- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1100-479/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09797-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. S. 2013-08-26 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui „Swedbank“, AB ir nurodė, kad 2008-01-28 tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis. Pagal šią sutartį atsakovas suteikė ieškovei 177 371,12 EUR dydžio kreditą AB SEB banko suteiktai paskolai refinansuoti, o ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą ieškovui iki 2046-01-28 sutartyje nustatyta tvarka. Šia sutartimi ieškovei taip pat buvo suteiktas 43 443 EUR dydžio kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti. Šį kreditą ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovui iki 2023-01-28. Ieškovės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovė paaiškino, jog ieškovė laikinai negalėjo vykdyti įsipareigojimų atsakovui ir atsakovas 2011-11-29 vienašališkai sutartį nutraukė bei kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovė nurodė ir tai, kad ji iš dalies mokėjo įmokas atsakovui, todėl atsakovas neturėjo teisės vienašališkai sutartį nutraukti. Ieškovė pažymėjo, jog ieškovės pradelstas įsiskolinimas nebuvo didelis, o kredito grąžinimo terminas nebuvo pasibaigęs ir sutartį nutraukti nebuvo tikslinga. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, todėl ieškovės teisės turėjo būti saugomos ir ginamos. Dėl to ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu tarp šalių sudarytos kredito sutarties vienašališką nutraukimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog aplinkybė, ar ieškovės padarytas kredito sutarties pažeidimas yra esminis, neturi teisinės reikšmės, nes vienašališkas sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje. Teismas pripažino, jog atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį tik nustatęs, kad objektyviai nebėra galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė ieškovės teisių nutraukiant sutartį, nors tarp šalių sudaryta sutartis priskiriama prie vartojimo sutarčių.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl to, ar ieškovė iš esmės pažeidė sutartį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas tinkamai nebendradarbiavo su ieškove ir atsakovas sutartį nutraukė tik informuodamas ieškovę apie sutartinių santykių nutraukimą. Ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė sudarė vartojimo sutartį ir jos interesai turi būti ginami. Ieškovė prašė panaikinti 2014-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovės skundu nesutinka ir prašė 2014-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Teismas neįvertino, ar ieškovė iš esmės sutartį pažeidė. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti. Pagrindai sutartį nutraukti yra numatyti LR CK 6.217 str. Ši įstatymo norma nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį tais atvejais, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (LR CK 6.217 str. 1 d.). Esminiu sutarties pažeidimu gali būti toks pažeidimas, kuris numatytas įstatyme (LR CK 6.217 str. 2 d.) arba sutartyje (LR CK 6.217 str. 5 d.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008-01-28 tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis. Šios sutarties bendrosios dalies 11.2. punkte numatyti atvejai, suteikiantys teisę kredito sutartį nutraukti vienašališkai atsakovo iniciatyva (b. l. 15, t. 1). Viena iš tokių sąlygų numatyta sutarties 11.2.1. punkte. Pagal šią sąlygą atsakovas turi teisę ne vėliau kaip prieš 15 dienų įspėjęs ieškovę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo dienos grąžintų atsakovui visą negrąžintą kreditą, jeigu ieškovė ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. Būtina įvertinti tai, kad minėta sutarties sąlyga yra galiojanti, ji nėra nuginčyta teismine tvarka. Bylos medžiaga patvirtina tai, jog atsakovas siuntė įspėjimus sumokėti skolą ieškovei netinkamai vykdant kredito sutartį. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog atsakovas ieškovę apie sutarties nutraukimą įspėjo 2011-08-10, 2011-09-19, 2011-10-25. Pradiniame įspėjime nurodyta apie ieškovės skolą, lygią 2 419 EUR. Vėliau skola padidėjo iki 4 179 EUR. Tai patvirtina, kad ieškovė iš esmės nevykdė kredito sutarties. Atsakovo nevienkartiniai įspėjimai sumokėti skolą įrodo atsakovo bendradarbiavimą vykdant sutartį. Kadangi ieškovė skolos atsakovui nesumokėjo, atsakovas sutartį nutraukė. Tai patvirtina, jog atsakovas nutraukė sutartį vadovaudamasis sutarties nuostatomis ir tai įstatymui neprieštarauja. Teismas pažymi ir tai, kad LR CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims susitarti dėl vienašališko sutarties nutraukimo tais atvejais, kai sutarties pažeidimai nėra esminiai. Taigi LR CK 6.217 str. 2 d. nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tik tuomet, kai sutartis yra nutraukiama dėl pažeidimų, nenumatytų sutartyje. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovė pažeidė sutartį, tinkamai įspėta dėl skolos sumokėjimo ieškovė įsipareigojimų neįvykdė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties nutraukimą pripažino teisėtu.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas nesiekė bendradarbiauti su ieškove ir po kelių raštų pateikimo ieškovei vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Tarp šalių kredito sutartis sudaryta 2008-01-28. Bylos medžiaga patvirtina, jog šalys keitė pradinę kredito sutartį. Tai įrodo papildomi susitarimai prie kredito sutarties: 2009-03-30, 2009-12-21 ir 2011-02-28. Papildomais susitarimais ieškovei palūkanų mokėjimas buvo atidėtas vėlesniam laikui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuo 2009 metų pradžios iš dalies nemokėjo atsakovo apskaičiuotų įmokų, tai yra ieškovė pažeidinėjo sutartyje numatytus įsipareigojimų įvykdymo terminus. Kaip nurodyta byloje, atsakovas siuntė ieškovei įspėjimus apie susidariusį įsiskolinimą 2010-06-08, 2010-08-12, 2010-10-28, 2011-08-10 ir 2011-09-19 (b. l. 76, 108-110, 112, t. 1). Būtina įvertinti tai, kad ieškovė 2011-01-18 prašė atsakovo nenutraukti kredito sutarties ir atsakovas šį ieškovės prašymą iš dalies patenkino, pratęsė sutarties įvykdymo terminą (b. l. 78, t. 1). Šios aplinkybės patvirtina, atsakovas bendradarbiavo su ieškove, bandė išsaugoti sutartį ir vienašališkai sutartį nutraukė tik tada, kai sutarties nevykdymas buvo akivaizdus.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė sudarė vartojimo sutartį ir jos interesai turi būti ginami. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei kreditas buvo suteiktas asmeniniams ir šeimos poreikiams patenkinti ir ši sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi. Teismas pažymi, jog skolininkui sistemingai nevykdant prievolių turi būti sprendžiama, ar skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo kreditoriui našta. Jeigu kreditoriaus reikalavimai yra teisėti, pagrįsti, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas vartojimo sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-58/2012). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkami nevykdė nuo 2009 metų. Tai patvirtina apie nevienkartinius sutarties pažeidimus. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas bandė spręsti susidariusią situaciją, atsakovas sudarė papildomus susitarimus su ieškove dėl palūkanų mokėjimo atidėjimo, siuntė ieškovei reikalavimus sumokėti skolą, nustatė papildomus terminus skolai padengti. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad ieškovės skola nuolat didėjo nežiūrint atsakovo ketinimų sutartį išsaugoti. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį tik ieškovei nuosekliai pažeidinėjant sutartį. Taigi byloje vartotojo teisių pažeidimas nėra įrodytas, nes atsakovas tinkamai naudojosi kreditoriui suteikta įsipareigojimų vykdymo kontrole. Šią aplinkybę teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą palikti nepakeistą.