- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- eB2-2662-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00382-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elmo technologijos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elmo technologijos“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Take five“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi UAB „Take five“ iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Lematas“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d.
2. Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB „Take five“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Kartu nurodė, kad nesutinka su kreditorės UAB „Elmo technologijos“ pareikštu 50 876,11 Eur dydžio reikalavimu, nes nepateikti visi šį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, todėl reikalavimas neturėtų būti tvirtinamas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Take five“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, su kuriuo nemokumo administratorė sutiko. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi išskyrė kreditorės UAB „Elmo technologijos“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo į atskirą bylą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja UAB „Elmo technologijos“ prašė patvirtinti jos 50 876,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Take five“ bankroto byloje. Nurodė, kad 50 876,11 Eur reikalavimas susideda iš: 32 168,72 Eur BUAB „Take five“ skolos už parduotas prekes nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d., 17 907,39 Eur skolos už atliktus išankstinius mokėjimus ir mokėjimus tretiesiems asmenims UAB „Take five“ vardu nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2020 m. vasario 27 d. ir 800 Eur skolos pagal 2020 m. vasario 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį.
5. Reikalavimo dalis dėl 32 168,72 Eur skolos susideda iš: 11 890,32 Eur skolos pagal nuomos sutartį, 17 395,84 Eur skolos už statybos rangos paslaugas, 2 702 Eur skolos už parduotas prekes ir 181,50 Eur skolos už tekstų kūrimo paslaugas. Pareiškėja pripažino, kad tarp turimų dokumentų neranda Mokslo ir technologijų populiarinimo centro 2018 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos faktūros, todėl sutinka, kad reikalavimas būtų mažinamas 181,50 Eur suma. Taip pat pripažino, kad neranda ir 2017 m. lapkričio 2 d. rangos sutarties, patvirtinančios 17 395,84 Eur dydžio reikalavimą, tačiau šią sutartį turi turėti nemokumo administratorė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja taip pat nurodė, kad neturi 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. AK246505, todėl sutinka, kad reikalavimas už parduotas prekes būtų mažintinas 127,39 Eur suma ir sudarytų 2 573,67 Eur. Šią reikalavimo dalį patvirtina pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kurių duomenis kiekvienas registruotas PVM mokėtojas turi pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemyje. Jeigu BUAB „Take five“ nebūtų visų pareiškėjos pateiktų PVM sąskaitų faktūrų perdavusi VMI, tuomet kryžminio PVM sąskaitų-faktūrų tikrinimo metu UAB „Elmo technologijos“ paskyroje i.SAF būtų nurodytos klaidos (neatitiktys), reiškiančios, kad pirkėjas analogiško sandorio nėra įregistravęs VMI. Pareiškėja neturi prieigos prie BUAB „Take five“ i.SAF paskyros, tačiau tokią informaciją galėtų pateikti administratorė.
7. Pareiškėja pažymėjo, kad nemokumo administratorė neginčijo fakto, jog pareiškėja yra sumokėjusi 17 907,39 Eur už BUAB „Take five“ prievoles, tačiau nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina 11 325,53 Eur sumą. Pareiškėja neturi galimybės operatyviai surinkti visą 17 907,39 Eur sumą pagrindžiančių dokumentų. Tačiau pateikti banko išrašai patvirtina, kad pareiškėja yra sumokėjusi UAB „Take five“ 6 597,80 Eur. Ši suma buvo pervesta bankrutuojančiai įmonei, kuri ją naudojo savo nuožiūra, atsiskaitydama su savo tiekėjais. Dėl to prašo teismo patvirtinti tik 6 597,80 Eur šio reikalavimo dalį.
8. Patikslindama reikalavimus pareiškėja nurodė, kad įrodymais yra pagrindusi 21 861,79 Eur dydžio reikalavimą, kurį sudaro 11 890,32 Eur skola pagal nuomos sutartį, 2 573,67 Eur skola už parduotas prekes, 6 597,80 Eur skola pagal atliktus išankstinius mokėjimus ir 800 Eur pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Nemokumo administratorei pateikus 2017 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį, pareiškėjos reikalavimas sudarys 39 257,63 Eur. Prašė išreikalauti iš nemokumo administratorės 2017 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį ir įpareigoti administratorę patvirtinti pareiškėjos nurodytą informaciją apie jos išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimą į UAB „Take five“ i.SAF posistemę.
9. Nemokumo administratorė nesutiko su pareikštu reikalavimu, prašė jo netvirtinti. Nurodė, kad administratorei yra perduoti tik neesminiai dokumentai, iš kurių negalima nustatyti pareikšto finansinio reikalavimo pagrindo ir pagrįstumo. Faktiškai finansinis reikalavimas grindžiamas tik pačios pareiškėjos pateiktais dokumentais. Pareiškėja nepateikė su BUAB „Take five“ sudarytų sutarčių, jų priedų ar kitų dokumentų, pagal kuriuos yra išrašytos sąskaitos, kuriomis pareiškėja grindžia 32 168,72 Eur skolos dalį. Pareiškėja nepateikė visų dokumentų, galinčių patvirtinti visą 17 907,39 Eur skolos dalį už išankstinius mokėjimus. Pateikti banko išrašai patvirtina tik 11 325,53 Eur dydžio mokėjimus. Taip pat pareiškėjos pateiktuose banko išrašuose kai kurios pavedimų sumos nesutampa su pareiškėjos sudarytoje 2 lentelėje nurodytomis sumomis.
10. Pagal VMI i.SAF sistemos duomenis UAB „Take five“ deklaravo, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio pirko iš pareiškėjos paslaugų už 46 579,35 Eur (iš jų – 11 890 Eur nuliniu PVM tarifu), o pardavė pareiškėjai paslaugų už 7 852,35 Eur. Nors i.SAF sistemoje yra įvesti sąskaitų numeriai su sumomis, tačiau BUAB „Take five“ jomis nedisponuoja ir administratorė nežino jų turinio. Pareiškėjos pateiktoje 2020 m. vasario 27 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad perleidžiamas 1 482,64 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas už 800 Eur sumą. Dėl to neaišku, kodėl pareiškėja reikalauja iš BUAB „Take five“ priteisti 800 Eur sumą. Taip pat nėra duomenų, kad skolininkė informuota apie reikalavimo perleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies
11. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
12. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
Dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo dydžio
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš pradžių prašė patvirtinti jos 50 876,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tačiau, teismui įpareigojus patikslinti reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, pati pripažino, kad yra pagrindusi tik 21 861,79 Eur dydžio reikalavimą. Taip pat pareiškėja prašė išreikalauti iš nemokumo administratorės 2017 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį ir, jeigu ši sutartis bus pateikta, papildomai patvirtinti 17 395,84 Eur dydžio reikalavimą pagal šią sutartį.
15. Pažymėtina tai, kad teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjai išaiškino, kad jos pateiktų nepasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumui patvirtinti reikia pateikti papildomų duomenų. Sąskaitose Nr. AK233852 ir AK235986 yra nurodyta, kad mokama už I ir II etapo darbus pagal Statybos rangos sutartį 2017-11-02. Pareiškėja – viena iš nurodytos sutarties šalių, taigi ji neabejotinai turėjo galimybę šią sutartį pateikti. Teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo įpareigojęs pačią pareiškėją pateikti šią sutartį, tai pat pagal pareiškėjos pareikštą prašymą 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę nurodyti, ar tarp jai perduotų dokumentų yra duomenys apie UAB „Elmo technologijos“ ir UAB „Take five“ 2017 m. lapkričio 2 d. sudarytą statybos rangos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorė dar 2021 m. liepos 26 d. el. laišku įpareigojo buvusį UAB „Take five“ vadovą iki 2021 m. liepos 28 d. pateikti 51 179,05 Eur skolą UAB „Elmo technologijos“ pagrindžiančius duomenis. Tačiau buvęs įmonės vadovas 2021 m. liepos 30 d. nurodė, kad skolų detalizavimas turi būti buhalterinėje programoje, ir kreditoriai patys administratorei pateiks dokumentus, prašydami tvirtinti reikalavimus. Administratorė 2021 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinai reikalavo buvusio vadovo pateikti UAB „Elmo technologijos“ reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (informaciją apie sutartis, gautas sąskaitas, pradelstas mokėjimo datas, skolos apyvartos žiniaraštį), tačiau buvęs vadovas jokių dokumentų nepateikė. Po teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo administratorė 2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimu patvirtino, kad tarp perduotų bankrutuojančios įmonės dokumentų nėra 2017 m. lapkričio 2 d. rangos sutarties.
17. Teismas, atsižvelgdamas į nemokumo administratorės pateiktus duomenis ir paaiškinimus, sprendžia, kad nemokumo administratorė pateikė teismui turimą informaciją ir dokumentus, kuriuos jai perdavė buvęs BUAB „Take five“ vadovas, ir tarp jų nėra pareiškėjos įvardytos statybos rangos sutarties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos rangos sutartis buvo sudaryta prieš ketverius metus, taigi neseniai, darbai pagal ją buvo vykdomi etapais, pagal šią sutartį pareikšto reikalavimo suma – 17 395,84 Eur – yra didelė. Bet kuris rūpestingas ir atidus asmuo, juolab verslininkas, turėtų tokią sutartį saugoti iki jos visiško įvykdymo. Aplinkybė, kad pareiškėja tokios sutarties nurodė neradusi ir negalinti pateikti teismui, taip pat nepateikė teismui kitų dokumentų, galinčių atskleisti šios sutarties turinį, pagal ją atliktus darbus, panaudotas medžiagas bei sukurtą galutinį objektą, leidžia daryti išvadą, kad 17 395,84 Eur reikalavimo dalis yra neįrodyta (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
18. Kadangi atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai sumažino savo reikalavimus 11 106,93 Eur suma, pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą bylos dalis dėl šių atsisakytų reikalavimų nutraukiama. Teismui padarius išvadą, kad reikalavimo dalis dėl 17 395,84 Eur neįrodyta, teismas toliau vertina ir pasisako tik dėl tų duomenų, kurie patvirtina arba paneigia pareiškėjos nurodytus 21 861,79 Eur dydžio reikalavimus.
Dėl 11 890,32 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo
19. Pareiškėja pateikė 2019 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą Nr. AK246504, pagal kurią UAB „Take five“ turėjo sumokėti pareiškėjai 9 990,32 Eur už patalpų nuomą 2019 m. gegužės 24 d. – 2019 m. spalio 31 d., ir 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą Nr. AK247067, pagal kurią UAB „Take five“ turėjo sumokėti pareiškėjai 1 900 Eur už patalpų nuomą 2019 m. lapkričio mėnesį (el. b. failas 1, l. 116-117), iš viso – 11 890,32 Eur.
20. Pareiškėja papildomai pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. bankrutuojančiai įmonei siųstą įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad UAB „Take five“ yra skolinga 11 890,32 Eur už subnuomos paslaugas, skolos nesumokėjus, 2019 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis bus nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 1 d. (el. b. failas 1, l. 190), taip pat 2019 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (el. b. failas 1, l. 191-195), pagal kurią pareiškėja (nuomotoja) perdavė UAB „Take five“ (subnuomininkei) patalpas, kurias pareiškėja nuomojosi iš V. Z. pagal 2018 m. spalio 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pareiškėja pagal šios sutarties 1 punktą perdavė UAB „Take five“ teise naudotis 277 kv. m patalpas iki 2023 m. spalio 23 d. už 1 900 Eur + PVM nuomos mokestį per mėnesį, taip pat pagal 4.2 punktą UAB „Take five“ įsipareigojo atsiskaityti už komunalinius patarnavimus pagal sutartis su paslaugų teikėjais. Pareiškėja pateikė 2019 m. gegužės 24 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį patalpos buvo perduotos UAB „Take five“ (el. b. failas 1, l. 196), 2019 m. gegužės 24 d. patalpų savininkės sutikimą dėl subnuomos sutarties sudarymo ir restorano veiklos vykdymo (el. b. failas 1, l. 197).
21. Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nutarties 17-18 punktuose aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėja pagal subnuomos sutartį išnuomojo ir faktiškai perdavė naudotis UAB „Take five“ patalpas, o UAB „Take five“ turėjo pareigą sumokėti nuomos mokestį, kuris pagal pateiktus duomenis sudaro 11 890,32 Eur. Duomenų, kad nurodyto dydžio nuomos mokestis pareiškėjai būtų sumokėtas, nemokumo administratorė nepateikė, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 11 890,32 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Take five“ byloje tenkintinas(CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl 2 573,67 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo
22. Pareiškėja 2 573,67 Eur dydžio reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. AK245047 (263,18 Eur), AK245044 (534,55 Eur), AK236112 (305,51 Eur), AK236836 (95,21 Eur), AK237475 (91,02 Eur), AK238528 (63,51 Eur), AK240115 (900,90 Eur), AK240649 (186,42 Eur), AK241892 (49,95 Eur) ir AK246291 (83,42 Eur). Nors nė viena iš šių PVM sąskaitų-faktūrų nėra šalių pasirašyta, pareiškėja teigia, kad šių sąskaitų pagrįstumą patvirtina duomenų apie jas perdavimas VMI išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemyje.
23. Pareiškėja pateikė 2018 m. liepos 31 d. – 2019 m. rugsėjo 17 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. AK236112 (305,51 Eur), AK236836 (95,21 Eur), AK237475 (91,02 Eur), AK238528 (63,51 Eur), AK240115 (900,90 Eur), AK240649 (186,42 Eur), AK241892 (49,95 Eur) ir AK246291 (83,42 Eur), pagal kurias UAB „Take five“ turėjo mokėti pareiškėjai 1 775,94 Eur už įvairias buities ir apdailos prekes (el. b. failas 1, l. 118-126). Šių sąskaitų pagrįstumą pareiškėja įrodinėja duomenimis, pateiktais iš VMI i.SAF posistemės, kurie patvirtina, kad VMI buvo pateikti duomenys apie šias sąskaitas (el. b. failas 2, l. 57-64).
24. Pareiškėja paaiškino, kad parduodamos prekės buvo reikalingos tuometėje UAB „Take five“ veikloje, nes buvo pasikartojantys pirkimai smulkių buitinių prekių, todėl atskiros sutartys dėl tokių pirkimų nebuvo sudaromos, o perkamos prekės detalizuojamos PVM sąskaitose-faktūrose. Pareiškėja pripažino, kad pagal i.SAF sistemos sugeneruotą ataskaitą kryžminimo duomenys nesutapo tik dėl sąskaitos AK236836 (95,21 Eur). Kodėl UAB „Take five“ nedeklaravo šios sąskaitos, pareiškėja nurodė nežinanti.
25. Nemokumo administratorė pateikė teismui turimus duomenis apie VMI i.SAF sistemoje deklaruotas gautas PVM sąskaitas faktūras. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Take five“ i.SAF sistemoje deklaravo visas UAB „Elmo technologijos“ nurodytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. AK236112 (305,51 Eur), AK237475 (91,02 Eur), AK238528 (63,51 Eur), AK240115 (900,90 Eur), AK240649 (186,42 Eur), AK241892 (49,95 Eur) ir AK246291 (83,42 Eur), išskyrus PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AK236836 (95,21 Eur) (el. b. failas 2, l. 159-171).
26. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras mokesčių mokėtojų registras. Pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, jeigu mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis.
27. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio 3 punktą PVM mokėtojas privalo teikti šio įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir šio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių 12 punktą gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre (toliau – Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras) privaloma registruoti visas apmokestinamojo asmens per mokestinį laikotarpį gautas PVM sąskaitas-faktūras, kreditines PVM sąskaitas-faktūras ir iš pirkėjų gautus debetinius dokumentus (toliau – PVM sąskaitos-faktūros). Pagal šių taisyklių 21 punktą Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre (toliau – Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras) turi būti registruojamos visos per mokestinį laikotarpį apmokestinamojo asmens (jo filialo, padalinio) išrašytos prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo bei avanso gavimo PVM sąskaitos faktūros.
28. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. VA-119 patvirtintos išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (I.MAS) naudojimo taisyklės, pagal kurių 2.5 punktą i.SAF – i.MAS elektroninis sa?skaitu? faktu?ru? posistemis, per kuri? teikiami registru? duomenys, teikiamos e. paslaugos. Pagal šio įsakymo 18 punktą duomenų teikimo i.SAF tvarka bei sąlygos yra nustatytos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo“.
29. Teismas, vertindamas pareiškėjos ir nemokumo administratorės pateiktus duomenis, sprendžia, kad abiejų įmonių, pareiškėjos ir bankrutuojančios įmonės, i.SAF sistemai perduotų duomenų apie gautas ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sutapimas patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl UAB „Take five“ turėjo pareigą sumokėti už parduotas prekes (CK 6.305 straipsnis). Nors gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registre UAB „Take five“ neperdavė informacijos apie PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AK236836, tačiau aplinkybės, kad šioje sąskaitoje nurodytos perduotos analogiškos „Xiaomi“ buitinės prekės, kaip kitose aptariamose sąskaitose, pareiškėja duomenis apie šią sąskaitą perdavė VMI, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina yra aplinkybė, kad šios prekės UAB „Take five“ buvo pateiktos (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
30. Pareiškėja nepateikė duomenų apie PVM sąskaitų-faktūrų Nr. AK245047 (263,18 Eur) ir AK245044 (534,55 Eur) perdavimą VMI, tačiau nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad UAB „Take five“ deklaravo šių sąskaitų gavimą (el. b. failas 2, l. 170; 173). Pareiškėjos išrašytoje 2019 m. liepos 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. AK245047 nurodyta, kad UAB „Take five“ turėjo mokėti 263,18 Eur pagal sąskaitas: SBL 5991810, SBL 5994687 ir SBL5994685, pastabose nurodyta: „Sanitex prekės“ (el. b. failas 1, l. 128). Pareiškėja pateikė PVM sąskaitas-faktūras Nr. SBL 5991810, SBL 5994687 ir SBL5994685, pagal kurias UAB „Elmo technologijos“ iš UAB „Sanitex“ pirko maisto prekių ir pakuotės už 263,18 Eur (el. b. failas 2, l. 73; 78-79). Esant tokiems duomenims, teismas daro išvadą, kad ir sąskaitose Nr. AK245047 (263,18 Eur) ir AK245044 (534,55 Eur) nurodytos prekės UAB „Take five“ buvo pateiktos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
31. Duomenų, kad už pagal aptartas PVM sąskaitas-faktūras pateiktas prekes UAB „Take five“ būtų sumokėjusi pareiškėjai nemokumo administratorė nepateikė, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 2 573,76 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Take five“ byloje tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl 6 597,80 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo
32. Pareiškėja 6 597,80 Eur dydžio reikalavimą grindžia pateiktais sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ ir „Paysera LT“, išrašais, teigdama, kad šią sumą ji dalimis pervesdavusi į UAB „Take five“ banko sąskaitas, o UAB „Take five“ šią sumą naudojo savo nuožiūra, atsiskaitydama su savais tiekėjais. Nemokumo administratorė nesutiko, kad šių mokėjimų pagrindu galima patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, nes nepateikta informacija bei dokumentai, kurių pagrindu atlikti šie mokėjimai.
33. Pažymėtina tai, kad pareiškėja teismui pateiktais sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ ir „Paysera LT“, išrašais bei sudaryta lentele, kurioje nurodyti iš viso 62 mokėjimai, iš pradžių įrodinėjo 11 325,53 Eur dydžio reikalavimą. Teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjai nustatė įpareigojimą pateikti duomenis, patvirtinančius, už kokias paslaugas ar prekes, pateiktas UAB „Take five“, pareiškėja sumokėjo 11 325,53 Eur, taip pat patikslinti savo reiškiamo reikalavimo dydį. Pareiškėjai savo reikalavimą sumažinus iki 6 597,80 Eur, teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi išaiškino pareiškėjai, kad ji nėra nurodžiusi ir nepateikusi jokių duomenų, kokiu pagrindu atliko nurodytus mokėjimus į UAB „Take five“ sąskaitą, kokio pobūdžio teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėja mokėjo įvardytas sumas UAB „Take five“, siejo šalis. Šia nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją pateikti paaiškinimus ir duomenis, kokiu pagrindu atliko 6 597,80 Eur dydžio mokėjimus į UAB „Take five“ sąskaitą, kokio pobūdžio teisiniai santykiai dėl šių mokėjimų siejo šalis.
34. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 22 d. teismui nurodė, kad, būdama bankrutuojančios įmonės akcininkė, buvo suinteresuota UAB „Take five“ veikla, todėl, UAB „Take five“ trūkstant apyvartinių lėšų, pervesdavo savas lėšas arba atlikdavo tiesioginius mokėjimus UAB „Take five“ partneriams. Tačiau jokių duomenų, patvirtinančių bei detalizuojančių šiuos teiginius, pareiškėja nepateikė (CPK 178 straipsnis).
35. Pareiškėja nurodo, kad jos sąskaitos, esančios „Paysera LT“, išrašas patvirtina, jog UAB „Elmo technologijos“ pervedė UAB „Take five“ iš viso 5 506 Eur, o sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašas patvirtina, kad pareiškėja pervedė UAB „Take five“ iš viso 1 091,80 Eur. Tačiau pareiškėja nedetalizuoja, kokie konkretūs iš šiuose išrašuose užfiksuotų mokėjimų sudaro būtent nurodomą sumą. Pažymėtina tai, kad nemokumo administratorė nustatė, jog pagal VMI i.SAF sistemoje esančius duomenis UAB „Take five“ yra pardavusi pačiai pareiškėjai paslaugų už 7 852,35 Eur. Dėl to pareiškėjai konkrečiai neišvardinus, kurie iš sąskaitų išrašuose nurodytų mokėjimų buvo pervesti UAB „Take five, kaip skirti sumokėti jos kreditoriams, teismas negali vertinti išrašuose nurodytų mokėjimų pagrįstumo.
36. Pareiškėja, be kita ko, yra UAB „Take five“ akcininkė. Taigi jai turėtų būti žinomas UAB „Take five“ veiklos pobūdis, jos kreditoriai bei finansinių dokumentų turinys. Tačiau teismui net du kartus nutartimis įpareigojus pareiškėją tikslinti reikalavimus ir išaiškinus jai įrodinėjimo pareigą bei nurodžius, kokius duomenis ji turėtų pateikti, pareiškėja net paaiškinimuose neatskleidė, dėl kokių UAB „Take five“ sudarytų sandorių teikė pagalbą, kokio dydžio sumomis ją finansavo, kokias mokamas paslaugas bankrutuojanti įmonė jai buvo suteikusi (CPK 178 straipsnis). Vien tik sąskaitų išrašų pateikimas, be jokių detalesnių paaiškinimų ir papildomų duomenų, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamas pagrindas tvirtinti pareiškėjos 6 597,80 Eur dydžio reikalavimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas daro išvadą, kad 6 597,80 Eur dydžio pareiškėjos reikalavimas netvirtintinas.
Dėl 800 Eur reikalavimo tvirtinimo
37. Pareiškėja 800 Eur dydžio reikalavimą grindžia su UAB „Jungtis“ 2020 m. vasario 27 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurios 1 punktą pradinė kreditorė UAB „Jungtis“ pareiškėjai perleido 1 482,64 Eur vertės finansinį reikalavimą į skolininkę UAB „Take five“. Sutartyje nurodyta, kad reikalavimo pagrindas – 2019 m. liepos 23 d. sutartis Nr. 4192-D, Darbų priėmimo perdavimo aktas, PVM sąskaitos-faktūra Nr. JNP 9002030. Reikalavimo teisė perleista už 800 Eur. Pačioje sutartyje yra nurodyta, kad prie jos pridedami pirmiau įvardyti dokumentai, tačiau pareiškėja teismui reikalavimo perleidimo sutartį pateikė be nurodytų priedų.
38. Nemokumo administratorė patvirtino, kad UAB „Take five“ per visą veiklos periodą yra sudariusi tris sutartis su UAB „Jungtis“: 2019 m. liepos 18 d. Techninės saugos sutartį Nr. 20265; 2019 m. liepos 18 d. Techninės priežiūros sutartį Nr. 7.4-20265 ir 2019 m. liepos 18 d. aparatūros nuomos sutartį Nr. N-20265, taip pat administratorei yra pateikti UAB „Jungtis“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. Darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 4192-D su 2019 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 9002030 ir 2019 m. gruodžio 4 d. pranešimas dėl skolos sumokėjimo ir sutarties nutraukimo.
39. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles.
40. Nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas, nei administratorė nepateikė 2019 m. liepos 23 d. sutarties Nr. 4192-D, sudarytos UAB „Jungtis“ su UAB „Take five“. Tačiau nemokumo administratorės pateiktame 2019 m. rugpjūčio 12 d. Darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 4192-D nurodyta, kad UAB „Jungtis“ atliko apsauginės signalizacijos sistemos montavimo darbus, už kuriuos UAB „Take five“ turi sumokėti 1 482,64 Eur be PVM (1 793,98 Eur su PVM) (el. b. failas 2, l. 142), o 2019 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 9002030 nurodyta, jog UAB „Take five“ už suteiktas paslaugas ir pateiktas prekes turi sumokėti UAB „Jungtis“ 1 793,98 Eur iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (el. b. failas 2, l. 143).
41. Įvardyti dokumentai yra sudėtinė Reikalavimo perleidimo sutarties dalis, jų turinys atskleidžia pradinės kreditorės ir bankrutuojančios įmonės teisinius santykius – buvo atliekami apsauginės signalizacijos sistemos montavimo darbai, t. y. šalis siejo rangos sutarties teisinai santykiai. Darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas UAB „Take five“ vadovo P. P.. Pradinė kreditorė savo reikalavimo teisę perleido skolininkės UAB „Take five“ akcininkei UAB „Elmo technologijos“. Pripažintina, kad nėra CK 6.102 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų draudžiama perleisti tokį reikalavimą.
42. Aptartų bylos duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad BUAB „Take five“ ir UAB „Jungtis“ siejo sutartiniai santykiai, dėl kurių netinkamo vykdymo bankrutuojanti įmonė liko skolinga pradinei kreditorei 1 482,64 Eur. Kadangi nurodytas reikalavimas buvo perleistas UAB „Elmo technologijos“, ši pagrįstai reiškia finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei. Aplinkybė, kad pareiškėja prašo patvirtinti ne 1 482,64 Eur, o tik 800 Eur dydžio reikalavimą, t. y. tik jos pradinei kreditorei sumokėtą už reikalavimo perleidimą sumą, nėra pagrindas netenkinti tokio reikalavimo. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos 800 Eur reikalavimo dalis yra pagrįsta ir tvirtintina BUAB „Take five“ bankroto byloje (CPK 1769 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
43. Apibendrindamas aptartas aplinkybes, įrodymus ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir BUAB „Take five“ bankroto byloje patvirtintinas 15 263,99 Eur (11 890,32 Eur + 2 573,67 Eur + 800 Eur) dydžio UAB „Elmo technologijos“ finansinis reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos UAB „Elmo technologijos“ prašymą tenkinti iš dalies.
Patvirtinti kreditorės UAB „Elmo technologijos“ 15 263,99 Eur antros eilės reikalavimą BUAB „Take five“ bankroto byloje.
Kitą reikalavimo dalį atmesti.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.