- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 1-100-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26202-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- O. H.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Marta Matiukevič, Danutė Kisenienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas,
kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2019 m. birželio 22 d., apie 14.40 val., gyvendamas bute (duomenys neskelbtini), su buvusia sutuoktine O. H., žodinio konflikto su ja metu, kambario tarpduryje, kaire ranka griebė jai už kairiojo peties, krūtinkaulio ties kaklu, dėl ko ji pajuto smaugimą, po ko dešine ranka privėrė durimis jai dešinę ranką, rankomis išstūmė nukentėjusiąją iš kambario, dėl ko ji nugara atsitrenkė į buto koridoriaus duris, po ko jis rankomis griebė jai už rankų ir tampė, koja spyrė jai 2 kartus į dešinės kojos blauzdos apatinę dalį, rankomis stūmė ją, einančią link virtuvės atbulomis, į krūtinkaulį, tokiu būdu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė O. H. nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas nugaroje, dilbiuose, dešinėje kojoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
A. M. 2018 m. kovo 25 d., apie 2.06 val. Vilniuje, Sodų g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,07 promilės etilo alkoholio).
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nepripažino ir parodė, kad šis įvykis yra nenusisekusios santuokos pasekmė. Viskas prasidėjo žymiai anksčiau, jis buvo laimingas, vedė O., susilaukė vaikų, mylėjo ją, stengėsi dėl šeimos, bet atsitiko taip, kad ji 2017 m. paliko jį su mažamečiais vaikais ir išvažiavo. Vėliau grįžęs per vakarėlį jis sužinojo, kad ji susirado kitą vyrą, būdamas afekto būsenoje sėdo už vairo, supranta, kad tai netinkamas poelgis. Po kurio laiko O. vėl išvažiavo į Italiją, jis vėl liko su vaikais ir nematydamas išeities padavė dokumentus skyryboms. O. gavusi dokumentus grįžo į Lietuvą, buvo susinervinusi, bandė jį provokuoti, kvietė policiją, bet nei vienas iškvietimas dėl smurto nepasitvirtino. Ji mąstė, kaip ji gali jį iš buto teisiškai išvaryti, nes susitarimas buvo toks, kad po skyrybų tam tikrą laiką galės pagyventi ir vėliau išeis, tačiau jai buvo pasakyta, kad kol nepanaudos smurto, ji negalės jo išvaryti, kadangi jie buvo bendraturčiai. Tą dieną jis grįžo iš gimtadienio, užėjo į butą, pamatė, kad virtuvėje sėdi dvi nepažįstamos moterys, nuėjo į savo kambarį, net neatsimena, ar trenkė durimis. Tuomet atėjo O. ir pasakė, kad netrankytų durimis. Jis paprašė jos išeiti, norėjo pailsėti ir vėl uždarė duris, ji vėl atėjo į kambarį ir pasakė netrankyti durimis, jis jai pasakė, kad nori pailsėti, ji pradėjo aiškinti, jis jai pasakė išeiti ir bandė vėl uždaryti duris, bet ji atsistojo tarpduryje. Neatsimena, kur pastūmė ją, bet ji jį užpuolė, ėmė draskyti veidą, nuplėšė grandinėlę, todėl jis gindamasis statė kojas ir rankas laikė, kad ji nesudraskytų jo veido. Koridoriuje jie vėl grūmėsi, jis ją nustūmė, ji nubėgo į virtuvę, paėmė medinį kočėlą ir bėgo link jo, jis tai matydamas išbėgo iš buto ir norėjo kviesti policiją, bet suprato, kad neturi iš ko. Nusileidęs į apačią pamatė pareigūnus, suprato, kad jie pas juos iškviesti. Policija atėjusi pradėjo klausinėti kas vyko, moterų paprašė išeiti į balkoną, į kambarį, kad galėtų virtuvėje pašnekėti. Jis suprato, kad tai buvo provokacija, pasakė toms moterims, kad neduotų melagingų parodymų, nes suprato, dėl ko viskas įvyko, bet jam iškart pasakė, kad yra kaltas, ir uždarė jį parai. Dėl atnaujintos bylos kaltę pripažįsta. Vairavo ,,Volkswagen Passat“, Vilniuje buvo sustabdytas. Žino, kad apygardos teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Laidavimo terminas praėjęs. Baudžiamojo poveikio priemonė buvo atimta teisė vairuoti dvejiems metams. Jau atgavo teises. Dėl antrosios veikos tai grįžo namo, buvo išgėręs. Jį parvežė draugai. Nuėjo į savo kambarį, turbūt trinktelėjo durimis, gal skersvėjis buvo, nepiktybiškai trenkė. Pirmas fizinis kontaktas buvo, kai pabandė uždaryti duris, ji sakė priekaištus jam, jis nenorėjo konfliktuoti, norėjo pailsėti. Nieko nepadarė su durimis, su žmogumi, stovinčiu tarpduryje durų neuždarysi, todėl jis ją nustūmė, kad galėtų uždaryti duris. Jis ją išstūmė iš kambario, nežino, ar spėjo uždaryti pilnai duris, nes iškart prasidėjo susistumdymas. Jis ją pastūmė ir ji atgal nuėjo. Ji vėl jį puolė, supykusi nurovė jam nuo kaklo grandinėlę ir pradėjo draskytis. Jis ją nustūmė į koridorių, laikė jos rankas, kad ji jo nedraskytų, bet ji ištrūko ir vėl pradėjo, jis ją pastūmė, kad galėtų apsiginti, ir ji tada nubėgo į virtuvę, paėmė kočėlą ir bėgo link jo, jis tada išbėgo iš buto. Ji nesivijo jo į lauką. Su moterimis kalbėjo, kai buvo pareigūnai. Galėjo girdėti pareigūnai, kad kalba su moterimis, nes vienas pareigūnas buvo su O. virtuvėje, o kitas koridoriuje. Suprato, kad tai yra provokacija ir dabar yra liudytojai ir jai pavyks jį išvyti iš buto. Neatsimena, ką tiksliai pasakė, bet rodos, kad nebandytų pasakyti to, ko nebuvo. Gal jis ir grubiai toms moterims pasakė, bet tiksliai neatsimena, turėjo omenyje, kad nepasakytų to, ko nebuvo. Nei viena nepasakė, kad su kočėlu O. bėgo. Galbūt jos pamiršo apie tą kočėlą. Jis turėjo išsikraustyti po maždaug savaitės ar dviejų.
Skyryboms padavė dėl žmonos neištikimybės. O. elgesys skyrybų metu po dokumentų įteikimo buvo sunkus, ji buvo supykusi, bute buvo įtampa, pastoviai jam priekaištus sakė, jeigu kažkas ne taip, tai iškart kviesdavo policiją. Dėl psichinės O. būsenos nežino nieko, bet ji vartojo antidepresantus. Žinojo tai, nes matė, ji pati sakė. Nesupranta, kodėl O. parašė pareiškimą, buvo kivirčas, bet nebuvo smurto. Liudytojos buvo virtuvėje ir kol jie tarpusavyje kivirčijosi, jos tikrai negalėjo matyti, kas pradėjo pirmas. Akistatos metu užstrigo toks dalykas, kad O. paklausė pareigūno, ką gali padaryti, kad išvarytų jį iš buto, ir pareigūnas pasakė, kad kol nepanaudojo prieš ją smurto, tol jis turi teisę gyventi. Neturėjo tikslo sukelti fizinio skausmo, jis tik gynėsi, nei karto nebuvo pakėlęs rankos prieš ją. Bendraturčiai jie buvo prieš tai, bet buvo pasidalinę turtą ir buvo nustatytas terminas, kad turėtų kur gyventi. Dar nebuvo suėjęs terminas po teismo sprendimo. Faktas, kad ne jis puolė, o jį puolė, jis tik gynėsi.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. H. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras, metus jau yra išsiskyrę. Viskas vyko per pietus, maždaug apie 14 val., vaikų namuose nebuvo, jie tuo metu buvo Ukrainoje pas jos tėvus. Jie su buvusiu vyru jau buvo išsiskyrę ir po teismo sprendimo nuo tada, kai ji jam sumoka sutartą pinigų sumą, jis per mėnesį turi palikti namus. Tas mėnuo praėjo, jie su juo pasikalbėjo, bet jis nesutiko išeiti, todėl ji kreipėsi į savo buvusį advokatą, į teismą parašė prašymą, kad jį iš namų iškeldintų nors ir teismo pagalba. Tą dieną buvo susitikusi su pažįstamomis moterimis, jos vyresnio amžiaus, ir jos nusprendė užeiti pas ją į namus išgerti kavos. Namuose pasižiūrėjusi pro langą ji pamatė, kaip jos buvusį vyrą atvežė automobiliu, jis išlipo iš jo tik su maudymosi glaudėmis, rankšluosčiu, grįžo nuo ežero. Jie gyveno atskiruose kambariuose, ji buvo pakeitusi patalynę ir pagalvojo, kad jis grįžęs užsivilks savo patalynę. Jis grįžęs iškart nuėjo į savo kambarį, nepasisveikino. Ji pastukseno į jo kambarį, paklausė, ar galima, jis atsakė, kad taip. Ji pasakė, kad atnešė jam patalynę pasikeisti, bet ji pastebėjo, kad jis persirenginėjo, lyg norėjo išeiti. Ji pasisuko išeiti, prie to miegamojo pasisukus iškart yra virtuvė, ji išėjo iš jo kambario, durų neuždarė. Jis trenkė durimis. Ji apsisuko, grįžo ir paprašė netrankyti durų, jis jau ne savo bute. Jis liepė jai išeiti ir vėl trenkė durimis. Ji dar kartą tas duris atidarė ir pasakė netrankyti durų, turi net nuotraukas, kuriose matosi, kad net skylė sienoje yra. Jis jai vėl liepė eiti iš čia ir pradėjo ją stumdyti, griebė už rankos ir stūmė iš kambario ir durimis prispaudė jai ranką. Ji ištrūko, jis trenkė durimis ir po to atidarė duris, griebė jai už kaklo ir stūmė, ji atsitraukė ir atsitrenkė į virtuvės duris, tuomet jie jau buvo koridoriuje, jis sugriebęs jai už abiejų rankų tampė, spardė kojomis. Ji kažkaip ištrūko ir nuplėšė jam nuo kaklo grandinėlę, ant jo kaklo nuo to liko žymės. Tuomet jis priėjo prie išėjimo durų ir pradėjo autis batus, norėjo išeiti. Ji pasakė jam, kad kvies policiją, jis atsakė kviesti ką nori. Jis išėjo, bet pamiršo telefoną, raktus. Tuomet ji iškvietė policiją. Tos moteriškės buvo virtuvėje, jos niekur iš ten nėjo, jos viską matė. Buvęs vyras išėjo, ji uždarė duris ir iškvietė policiją. Nepraėjus kelioms minutėms, jis pradėjo stuksenti į duris, norėjo pasiimti raktus, telefoną ir kitus daiktus, ji jam pasakė, kad jo neįleis be policijos. Policijos pareigūnai vyrą sutiko laiptinėje ir kartu užėjo į butą. Sužalojimai jai buvo padaryti ant abiejų rankų riešų, nugaroje buvo mėlynė ir dešinė koja buvo sužalota, ant kaklo buvo paraudimai. Labai skaudėjo, rankos buvo ištinusios, labai koją ir nugarą skaudėjo. Tos pažįstamos moterys nebuvo išėjusios ginti, jos sakė: ,,baikite, ką jūs darote“, bet nei viena nepriėjo, bet jos yra jau amžiuje. Atvažiavo patrulis ir tą dieną buvo pakeista spyna, jį uždarė į areštinę, ją apklausinėjo tyrėjas. Po to, kai ją paleido namo, ji pakeitė spyną ir kitą dieną buvusį vyrą paleido, vakare atvažiavo policininkas ir jai irgi buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (23 t., b. l. 38-39), O. H. patvirtino, kad telefone turi SMS žinutes. Ji gavo tas garso žinutes, ji tuo metu su pažįstamomis moterimis vaikščiojo lauke ir pamena, kad PC „(duomenys neskelbtini)“ pirko spyną ir grįžusi pakeitė spyną. Kai jis grįžo, ji buvo namuose, buvo atrakintos durys. Ji manė, kad jis nematė, kad ji pakeitė spyną, nes kai jis grįžo, durys buvo atrakintos. Tuo momentu jis dar gyveno bute, nakvodavo. Nutraukė jam grandinėlę nuo kaklo, nes ji gynėsi nuo jo, gali būti, kad sudavė ir antausį. Jis paėmė už kairės rankos ir pradėjo ją stumti lauk, o dešine ranka laikė durų rankeną, kol jai ranka buvo tarpduryje, jis ją privėrė durimis, tada ji ištraukė ranką. Kai durys prasivėrė, tada jis paleido ranką ir su ta pačia savo ranka griebė jai už kaklo ir išstūminėjo. Jis ją stūmė, ji įsirėmė į duris ir jis vėl ėjo į ją, bet ji iškart pakėlė rankas, nes nežinojo, ko iš jo tikėtis, tada jis jai griebė už abiejų rankų dilbių ir pradėjo ją tampyti, tada ji pradėjo kojomis spardyti, tada jis ją pradėjo spardyti kojomis. Tada jai pavyko kažkaip vieną ranką išlaisvinti ir tada ji jam turbūt trenkė antausį ir nutraukė grandinėlę nuo jo kaklo, tada jis ją koridoriuje paleido ir norėjo jau išeidinėti iš namų. Pareigūnai užėję pamatė moteris virtuvėje ir paprašė jų eiti į balkoną, nes reikia pasikalbėti. Tuomet vienas pareigūnas kalbėjo su ja, o kitas stebėjo, kaip moterys eina į balkoną. Buvęs vyras apsimetė, kad jam kažkodėl reikia į kambarį, atidarė duris ir pagrasino moterims, kad jeigu kažką pasakys, bus blogai. Ji to negirdėjo, jai taip sakė moterys. Nežino, ar pareigūnai tai girdėjo. Nurodė, kad smūgiai į kojas buvo, kai jie buvo koridoriuje ir jis laikė ją už rankų, ji norėjo kaip nors gintis, nors ir kojomis, jis tai pastebėjo ir pradėjo spardyti pats jai į kojas. Nubrozdinimai lūpoje nežino kaip atsirado, galbūt besimosikuojant rankomis užkabino lūpą. Jis jai nebuvo trenkęs į veido sritį, galbūt nubrozdinimas ant lūpos atsirado grumtynių metu. Bet konkretaus smūgio į veidą nebuvo. Pirmas sugriebimas buvo už kairės rankos dilbio. Jis nustūmė ją už kaklo. Už peties negriebė, tik už rankos. Jis ją tik į krūtinę stūmė, bet už peties nelietė.
Paskelbus akistatos protokolą (2 t., b. l. 149) O. H. nurodė, kad ji su pareigūnais bendravo tik po įvykio, nagrinėjamo šioje byloje, anksčiau su jais nieko nesitarė ir nekalbėjo. Ji skambino savo advokatei V. ir paklausė, ką jai daryti, ji jai pasakė, kad jai reikia kreiptis į teismą, rašyti prašymą, kad vyras nevykdo teismo sprendimo. Ji policiją kvietė jau nebe pirmą kartą, spalio mėnesį kvietė, kai jis buvo neblaivus, nes jis prisigėręs pradėjo trankyti duris, tai vyko 2018 metais. Atvažiavus policijai paaiškino, kad namuose du mažamečiai vaikai ir vyras trukdo jiems miegoti, girtas, tada jis norėjo pareigūnus išvaryti iš namų, ji pareigūnams pasakė pasiimti jį, bet jie jai atsakė, kad jie negali jo pasiimti, nes jis nenaudojo jokio smurto prieš juos. Todėl akistatos metu ji galėjo tokius dalykus pasakyti. Galėjo akistatos metu sakyti, kad taip anksčiau, t. y. 2018 metais, buvo. 3 kartą nuo skyrybų pradžios buvo kviečiama policija ir visuomet kvietė, kai jis būdavo neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam parodžius grandinėlę, ji patvirtino, kad tai yra ta pati grandinėlė, kurią nuplėšė. Tiesiog nuplėšė ją ir viskas. Ji buvo užėjusi į kambarį, padėjo patalynę. Grandinėlė buvo nutraukta koridoriuje tarp koridoriaus ir miegamojo. Jis pirmas prispaudė jai ranką. Ji bandė išlaisvinti ją. Pareigūnai nenurodė, kad yra sužalojimas lūpų srityje todėl, kad ten buvo mažas įbrėžimas ir jie pasakė, kad to net neverta užrašyti. Ji tyrėjui viską papasakojo, kur jai buvo padaryti sužalojimai. Tos moterys buvo virtuvėje ir niekur neišėjo. Jos išėjo iš virtuvės tik tada, kai atvažiavo policija ir paprašė jų eiti į balkoną. Liudytojos matė įvykį, kuomet jis vyko koridoriuje. Skambino, nes bute yra svetimas žmogus, kuris smurtauja prieš ją. Ji pirmąkart paskambino, kai jis prieš ją panaudojo smurtą, jis išėjo į koridorių, ji paskambino policijai. Praėjus porai minučių vyras pradėjo laužtis į namus, todėl paskambino antrą kartą ir klausė, kada gi jie atvažiuos. Ji jo neišvarė, jis pats išėjo.
Paskelbus byloje esančias nuotraukas (2 t., b. l. 29-34) O. H. nurodė, kad nuotraukoje Nr. 5 miegamasis, šalia virtuvė, kurioje buvo liudytojos. Nuotrauka Nr. 6 yra miegamasis, patalynė ant kėdės. Gynėja rodo nuotraukas 24 dienos, kuomet jis išsikėlinėjo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. parodė, kad nelabai žino, dėl kokio įvykio yra pašauktas, turbūt dėl smurto (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Jie gavo pranešimą, adreso neprisimena, dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į butą, kur buvo pranešimas, pamena šį vyrą (rodo į kaltinamąjį), buvo moteris ir atrodo dar draugės. Konfliktas kilo tarp moters ir vyro. Konfliktas kilo rodos dėl pinigų, dėl skyrybų. Draugės buvo virtuvėje, jie aiškinosi koridoriuje, viename iš kambarių buvo moteris, ji verkė, vyras buvo išgėręs, kiek atsimena, moteris ne Lietuvos Respublikos pilietė, smurto žymės buvo pas abu. Moteris pasakojo, kad vyras puolė, ji gynėsi, dėl to buvo abu pristatyti į komisariatą. Fotografavo, filmavo viską, instrukcijoje tai numatyta. Kažką aiškino, pradžioje minėjo dėl skyrybų. Neatsimena, kokios žymės ir kur buvo. Neatsimena, kas iškvietė pagalbą ir kaip skambėjo iškvietimas. Pasitiko neatsimena kas, jam atrodo, kad vyrą sutiko pirmiausia, jis atidarė duris, bet gali klysti, daug tų įvykių būna, viskas painiojasi. Negali pasakyti, koks pirmas įspūdis buvo užėjus į butą, aplinka tvarkinga buvo. Moteris buvo susijaudinusi. Ji buvo ramiai susijaudinusi, agresijos nebuvo, pergyveno dėl įvykio, verkė.
Paskelbus M. P. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 25-26), jis nurodė, kad tuos du kriterijus moteris atitiko, patvirtina tarnybinį pranešimą. Ji buvo susijaudinusi, bet agresijos nerodė. Abudu buvo pristatyti į policijos įstaigą, pas abu buvo smurto požymiai, bet nežinojo, kas yra nukentėjusysis. Bute buvo konfliktas, jis įvyko dėl tam tikrų priežasčių, buvo susistumdymas, šioks toks smurtas. Neatsimena, kokie sužalojimai buvo pastebėti, nurodė, kad gali vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Neatsimena, ar moters lūpa buvo įskelta. Neatsimena vyro konkrečių sužalojimų. Neatsimena, ar moteris pasakojo, kokiu tikslu ėjo į kambarį. Ne jie nusprendžia, kad smurtas artimoje aplinkoje, ne jie sprendžia kvalifikavimą, sprendė tas, kas juos nusiuntė į tą butą. Moterys buvo virtuvėje. Nežino, ar galėjo vyras daryti įtaką liudytojoms. Neatsimena, ar vyras bendravo su liudytojomis, kurios buvo virtuvėje. Neatsimena nieko dėl skylės duryse. Neatsimena, per kiek laiko atvyko nuo iškvietimo į vietą. Jie praneša OVS, kad atvyko į vietą. Užėjus į patalpas pradeda filmuoti. Nuo svarbių aplinkybių priklauso, kiek laiko filmuoja. Filmuoja patalpas, ar jos tvarkingos ar ne, aplinką, vieno parodymus, kito parodymus, jeigu reikia ir mano, kad tai turi reikšmę.
Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 62) M. P. parodė, kad nieko daugiau neprisimena. Porininkas sakė eiti iš kambario. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad nežino, ar tik šitas įrašas yra, ne jis filmavo. Nematė pastūmimo. Įvykis buvo aprašytas, pastūmimas nebuvo užfiksuotas. Nežino, koks vyro siekis buvo. Šiame bute anksčiau jis turbūt nebuvo ir tuos žmones pirmąkart matė. Jis nežino, kiek kartų buvo kviečiama policija į butą. Neatsimena, kokius dokumentus jam rodo vaizdo įraše. Sprendžiant iš smurto žymių, jie abu galėjo būti ir kaltinamieji, ir nukentėjusieji, jų statusas nebuvo aiškus. Neatsimena, ar kažką apie patalynę minėjo. Nepatarė kreiptis į medikus, o buvo paklausta, ar reikalingi medikai. Atsakė, kad nereikia. Nežino, ar pagal turimus sužalojimus reikia medikus kviesti. Jie ne medikai, negali vertinti sužalojimų, nors moteris ir pati atsisakė medikų. Neatsimena, ką kalbėjo liudytojos moterys. Neatsimena, ką aiškinosi. Neatsimena, ar aiškinosi įvykio aplinkybes, sprendžiant pagal iškvietimą, tai turėtų, bet dabar neatsimena. Įstatymas neleidžia aiškintis dalyvaujant liudytojams. Negali jis nurodyti, ar kaltinime nurodyti sužalojimai yra teisingai, nes turėjo būti ekspertizė, tai turi tirti specialistai.
Teisiamajame posėdyje liudytoja M. K. parodė, kad ją dukart apklausinėjo, tą patį vakarą ir dar kartą kitą dieną 5 PK. Pamena, kad atvažiavo šis jaunuolis (kaltinamasis) išgėręs ir O. tiesiog pagailėjo žmogaus, atidarė duris, įleido, jis praeidamas dar joms kažką įžeidžiančio leptelėjo, maždaug „ką čia daro tos senės“, ir nuėjo į kambarį. Jos su drauge Š. buvo virtuvėje ir O. lyg ir patalynę nuėjo nunešti, o toliau prasidėjo durų trankymas, O. paprašė taip nedaryti, atidarė duris, vėliau jos sulūžo, buvo skylė duryse. Jis provokavo, ji prašė taip nedaryti, jie pradėjo pyktis kambaryje, o jos virtuvėje buvo, nematė pradžios. Kai ji išėjo į prieškambarį, vyras išsukinėjo rankas, smaugė, ji tai matė. Jos ten aplamai labai atsitiktinai atsidūrė, O. vaišino jas tortu, ją pažįsta keletą metų, o jos draugė buvo ten pirmą kartą, bet O. vyro ji net nebuvo mačiusi. Pas O. buvo mėlynės ant riešo, ant kaklo ir sutrenkimas ant nugaros, jos važiavo į abdukciją. Tik dar pamena, kad jis joms grasino, jis išėjo į kambarį, jos buvo balkone, policija neleido išeiti, paprašė nueiti į kitą kambarį, jis priėjo prie spintos, neva jam kažko reikia, ir keiksmais joms pasakė, kad jeigu kažką pasakys, tai blogai bus. Ji tuo momentu jo bijojo. Tada atėjo policininkas ir paklausė, ką jis čia daro, ir joms leido išeiti. Tą vakarą apie 21 val. ją iškvietė į O. butą ir tada šviežiai viską papasakojo.
Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 22), M. K. parodė, kad kaltinamasis už kaklo nelaikė, bet kad stvėrė tai tikrai, neprisimena, ar už priekio stvėrė, ar už sprando, bet buvo žymės. Jeigu taip užrašyta, tai reiškia, kad taip ir buvo, tokių detalių dabar neprisimena. Jas paleido, o vėliau iškvietė tyrėjas į butą. Iki apklausos su O. nekalbėjo, jai atrodo, kad juos išvežė, bet kalbėjo su O. prieš parodymų davimą. Bandė juos nuraminti, bet jiems nerūpėjo. Įžeidinėjo jas tris, nes jos pašaliniai žmonės. Nežino, kodėl jis supyko, jos tyliai sėdėjo. Prisimena, kad du kartus davė parodymus. Neprisimena, kur antra apklausa vyko, bet rodos ėjo su drauge. Tikrai matė stvėrimą kaklo, kambaryje nematė, kas vyko. Kai išėjo iš kambario, ji juos matė. Mušėsi, veikė rankos. Matė griebimą už kaklo ir griebimą už rankos. Neprisimena, kas pirmas pradėjo, tai buvo muštynės tarp jų abiejų. Po to ėjo pastūmimas į virtuvę, negali pasakyti, kas konkrečiai vyko. Galbūt dėl to, kad buvo šokas. Ji viską, ką klausė tyrėjas, papasakojo, ji jau pagyvenęs žmogus. Ji savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina. Nurodė, kad abiejų prašė nusiraminti, prie jų buvo pribėgusi, bet jos niekas negirdėjo. Nepamena to, kad jis nurimo ir nuėjo į kambarį. Jai atrodo, kad išėjo, kai policiją iškvietė, bet nepamena to. Tai, ką kalbėjo, yra tiesa.
Teisiamajame posėdyje liudytoja Y. P. parodė, kad nieko nematė, ji buvo išvykusi, nebuvo namuose. O. turėjo išvesti jos šunį į lauką, nes jie buvo išvykę. Grįžo tą dieną, sutiko O. su advokate, ji buvo atvykusi iš komisariato. Pasakojo, kad buvo įvykis, kad buvęs vyras atėjo į namus ir buvo situacija. Nedraugiška situacija, bet ji jos nematė. Ji matė pas O. mėlynes ant riešų. Ji pasakė, kad A. tai padarė. Kai buvo išvykusi ji jai paskambino, pasakė, kad su šuniuku kitas asmuo pasivaikščios, o mėlynes ji iškart pamatė. Ant kojų nematė mėlynių.
Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 60), Y. P. parodė, kad kai advokatas išėjo, O. atėjo pas ją. Ji paklausė: ,,ar jis tave mušė?“, nes pas juos nebuvo tokių dalykų, O. jai atsakė, kad mušė. Parodė jai abi rankas. Ant kaklo matėsi paraudimas iš visų pusių. Ant nugaros matėsi mėlynės, ant lūpos įdrėskimas, nugaroje sumušimas dešinėje pusėje. Jos yra kaimynės su O., gerai bendraujančios kaimynės, padeda viena kitai. A. jos buvęs kaimynas. Neturėjo simpatijos A. Ji skyrybų byloje buvo A. pusėje, nes norėjo gelbėti šeimą, bet po to nusprendė, kad nenori padėti. Kai A. gyveno bute su O., jos bendravimas buvo vienodas su abiem. Matė jį išgėrusį ne vieną kartą, buvo barnių. Jų vaikai bendravo, ji žinojo tuos dalykus, bet tylėjo. Mano, kad toks elgesys yra alkoholio pasekmė.
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Š. parodė, kad O. pakvietė jas su M. kavos, jos sėdėjo, gėrė kavą, turėjo kitų planų, todėl ruošėsi išeiti. Pro duris įėjo vyriškis akivaizdžiai išgėręs, su trumpikėmis, pasižiūrėjo į jas su M. ir pasakė: ,,ką čia šitos senės daro“ ir nuėjo į kambarį. Kambario durys buvo atidarytos, O. nuėjo į jį nunešti rodos patalynę. Pasibeldė į jo duris, po to išėjo iš kambario, tačiau vyras smarkiai trenkė durimis. Ji to vyro net vardo nežino, buvo tame bute pirmą kartą. O. pasakė vyrui, kad nereikia durų trankyti, ji užėjo vėl pas jį ir vėliau jau jos išgirdo, kad jie mušasi. Jos nieko nematė, nes viskas vyko miegamajame, tik girdėjo, kas vyksta. Tada O. išlėkė į koridorių, jis matyt ją išstūmė, vyras laikė ją už rankų ir jie susiėmė ir pradėjo grumtis. Kraujo nematė, niekas nukritęs nebuvo, pavadintų tai šeimyniniu barniu. O. pasakė, kad kvies policiją, jos jau norėjo išeiti, bet vyriškis dar iki policijos susirinko kažkokius daiktus ir išėjo, jis jau buvo užsidėjęs kelnes ir nenorėjo laukti policijos. Po to matyt kažką pamiršęs buvo, todėl sugrįžo į butą ir policija greitai atvažiavo. Vyriškis liko kambaryje, o jų su M. pareigūnas paprašė nueiti į kambarį ir į balkoną, tuo tarpu jie ten aiškinosi viską su policija koridoriuje, jos nieko negirdėjo. Tuomet atėjo vyriškis į kambarį, kuriame buvo jos, neva jam kažko reikia, ir pasakė joms, kad jeigu kažką pasakys, tai joms blogai baigsis. Tuomet atėjo pareigūnas ir pasakė, kad jos yra laisvos, ir jos išėjo. Koridoriuje vyras laikė O. už rankos, jie vienas kitą stumdė. M. buvo prie jų priėjusi, prašė nusiraminti, bet ji (L. Š.) nebuvo nuėjusi prie jų, stebėjo viską iš tolo, jie smūgiavo vienas kitam. O. išlėkė iš miegamojo, ten jau buvo girdėti, kad kažkas vyksta. Buvo šūksniai, grubūs žodžiai. Iš šūksnių suprato, kad vyksta muštynės. Už riešų laikė, už kaklo nelaikė, tokio baisaus nieko nebuvo. Vyras laikė už rankų, nes gal O. norėjo jam trenkti per veidą, jie vienas kitam nemalonius žodžius sakė. Jie vienas kitą spardė, bet ne į pilvą. Iš miegamojo vyras O. išstūmė į koridorių, o tada paskui ir jis išėjo. Ji tik matė, kaip vyras išlėkė iš kambario, kas vyko jame, ji nematė. Jos nematė, kas vyksta kambaryje, ji matė, kad O. nešė patalynę, pastukseno į duris. O koridoriuje ji jo nepuolė, buvo rami, jos gėrė kavą.
Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 57) L. Š. parodė, kad A. kai su policija išėjo irgi ramus buvo, apsirengė ir ramus buvo, niekam nieko nesakė ir išėjo. Ji savo duotus parodymus patvirtina. Nežino, ar duryse buvo skylė, durys nenukrito, liko savo vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. M. parodė, kad neregistruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. 2019 m. birželio 17 d. išsiskyrė su žmona O. H. dėl to, kad ji rado kitą vyrą. Su O. turi 2 mažamečius vaikus. Teismo sprendimu buvusi žmona sumokėjo už A. M. buto dalį. Todėl (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimą galėjo gyventi iki 2019 m. liepos 20 d. 2019 m. birželio 22 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), gimtadienyje vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 150 g konjako. Apie pietus grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo buvusi žmona O. ir dar 2 A. M. nepažįstamos moteriškės. Užėjęs iškart nuėjo į savo kambarį (su O. gyvena kiekvienas savo kambaryje). Dėl skersvėjo durys užsitrenkė. Tai išgirdo O., atėjo į jo kambarį. Buvo nusiteikusi agresyviai, pradėjo reikšti pretenziją, kad netrankytų durų. A. M. atsakė O., kad nenori su ja konfliktuoti, paprašė išeiti iš kambario. O. jį užpuolė, pradėjo mušti. Ranka sudavė 1 smūgį jam į nosį, bėgo kraujas. Tuomet ji nagais apdraskė A. M. veidą, kaklą, rankas bei kitas kūno vietas, praskėlė lūpą. Todėl jausdamas didelį fizinį skausmą dėl O. veiksmų, besigindamas rankomis atstūmė O. nuo savęs. Nežiūrėjo, į kurią O. kūno vietą pastūmė. Dėl O. veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, jam iš nosies bėgo kraujas. O. išbėgo iš kambario į virtuvę, kur paėmusi medinį kočėlą bėgo link A. M., grasindama nužudyti, keikėsi, užsimojo norėdama trenkti. Bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės A. M. bėgo iš buto. Išbėgęs į laiptinę uždarė duris. Ar tuo metu O. buvo prie durų, bet galėjo, jos nepastebėjęs, prispausti O. ranką. Būdamas laiptinėje norėjo iškviesti policiją, bet negalėjo, išsikrovė telefonas. Nusileido žemyn norėdamas rasti kažką, kad iškviestų policiją. Nusileidęs pamatė, kad yra atvažiavęs policijos automobilis, bet automobilyje nieko nebuvo. Todėl grįžo atgal į butą pranešti policijai, kad buvo užpultas. Jo neklausė. Sulaikė ir nuvežė į areštinę. Pripažįsta, kad 2019 m. birželio 22 d. buvo išgėręs, tikrintis girtumą atsisakė, nes pasimetė dėl to, kad sulaikė, nes nukentėjo. Fizinio smurto nenaudojo buvusios žmonos atžvilgiu, prašo jo veiksmus vertinti kaip gynybą. O. tyčia išprovokavo konfliktą, kad išvaryti jį iš buto anksčiau nustatyto termino. O. konfliktiška, kartais neprognozuojama, ūmaus būdo, kerštinga asmenybė. Įvykio metu A. M. ir O. H. 2 mažamečiai vaikai buvo pas močiutę. Virtuvėje buvusios moterys negalėjo matyti, kaip jį kambaryje užpuolė O. Moterys galėjo matyti, kai jis bėgo nuo užpuolikės pro duris (2 t., b. l. 27-28).
Papildomai apklaustas įtariamasis A. M. nurodė, kad pasilieka prie pirminių parodymų. Pasinaudos teise neduoti parodymų, juos duos teisme (2 t., b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. H. parodė, kad 2009 metais rudenį ištekėjo. Santuokos su vyru metu, kai jis būdavo neblaivus, pastoviai prie jos kabinėdavosi, bet rankos pakėlęs nebuvo. Ji nekartą kvietė policiją, kad jį nuramintų ir leistų jai ilsėtis. Santuokos metu jie susilaukė 2 vaikų, kurie dabar yra Ukrainoje pas O. H. tėvus. Praeitų metų (2018 metų) rudenį O. H. padavė pareiškimą skyryboms. 2019 m. gegužės 15 d. teismas patenkino pareiškimus ir teismo sprendimu O. H. turėjo sumokėti buvusiam vyrui 6900 Eur už buto dalį. 2019 m. gegužės 18 d. O. H. buvusiam vyrui sumokėjo sutartą sumą ir 2019 m. birželio 18 d. A. M. turėjo išsikraustyti iš jos buto. 2019 m. birželio 22 d., apie 09.00 val. buvęs vyras A. M. pradėjo jai siuntinėti žinutes per internetinę programėlę ,,WHATS APP“. Ji, išklausiusi jo balso žinutę suprato, kad A. M. neblaivus. Gavusi A. M. žinutes, nukentėjusioji sunerimo ir nusprendė pakeisti spynų atraktus lauko duryse. Apie 12.30 val. susitiko su kaimyne M. K., ir jai padedant keitė spyną, bet joms iki galo sutvarkyti nepavyko, iškvietė meistrą, kuris turėjo ateiti apie 14.00 val. Apie 13.30 val. M. K. paskambino L. Š. Jos susitarė susitikti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Susitikusios nuėjo pas O. H. namo gerti kavos. Gėrė kavą ir apie 14.35 val. namo grįžo neblaivus O. H. buvęs vyras A. M., kuris nuėjęs į savo kambarį numetė savo daiktus ant lovos, trenkė kambario durimis. O. H. nuėjusi į jo kambarį atidarė duris ir paprašė jų netrankyti. Palikusi duris praviras nuėjo į virtuvę. Nusisukus išgirdo keiksmažodžius ir durų trenksmą. O. H. sugrįžo ir atidariusi duris vėl paprašė A. M. netrankyti jos buto durų. Tuo metu kambario tarpduryje A. M. sugriebė O. H. kaire ranka už kairiojo peties, taip O. H. stumdamas iš kambario, durimis privėrė O. H. dešinę ranką ir nenustatyta koja spyrė jai į dešinės kojos blauzdos apatinę dalį, taip savo veiksmais sukeldamas O. H. fizinį skausmą. Besigindama, kai A. M. sugriebė jai už kairiojo peties, ji sudavė jam antausį ir nutraukė ant kaklo buvusią balto metalo grandinėlę. Visą šį konfliktą matė ir galės paliudyti M. K. ir L. Š. (2 t., b.l. 38-39).
Papildomai apklausta nukentėjusioji nurodė, kad su A. M. bendrauja minimaliai, tik dėl vaikų auklėjimo. O. H. matė jį 2019 m. rugsėjo 13 d., kai buvo atvažiavęs paimti vaikų, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl 2019 m. birželio 22 d. konflikto tarp jos ir A. M. metu nuo A. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą, su A. M. taikytis nenori. Nori, kad A. M. dėl savo neteisėtų veiksmų atsakytu įstatymų numatyta tvarka (2 t. , b. l. 42-43).
Papildomai nukentėjusioji O. H. nurodė, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 14.35 val., namo grįžo buvęs vyras A. M.. Matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. M. ėjo svirduliuodamas. Jis, nuėjęs į savo kambarį, numetė savo daiktus ant lovos. O. H. nunešė jam patalynę. Prieš užeinant į A. M. kambarį, ji paklausė A. M. ar gali užeiti ir palikti jam švarią patalynę. Jis atsakė, kad O. H. gali užeiti. Palikusi jam patalynę ant lovos, O. H. išėjo iš A. M. kambario. Išeidama iš kambario, durų O. H. neuždarė. Jai einant į virtuvę išgirdo, kaip A. M. stipriai trenkė kambario durimis. O. H. nuėjo į jo kambarį, atidarė duris ir paprašė netrankytų jos buto durų. Palikusi duris praviras O. H. nuėjo į virtuvę, kur buvo M. K. ir L. Š.. O. H. nespėjus nusisukti ir einant link virtuvės, išgirdo keiksmažodžius ir durų trenksmą. O. H. sugrįžo ir atidariusi duris dar kartą paprašė A. M. netrankyti jos buto durų. A. M., kambario tarpduryje, laikydamas O. H. kaire ranka už krūtinkaulio srities aukščiau link kaklo (pajuto smaugimą); dešine ranka laikydamas kambario duris, O. H. bandė išstumti iš kambario. Ji bandė nuo jo apsiginti ir sudavė A. M. antausį į veido sritį; nutraukė ant kaklo buvusią balto metalo grandinėlę, kurią metė A. M. į veidą. Ant jo kaklo pamatė paraudimus bei įdrėskimą, matyt nuo to, kad nutraukė grandinėlę. Ji buvo gan stambi, svėrė apie 150-180 g. A. M. pastūmė O. H. į krūtinkaulį iš kambario, O. H. atsitrenkė nugara į koridoriuje esančias duris bei pajuto fizinį skausmą. Prieš išstumdamas ją iš kambario A. M. durimis buvo privėręs jos dešinę ranką. Po to A. M. priėjo, sugriebė O. H. už abejų rankų riešų ir pradėjo tampyti. Išsigandusi jo veiksmų savo kojomis apie 4 kartus trenkė jam per kojas, ne aukščiau kelių. A. M. irgi kelis kartus spyrė O. H. į dešinės kojos blauzdos apatinę dalį. Tokiais veiksmais A. M. sukėlė O. H. fizinį skausmą. Po visko A. M. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Norėjo išeiti iš buto, bet neužilgo atvyko pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Dėl A. M. veiksmų O. H. buvo sudraskyta apatinė lūpa, ant nugaros buvo didelė mėlynė, rankų riešuose (dilbiuose), dešinėje kojoje buvo mėlynės (2 t., b. l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. nurodė, kad ji O. H. pažįsta apie dvejus metus. 2019 m. birželio 22 d., apie 12.30 val. atėjo pas O. H. ir pamatė, jog ji keičia savo buto durų spyną. M. K. padėjo jai pakeisti spyną, bet joms tai padaryti iki galo nepavyko. Jos surado meistrą ir sutarė, jog jis atvyks apie 14.00 val. Apie 13.30 val. M. K. paskambino L. Š., ir jos sutarė susitikti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Susitikusios jos nuėjo pas O. H. namo gerti kavos. Joms geriant kavą, apie 14.35 val. namo grįžo neblaivus O. H. buvęs vyras A. M. Nuėjęs į savo kambarį jis trenkė kambario durimis. O. H. nuėjusi į jo kambarį ir atidariusi duris paprašė, jog A. M. netrankytų jos buto durų. Palikusi duris praviras nuėjo į virtuvę. O. H. nusisuko link jos. M. K. virtuvėje buvo su L. Š., kai išgirdo keiksmažodžius ir durų trenksmą. O. H. sugrįžo ir atidariusi duris paprašė A. M. netrankyti jos buto durų. Tuo metu M. K. išgirdo O. H. ir A. M. riksmus. Matė kaip O. H. ėjo atbula, o priešais, ją stumdamas, ėjo A. M., jo rankos buvo ant O. H. pečių. Tai pamačiusi M. K. prišoko prie jų, bandė juos nuraminti. A. M. iškart nurimo, nuėjo į savo kambarį, užsidarė duris. O. H., atėjusi į virtuvę, iškvietė policiją. Kol policija atvyko A. M. išėjęs iš kambario ir vaikščiodamas koridoriuje keikėsi ir jas tris įžeidinėjo. Atvykęs policijos ekipažas M. K. su L. Š. paprašė išeiti iš buto, o O. H. ir A. M. išvežė į komisariatą (2 t., b. l. 52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. nurodė, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su drauge M. K. Ji buvo su savo drauge O. H. Pasivaikščioję po parduotuves nuėjo pas O. H. namo, adresu (duomenys neskelbtini) (buto numerio neatsimena), gerti kavos. Pas O. H. lankėsi pirmą kartą. Joms geriant kavą, maždaug apie 14.35 val. namo grįžo neblaivus, su vienais apatiniais, O. H. buvęs vyras A. (pavardės nežino), kuris nuėjęs į savo kambarį stipriai trenkė kambario durimis. O. H. nuėjo į jo kambarį, atidariusi duris paprašė jų netrankyti, nes kas jas remontuos. Palikusi duris praviras ji ėjo pas L. Š. ir M. K. į virtuvę. O. H. nusisuko eiti link jų, ir L. Š. su M. K. būdamos virtuvėje išgirdo keiksmažodžius ir durų trenksmą. O. H. sugrįžo (prie buvusio vyro kambario) ir dar kartą atidariusi kambario duris paprašė A. M. netrankyti kambario durų. Tuo metu L. Š. išgirdo jų abiejų riksmus ir matė kaip O. H. ėjo atbula, o priešais ją stumdamas, ėjo A. ir jo rankos buvo ant O. H. krūtinkaulio. Pastūmęs savo rankomis į O. H. krūtinkaulį, ji atsitrenkė nugara į koridoriaus sieną. L. Š. matė, kaip tarp jų vyko grumtynės. Jis jai su kumščiais netrenkė, tik stipriai stumdė. M. K. bandė juos apraminti. Bet į prašymus apsiraminti jie nereagavo. O. H. pasakė, kad nesitaikys su tuo, kad ją muštų jos bute ir iškvietė policijos pareigūnus. A. išgirdęs, kad iškviesti policijos pareigūnai, norėjo išeiti iš buto, bet pareigūnai jį sutiko laiptinėje. Atvykus policijos pareigūnams, L. Š. ir M. K. paprašė išeiti į kitą kambarį. Po kurio laiko pas jas užėjęs A. pasakė, jei ką nors papasakos pareigūnams, tai turės reikalų su juo. Pas O. H. matėsi įbrėžimas virš lūpos, tiksliai neatsimena, bet atrodo ant kairės rankos matėsi patinimas (2 t., b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Y. P. nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 23 d. buvo išvykusi į Vievį ir namie (duomenys neskelbtini), jos nebuvo. Prieš išvykstant prašė savo kaimynės O. H. pavedžioti jos šunį. 2019 m. birželio 23 d. O. H. jai pranešė, kad šuns pavedžioti negali, nes yra sulaikyta. Y. P. namo grįžo 2019 m. birželio 24 d. ir namo laiptinėje sutiko savo kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), O. H. su advokatu. Išvykus advokatui, su O. H. susitiko ir O. H. papasakojo, kad tarp jos ir buvusio sutuoktinio A. M. kilo konfliktas, kuriuo metu ji patyrė sužalojimus. O. H. ištiesė abi rankas ir ant abejų rankų dilbių Y. P. pamatė mėlynes. Ant kaklo matėsi paraudimai. O. H. pakėlus marškinėlius, liudytoja ant jos nugaros pamatė mėlynę, ant lūpos matėsi įdrėskimas (2 t., b. l. 57).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus AVPK vyriausiasis postinis M. P. nurodė, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 14.53 val. dirbant su Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriausiuoju patruliu V. M. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras A. M. konfliktuoja, daužo duris. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėja O. H., kuri paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis A. M., būdamas neblaivus atvyko į jos butą (duomenys neskelbtini), paimti savo daiktų. Nurodė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu A. M. neįleido O. H. į savo kambarį. Aiškino, kad A. M. ranka pastūmė ją ir griebęs už kaklo ją laikė. Nurodė, kad A. M. kambario durimis prispaudė O. H. dešinę ranką bei spyrė su koja. O. H. pajuto fizinį skausmą. Besigindama su ranka O. H. sudavė A. M. į veidą. Ant O. H. kaklo matėsi paraudimai, taip pat ant dešinės rankos bei dešinės kojos (2 t., b. l. 62).
2019 m. birželio 22 d. protokole-pareiškime O. H. nurodyta, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus A. M. konflikto metu su buvusia sutuoktine, kambario tarpduryje sugriebė jai kaire ranka už kairiojo peties, ir stumdamas iš kambario, durimis privėrė dešinę ranką; nenustatyta koja spyrė jai į dešinės kojos blauzdos apatinę dalį, savo veiksmais sukeldamas O. H. fizinį skausmą (2 t., b. l. 1).
Nuotraukose matyti A. M. padaryti ant kaklo įbrėžimai (2 t., b. l. 17-21), taip pat mėlynės ant O. H. rankos ir kojos (4 t., b. l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus AVPK vyriausiasis postinio M. P. tarnybinio pranešimo duomenimis smurtą patyręs asmuo – O. H. nurodė, kad buvęs sutuoktinis A. M. neblaiviame stovyje atvyko pasiimti savo daiktus iš buvusios sutuoktinės O. H., adresu (duomenys neskelbtini). Tarp buvusių sutuoktinių kilo konfliktas, kurio pasėkoje A. M. O. H. neįleido į kambarį, ranka stūmė ją, atsirėmęs jai į kaklo sritį. Taip pat durimis prispaudė jai dešinę ranką bei koją. Tuo sukėlė O. H. fizinį skausmą. Besigindama O. H. ranka sudavė A. M. į veidą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (neblaivumą pasitikrinti atsisakė) (2 t., b. l. 25-26).
Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad pranešėja O. H. kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), 2 kartus: 1-ą kartą O. H. kviečia policijos pareigūnus, nes vyras atėjo girtas ir bute durimis daužo, nors bute neturėtų būti, nes butas jau pranešėjos. 2-ą kartą O. H. kviečia policijos pareigūnus, nes bute muštynės, vyras girtas atėjo ir pradėjo rankas tiesti. Išvarė į koridorių ir užsidarė, vyro neįleidžia (2 t., b. l.64-71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. padaryta odos nubrozdinimai dešinio užausio srityje, kaklo kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešinės plaštakos trečiame piršte, kariame petyje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešinėje šlaunyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, kietu dilbyje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešinėje šlaunyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiai poveikiais pagal makromorfologinius požymius sužalojimai padaryti prieš 2 -6 paras iki apžiūros (2019-06-25). Neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti neilgai trūkus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 35-36).
Vilniaus m. 5 PK vyresnioji tyrėja V. V. nurodė, kad 2019 m. birželio 22 d. O. H. buvo paskirta užduotis atlikti kūno tyrimą; bet nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 24 d. buvo nedarbo dienos; todėl O. H. į teismo medicinos tarnybą kreipėsi pirmą darbo dieną, t.y. 2019 m. birželio 25 d. O. H. paaiškino, kad nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 24 d. ją ir jos sumušimus matė kaimynė Y. P. (2 t., b. l. 58).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. H. padarytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dilbiuose, dešinėje kojose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 2-5 paras iki apžiūros (2019-06-25) ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2019-06-22 apie 14.40 val.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (2 t., b. l. 49).
Žemesnės instancijos teismas
Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2019 m. birželio 22 d. 15.41 val. O. H. nustatytas blaivumas – 0,00 promilės (2 t., b. l. 35).
Akistatos tarp nukentėjusiosios O. H. ir įtariamojo A. M. metu kiekvienas liko prie savo parodymų (2 t., b. l. 142-148).
2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 0-1-26388-19 buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, O. H. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (3 t., b. l. 173-179).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 14.40 val. bute (duomenys neskelbtini), tarp A. M. ir O. H. buvo kilęs konfliktas. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad konflikto metu A. M. stūmė O. H. iš miegamojo, laikė ją už abiejų rankų riešų. Tačiau, pasak kaltinamojo, jis tik gynėsi nuo agresyvaus O. H. puolimo, kuri dar kambaryje trenkė jam į nosį, dėl ko jam pasipylė kraujas, ji ėmė draskyti jam veidą, nuplėšė nuo kaklo grandinėlę, todėl jis gindamasis statė kojas ir laikė jos rankas, kad ji nesudraskytų jam veido. Nepamena, kur ją pastūmė. Norėjo tik uždaryti kambario duris. Koridoriuje jie taip pat grūmėsi, po to O. H. nubėgo į virtuvę, pasiėmė kočėlą ir puolė jį keikdamasi, grasindama nužudyti, dėl ko jis pabėgo iš namų. Pats norėjo iškviesti policiją, tačiau jo telefonas buvo išsikrovęs. Suprato, kad tai provokacija, dabar yra liudytojai ir jis bus išvytas iš buto. Liudininkėms jis gal ir grubiai pasakė, bet turėjo omenyje, kad jos nesakytų pareigūnams to, ko nebuvo.
Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios O. H. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, liudytojų Y. P., M. K. ir L. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota informacija, policijos registruojamų įvykių duomenys, specialisto išvada, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai.
Nukentėjusioji O. H. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog įvykio dieną kaltinamasis grįžo namo suirzęs, reiškė pretenzijas dėl bute buvusių jos pasikviestų moterų (M. K. ir L. Š.), trenkė kambario durimis. Ji nunešė jam į kambarį švarios patalynės komplektą, pasakė, kad netrankytų durų, ir išėjo, tačiau jis vėl trenkė durimis. Kai ji vėl atėjo į jo kambarį su pretenzijomis dėl trankomų durų, jis įrėmęs rankas jai į krūtinę ties kaklu stūmė iš kambario, ji pajuto smaugimą ir išsigando, tuo metu jis išstumdamas ją privėrė durimis jos dešinę ranką, ji atsitrenkė nugara į koridoriaus duris. Besigindama ji sudavė jam antausį ir nuplėšė nuo kaklo masyvią balto metalo grandinėlę. Tuomet jis sugriebė ją už riešų ir ėmė tampyti, ji išsigando ir spyrė jam apie keturis kartus per kojas, o jis irgi spyrė jai kelis kartus į dešinės blauzdos apatinę dalį. A. M. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, nuo kaltinamojo tampymo ir stumdymo liko mėlynės ant rankų, nugaros ir kojos. Iš esmės analogiškas aplinkybes O. H. nurodė ir protokole – pareiškime įvykio dieną, patvirtino ir į namus atvykusiems policijos pareigūnams, sureagavusiems į jos pranešimą Bendrajam pagalbos centrui, taipogi ikiteisminio tyrimo metu apklausiama tiek kaip liudytoja, tiek kaip įtariamoji. Įvykio metu bute buvusios liudytojos M. K. ir L. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. M. grįžęs namo išreiškė nepasitenkinimą jų buvimu, trenkė durimis, O. H. paprašė netrankyti, į ką buvo atsakyta keiksmažodžiais, po to vėl trenkta durimis; jos abi nurodė mačiusios, kaip O. H. iš kambario ėjo atbula, o priešais, stumdamas ją, ėjo A. M., jo rankos, pasak M. K., buvo ant O. H. pečių, o pasak L. Š. – ant O. H. krūtinkaulio. Teismo posėdžio metu M. K. nurodė, kad pyktis jie pradėjo kambaryje, ji pradžios nematė, o kai jie išėjo į prieškambarį, vyras išsukinėjo rankas, smaugė; A. M. nelaikė nukentėjusiosios už kaklo, bet tikrai matė, kaip stvėrė už kaklo; po to jis keikdamasis dar joms (liudytojoms) grasino – pasakė, kad jeigu jos kažką pasakys, tai blogai bus; ji tuo momentu jo bijojo. L. Š. nurodė, kad nematė, kas vyko miegamajame, buvo girdėti, kad ten kažkas vyksta, buvo šūksniai, ji suprato, kad muštynės; ji matė, kaip A. M. laikė O. H. už rankų, ji norėjo jam trenkti į veidą, jis ją išstūmė į koridorių paėmęs ar už rankų, ar stūmė į krūtinę, matėsi, kad O. iš kambario išėjo su jėga; jie vienas kitą spardė, stumdė; kai policija joms liepė būti kitame kambaryje, jis užėjo į kambarį ir pasakė, kad jeigu jos kažką pasakys, joms blogai baigsis. Teismas nenustatė liudytojų parodymų prieštaringumo, o įvykio vertinimas kaip šeimyninio konflikto nesudaro pagrindo spręsti, kad A. M. nenaudojo fizinio smurto, o tik gynėsi nuo O. H. Taigi, nepaisant to, kad liudytojos nematė, kas vyksta kambaryje, jos abi patvirtino, jog A. M. buvo nuo pat pradžių nusiteikęs agresyviai, panaudodamas jėgą išstūmė O. H. iš kambario, o atvykus policijos pareigūnams grasino liudytojoms, kad jei jos liudys, joms blogai baigsis. Teismas pažymi, kad, priešingai nei teigė kaltinamasis apie neva nuo nukentėjusiosios smūgio kambaryje jam iš nosies pasipylusį kraują, nei viena liudytojų jokio kraujo nematė, to neužfiksavo nei atvykę policijos pareigūnai, nei nuotraukose nematyti jokių kraujo dėmių (ant paties A. M. veido ar drabužių, nepažymėta ir įvykio vietos apžiūros protokole). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad konfliktas buvo abipusis, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtinta, kad fizinę jėgą pirmoji panaudojo O. H. Kaip minėta, niekas nematė kraujo, o būtent A. M. jėga stūmė nukentėjusiąją iš kambario, rankomis suėmęs krūtinkaulį palei kaklą, jis bandė uždaryti kambario duris, taip priverdamas O. H. dešinę ranką. Nors teisminio nagrinėjimo metu buvo reikalaujama atlikti įvykio eksperimentą, pažymėtina, kad nukentėjusioji duodama parodymus aiškiai pademonstravo, kaip viskas vyko, t. y., kad jie stovėjo vienas prieš kitą, kaltinamasis ją stūmė iš kambario ir uždarinėjo duris, dešine ranka laikydamas rankeną, jos dešinė ranka tuo metu buvo tarpduryje ir jis ją privėrė. Tuomet ji įsirėmė į duris ir išlaisvino savo ranką, o kaltinamasis paleido savo ranką ir su ta pačia ranka griebė jai už kaklo ir išstūminėjo. Teismo manymu, pastūmęs ją ir uždarinėdamas duris, jis nebūtinai turėjo jomis prispausti savo kairę ranką. Taigi jokio prieštaravimo čia nenustatyta. O. H., atitinkamai, neneigė, kad galėjo pataikyti A. M. į nosį, tačiau iš nustatytų aplinkybių, o būtent nepasitvirtinusių kaltinamojo parodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji atėjusi į kambarį tyčia trenkė A. M. į nosį, t. y. jį užpuolė. Be to, Specialisto išvadoje (3 t., b. l. 35-36) ir Medicinos dokumentų išraše/siuntime (3 t., b. l. 57-58) nėra nustatyta A. M. nosies traumos. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad pačios nukentėjusiosios Bendrajam pagalbos centrui nurodyta aplinkybė, jog ji vyrą išvarė, esą patvirtina jos smurtą. Tokia aplinkybė nepatvirtinta jokiais duomenimis. Pažymėtina, kad nei viena iš liudytojų nematė, kad O. H. būtų nubėgusi į virtuvę, pasiėmusi kočėlą, grasinusi A. M. tuo kočėlu, bei kad A. M. pabėgo iš buto dėl grasinimų. Pati O. H. neigė ėmusi kočėlą ir juo grasinusi, nurodė, kad A. M. išėjo iš buto, kai ji iškvietė policiją; liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kai ji įsikišo bandydama juos išskirti, A. M. nurimo, nuėjo į savo kambarį ir uždarė duris; L. Š. taip pat nurodė, kad A. M. norėjo išeiti iš buto tuomet, kai išgirdo, kad iškviesti policijos pareigūnai. Taigi nepasitvirtino ir kaltinamojo argumentai dėl O. H. grasinimų, tame tarpe nužudyti. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad abu kaltinamieji tarpusavyje kalbėjo grubiai, kad prieškambaryje abu stumdėsi, spardė vienas kitam į kojas, tačiau aplinkybė, kad A. M. išsigando nukentėjusiosios grasinimų ir pabėgo, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, todėl vertintina kritiškai. Teismas nevertina aplinkybių, buvo ar nebuvo įdaužta siena, nes iš karto po įvykio tai nebuvo užfiksuota, nuotraukose to nesimato, o ir pati nukentėjusioji nurodė tik vėliau tai pastebėjusi, be to, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė, t. y., kad nėra ją patvirtinančių duomenų, nėra reikšminga sprendžiant atsakomybės klausimą, nes dėl A. M. smurto yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų.
Kaip nustatyta iš liudytojo policijos pareigūno M. P. teisme duotų parodymų, jiems atvykus moteris buvo susijaudinusi, bet agresijos nebuvo, ji išgyveno dėl įvykio, verkė. Tai užfiksuota ir garso įrašuose Bendrajam pagalbos centrui. Tuo metu A. M., nors nurodo, kad išsigandęs pabėgo iš buto, vis tik atvykus pareigūnams dar sugebėjo „įspėti“ liudytojas, kad, pasak liudytojų, jei jos ką nors papasakos pareigūnams, tai turės reikalų su juo. Kritiškai vertintina kaltinamojo versija, jog jis tik norėjo jas įspėti dėl neteisingai duotų parodymų, - nes abi liudytojos aiškiai nurodė, kad jis grasino, kad jos turės reikalų su juo, jei ką nors papasakos pareigūnams. Teismo manymu, ši aplinkybė tik patvirtina, kas laikytinas fizinio smurto iniciatoriumi ir agresoriumi. Pažymėtina ir tai, kad O. H. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius tyčios sužaloti A. M. ar sukelti jam fizinį skausmą, prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad O. H. nors galimai ir padarė A. M. nežymius sveikatos sužalojimus, nepaneigtos minėtame nutarime padarytos išvados, kad ji juos padarė gindamasi nuo A. M. veiksmų. O. H. patvirtino, kad nutraukė jam nuo kaklo masyvią grandinėlę, dėl ko ant jo kaklo galėjo atsirasti kraujosruvos (matomos nuotraukose), kad trenkė jam antausį, spardė jam į kojas, tačiau akivaizdu, tokius veiksmus ji atliko tuomet, kai jis ją stūmė iš kambario. Kaltinamasis per teismo posėdį rodė grandinėlę, ji iš tiesų masyvi, nukentėjusioji neginčijo, kad nutraukė šią grandinėlę, todėl teismas neturėjo pagrindo atlikti papildomą grandinėlės apžiūrą, juolab, kad kaltinamasis turėjo teisę pateikti į bylą grandinėlės nuotrauką. Teismo manymu, aplinkybė, kad grandinėlė masyvi, vis tik nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos nutraukimas sąlygotas O. H. puolimo, o ne gynybos, ji patvirtina tik tai, kad būtent dėl jos nutraukimo atsirado kraujosruvų ant A. M. kaklo. O. H. tyčios, kaip ir A. M. gynimosi, nepatvirtina ir aplinkybė, kad A. M. sužalojimai padaryti 9 trauminiais poveikiais. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kuomet abi konfliktuojančios pusės padaro viena kitai nusikalstamą poveikį, jos abi atsako už savo veiksmais sukeltas pasekmes. Kaip minėta, dėl O. H. veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o vien tai, kad A. M. galimai padaryta daugiau sužalojimų, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nesuponuoja išvados, kad pats A. M. nepadarė nusikalstamos veikos.
Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios II dalį O. H. atitenka butas (duomenys neskelbtini), o A. M. O. H. išmoka 16 900 Eur piniginę kompensaciją tokia tvarka: 6 900 Eur išmoka per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 10 000 Eur per 33 mėnesius. O. H. turi teisę sumokėti kompensaciją anksčiau nustatytų terminų. A. M. privalo išsikraustyti iš buto (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo 6 900 Eur kompensacijos gavimo dienos (3 t., b. l. 62-63). Esant šiam teismo sprendimui, kritiškai vertinami gynybos argumentai, jog O. H. surežisavo įvykį, siekdama iškeldinti A. M. iš buto. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d., akivaizdu, kad juo buvo išspręstas buto priklausomybės klausimas, todėl nenustatyta priežasčių, dėl kurių O. H. galėjo iškviesti policiją siekdama A. M. neteisėtai iškeldinti iš buto, apkalbėti kaltinamąjį nurodydama aplinkybes, kurių nebuvo, ar kitaip jam pakenkti.
Specialisto išvada patvirtina, kad O. H. padarytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dilbiuose, dešinėje kojose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 2-5 paras iki apžiūros (2019-06-25) ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2019-06-22 apie 14.40 val.). O. H. sužalojimus matė liudytojos M. K. ir L. Š., liudytojai M. P. iš karto po įvykio ir Y. P. kitą dieną po įvykio, o ir pats kaltinamasis, kaip minėta, neneigia padaręs tuos sužalojimus, tačiau tvirtina tik gynęsis. Teismui liudytojas M. P. nurodė nepamenantis sužalojimų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad ant O. H. kaklo matėsi paraudimai, taip pat ant dešinės rankos ir dešinės kojos; sužalojimus nurodė ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur pažymėjo dešinės rankos dilbio vidinę pusę, dešinę blauzdą iš priekio ir kaklą iš priekio.
BK 140 straipsnyje numatyta veika pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Kaip minėta, A. M. atėjo į butą jau būdamas suirzęs, reiškė nepasitenkinimą dėl ten buvusių asmenų, trankė durimis, o po to jėga ėmė stumti O. H. iš kambario. Tuo metu nukentėjusioji jokių pretenzijų jam nereiškė, netgi nunešė jam švarią patalynę, taigi jokio poreikio nuo jos gintis jam nebuvo. Priešingai nei buvo teigiama posėdžių metu, įvykio vietos apžiūros nuotraukose yra užfiksuota ant kėdės padėta patalynė (3 t., b. l. 32), taigi ir šie nukentėjusiosios parodymai pasitvirtino. Ištyrus byloje surinktus įrodymus galima spręsti, kad A. M. kumščiu nesudavė smūgių O. H., tačiau pagal įstatymą nėra svarbu, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušamas nukentėjusysis, kaip prieš jį smurtaujama, baudžiamoji atsakomybė kyla, jei sukeliami įstatymo numatyti padariniai. Tokie H. M. veiksmai, kaip spaudimas (ranka ties krūtinkauliu), stūmimas jėga iš kambario, rankų laikymas už riešų, už peties, tampymas, spyriai į koją, bandymas uždaryti duris nepaisant to, kad tarpduryje stovi nukentėjusioji, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais jis nesukėlė nukentėjusiajai fizinio skausmo ar kad nesuvokė, kad tokiais veiksmais neišvengiamai sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir, galimai, sutrikdys sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo stumdoma, spardoma ir tampoma, kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs; akivaizdu, jog kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar trumpam ją susargdinti ir jam buvo nesvarbu, kokie padariniai kils dėl jo veiksmų, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, atlikdamas veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, jai padarė odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas nugaroje, dilbiuose, dešinėje kojoje.
Taigi įvertinęs visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog A. M. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto metu, būdamas kambario tarpduryje, kaire ranka griebė O. H. už kairiojo peties, krūtinkaulio ties kaklu, dėl ko ji pajuto smaugimą, po ko dešine ranka privėrė durimis jai dešinę ranką, rankomis išstūmė nukentėjusiąją iš kambario, dėl ko ji nugara atsitrenkė į buto koridoriaus duris, po ko jis rankomis griebė jai už rankų ir tampė, koja spyrė jai 2 kartus į dešinės kojos blauzdos apatinę dalį, rankomis stūmė ją, einančią link virtuvės atbulomis, į krūtinkaulį, tokiu būdu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė O. H. nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas nugaroje, dilbiuose, dešinėje kojoje.
Nagrinėjamu atveju, nors O. H. yra buvusi A. M. sutuoktinė, vis tik atsižvelgtina į tai, kad jie nusikalstamos veikos metu buvo išsiskyrę pakankamai neseniai (prieš mėnesį iki įvykio), nors pagal teismo sprendimą kiekvienas turėjo mokėti savo dalį komunalinių mokesčių, tačiau dar gyveno viename bute, tarpusavyje bendravo, palaikė tarpusavio santykius, ką patvirtina tokia aplinkybė, kaip O. H. atnešta patalynė, be to patį konfliktą sukėlė būtent dėl santykių (ginčų), kilusių santuokoje ar dėl jos nutraukimo kilusių pasekmių, todėl teismas laiko, kad nusikalstamos veikos metu O. H. ir A. M. buvo šeimos nariai ir A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01)
Teisiamojo posėdžio metu A. M. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, buvo sustabdytas. Apygardos teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Laidavimo terminas jau praėjęs. Buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, teisę jis jau atgavo, bei buvo konfiskuotas automobilis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. M. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir vaikais. 2018-03-24 vakare būdamas namuose su pažįstamais jis vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi namuose vyksta skyrybų procesas su žmona, todėl jis būdamas labai susinervinęs, pats nežinodamas, dėl ko išvažiavo su savo automobiliu į miestą. 2018-03-25 apie 03 val., važiavo su savo automobiliu ir kelyje esančiame Vilniuje, Sodų gatvėje, ties namu Nr. 13, sustabdė automobilį ir sėdėjo jame. Prie jo netrukus priėjo policijos pareigūnai ir patikrinę nustatė 2,14 promilės girtumą, bei nuvežė į komisariatą. Dėl to, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d., nuoširdžiai gailisi. Jis patikslino, jog tai padarė ne piktybiškai ir ne tyčia, o būdamas sunkios psichologinės būsenos dėl namuose tvyrančios įtampos. Daugiau įvykio aplinkybių jis patikslinti negali (1 t., b. l. 21).
2018-03-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 prom. etilo alkoholio (1 t., b. l. 9).
A. M. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl to, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: jis 2018 m. kovo 25 d., apie 3.17 val., Vilniuje, Sodų g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,07 ‰ promilių etilo alkoholio), A. M. prašė vadovautis anksčiau jo duotais parodymais, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas pripažįsta pilnai, neginčija (1 t., b. l. 27-28).
Liudytojas V. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 25 d. tarnybos metu dirbant kartu su vyr. patruliu D. B., apie 2.06 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad Sodų gatve link stoties nuvažiavo automobilis ,,Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), mėlynos spalvos, kurio vairuotojas greičiausiai neblaivus. Važiuojant Stoties gatve link Sodų gatvės pastebėtas minėtas automobilis, kuris važiavo Seinų gatve ir įsukęs į Sodų g. nuvažiavo žemyn mažėjančia tvarka. Automobilis ,,Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius buvo sustabdytas ties Sodų g. 13 namu. Priėjus prie automobilio ir nustatyta tvarka prisistačius, vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė visus reikalingus dokumentus, bendraujant su juo iš jo burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis šiandien vartojo alkoholį, vairuotojas kategoriškai tai paneigė. Kilus įtarimui, kad jis gali būti neblaivus, jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Vairuotojui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš dokumentų) buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas. Automobilio vairuotojas iš karto buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo, kadangi jis ir yra automobilio savininkas, automobilis buvo užrakintas ir paliktas stovėti stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais Sodų g. 13 namą. Automobilio viduje jokių vertingų daiktų nebuvo. A. M. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys, o vėliau jis nuvežtas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 14).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. Š. 2018 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. kovo 25 d., tarnybos metu dirbant kartu su vyr. patruliu D. B., apie 2.06 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad Sodų gatve link stoties nuvažiavo automobilis ,,Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), mėlynos spalvos, kurio vairuotojas greičiausiai neblaivus. Važiuojant Stoties gatve link Sodų gatvės pastebėtas minėtas automobilis, kuris važiavo Seinų gatve ir įsukęs į Sodų g. nuvažiavo žemyn mažėjančia tvarka. Automobilis ,,Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius buvo sustabdytas ties Sodų g. 13 namu. Priėjus prie automobilio ir nustatyta tvarka prisistačius, vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė visus reikalingus dokumentus, bendraujant su juo iš jo burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis šiandien vartojo alkoholį, vairuotojas kategoriškai tai paneigė. Kilus įtarimui, kad jis gali būti neblaivus, jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Vairuotojui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš dokumentų) buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas. Automobilio vairuotojas iš karto buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo, kadangi jis ir yra automobilio savininkas, automobilis buvo užrakintas ir paliktas stovėti stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais Sodų g. 13 namą. Automobilio viduje jokių vertingų daiktų nebuvo. A. M. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys, o vėliau jis nuvežtas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (1 t., b. l. 3).
Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2018 m. kovo 25 d., apie 2.08 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, link Stoties nuvažiavo automobilis „Volkswagen Passat“ arba Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), mėlynos spalvos, kurio vairuotojas greičiausiai neblaivus (1 t., b. l. 5).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2018 m. kovo 25 d., 3 val. 17 min. 35 sek. A. M. nustatytas 2,14 promilės girtumas (1 t., b. l. 6).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 25 d. 2.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 9).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas nuo 2011 m. lapkričio 16 d. yra A. M. (1 t., b. l. 10).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“ (1999 m.) kaina su PVM yra 1400 Eur (2018 m. kovo mėn. leidinys) (1 t., b. l. 11).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 25 d. 2.22 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 14.17 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad A. M. nubaustas galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas A. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140-151).
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendis dalyje dėl A. M. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams (1 t., b. l. 194-201).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo V. Š. parodymai bei jo tarnybinio pranešimo duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenų duomenys ir Policijos registruojamų duomenų išrašas. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo požymis.
Dėl bausmės
A. M. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas (3 t., b. l. 4-6), dirbantis (3 t., b. l. 9), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 10-16), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Kadangi dėl šios veikos jis kaltę pripažino visiškai ir įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, už šį nusikaltimą nustatytinas minimalus baudos dydis, numatytas už nesunkų nusikaltimą. Baudžiamosios bylos duomenimis, baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra įvykdyta (1 t., b. l. 216-217), taip pat nuo baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams jau yra praėję daugiau nei 2 metai, todėl paskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones, jis būtų du kartus nubaustas už tą pačią veiką, baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirtinos. Savanoriškam baudos sumokėjimui nustatytinas 12 mėnesių terminas.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 25 d. 2.22 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 14.17 val., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 MGL baudai parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, A. M. dirba, turi du mažamečius vaikus, nėra pagrindo jam skirti viešuosius darbus, o bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą kiek griežtesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą vidurkiui.
Įvertinus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad nors A. M. ir O. H. santuoka jau nutraukta, tačiau jie turi bendrų vaikų, taigi ir ateityje bendraus, jam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kadangi dėl jo elgesio ir anksčiau buvo kviečiama policija, buvo neblaivus, jam BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 22 d. 15.05 val. iki 2019 m. gegužės 23 d., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įvertinus tai, kad A. M. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos labai skiriasi savo pobūdžiu, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskai su vaizdo ir garso medžiaga (Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, pareigūno vaizdo kameros įrašai) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės (laisvės apribojimo) laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 22 d. 15.05 val. iki 2019 m. gegužės 23 d., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą (baudos) bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 25 d. 2.22 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 14.17 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti A. M. 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD diskus su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.