra per daug didelė disproporcija tarp ieškinio dydžio ir nepatogumų dėl arešto. Pažymi ir tai, kad antstolis, vykdydamas teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį, dokumentus atsakovei įteikė tik 2012 m. vasario 8 d., t. y. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo datos parėjus daugiau nei 14 dienų. Tokiu būdu antstolis nepateikė hipotekos registrui turto arešto per nustatytą terminą ir laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos ir įregistruotos. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta turto areštą taikyti solidariai visiems atsakovams, todėl antstolis negalėjo areštuoti vienos iš atsakovių automobilių, kol nėra areštuotas atsakovo UAB „Udumbara“ turtas.
A. B. L. atskiruoju skundu teismo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį šioje civilinėje byloje pakeisti – palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti tik UAB „Udumbara“ turtui. Kadangi šios atsakovės atskirojo skundo argumentai yra analogiški atsakovės V. N. skundo argumentams, teismas pakartotinai jų neaprašo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas teismo prašo atsakovių atskirųjų skundų netenkinti ir 2012 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nutarė areštuoti atsakovių turtą ne mažesnei nei ieškinio sumai, tačiau teismas nenurodė taikyti arešto didesnei sumai nei ieškinio reikalavimas. Be to, teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neareštavo konkretaus turto, o tik nurodė, kokios laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ir koks yra jų taikymo mastas. Konkretų turtą aprašo antstolis. Todėl atsakovių nurodomos aplinkybės, kad nepagrįstai areštuota per daug jų turto, nepagrįstai areštuotos sąskaitos bei netinkamai atliekami kiti vykdymo veiksmai negali būti šių atskirųjų skundų dalykas. Teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, vertina atsakovą ir ieškinio sumą, o ne ieškinio sumą ir sutarties, iš kurios kilo ginčas, kainą. Taigi atsakovių argumentas, kad lyginant su Lizingo sutarties kaina, ieškinio suma nėra didelė, neturi reikšmės šio prašymo sprendimui. Nurodo ir tai, kad ieškinys yra pareikštas penkiems atsakovams, kurių atsakomybė yra solidari. Todėl teismas negali išskirti kažkurio vieno iš atsakovų ir nurodyti taikyti jo turto areštą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirieji skundai atmestini.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro apylinkės teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikšto reikalavimo dydį bei į ilgalaikį nustatytų pareigų nevykdymą, konstatavo, kad šiuo atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo sumą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentais, kad pritaikytomis laikinosiomis priemonės buvo pažeistas šių priemonių balansas ir areštuota daug daugiau turto, nei reikalauja ieškovas.
Pažymėtina tai, kad ieškovas prašo priteisti skolą iš solidarių atsakovų – vieno juridinio asmens ir keturių fizinių asmenų. Taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje, kai yra skolininkų daugetas, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų. Tais atvejais, kai ieškovas prašo taikyti, pavyzdžiui, visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele.
Taigi atsižvelgiant į virš išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju esant solidariems atsakovams ir teismui neturint duomenų nei apie pagrindinio atsakovo – juridinio asmens UAB ,,Udumbara“, nei apie laiduotojų - fizinių asmenų finansinę padėtį, įvertinus ieškinio sumą, buvo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų solidarių atsakovų atžvilgiu. Tuo tarpu, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 178 str.), atsakovės turėjo teisę kartu su atskiraisiais skundais pateikti teismui jų gerą finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, pagrįsdamos, kad pareikšto ieškinio suma – 73.902,40 Lt suma joms yra nedidelė, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šia teise nepasinaudojo. Tuo tarpu apeliančių teiginiai, kad ieškinys reiškiamas juridiniam asmeniui, kuris turi daug daugiau turto nei prašoma ieškinyje, nėra pagrįsti pridėtais rašytiniais įrodymais. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriems fiziniams ir (ar) juridiniam asmeniui, kurių finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigtų prielaidas, jog egzistuoja grėsmė įvykdyti teismo sprendimą dėl didelės ieškinio sumos. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pareikšto ieškinio reikalavimo suma solidariems atsakovams yra nedidelė.
Apeliantės atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės visiškai neadekvačiai apribojo fizinių asmenų teises į gyvenimo kokybę, nes ieškinys reiškiamas juridinam asmeniui, už kurį fiziniai asmenys yra laidavę, laiduotojų sąskaitų areštai neproporcingi pareikšto reikalavimo sumai ir nepatogumams dėl arešto. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais sukelia nepatogumų proceso šaliai. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš tai minėtos priemonės skundžiama nutartimi taikytos pagal pareikšto ieškinio sumą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės varžo apeliančių teises daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinimo tikslui pasiekti.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, apeliantės gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Taigi apeliantėms neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.