- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- eI3-461-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00608-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. O., atstovaujamas advokatų kontoros Filipova, Keidūnas, Sebeika advokatų kontoros advokato A. S., elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. A33(1)-1006-(4.22) „Dėl reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisakė nagrinėti prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. sausio 18 d. „Prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ reg. Nr. SFP-245-(14.42.36) ir priimti dėl jo sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0118 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1523 ha kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi abu sklypai turi vieną bendrą ribą, pareiškėjas siekia abu sklypus sujungti į vieną.
Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) skyriaus vedėjas 2018 m. liepos 13 d. priėmė įsakymą Nr. 48FPĮ-1005-(l4.48.123.), kuriuo nusprendė rengti pareiškėjo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas Nr. 1). Projektu Nr. 1 siekiama sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną.
NŽT Skyrius 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 1.
Administracija išnagrinėjusi šį prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 25 p., atsisakė išduoti reikalavimus Projektui Nr. 1 (Administracijos 2018 m. liepos 20 d. raštas Nr. A33(l)-5372-(4.22), todėl, NŽT Skyrius priėmė sprendimą nutraukti Projekto Nr. 1 rengimo procesą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu Nr. A34(l)-7234 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams. Administracija išnagrinėjusi šį prašymą 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. A33(l)-8758-(4.9.) atsakė pareiškėjui.
NŽT Skyriaus vedėjas 2019 m. sausio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 48FP(-88-(14.48.123.), kuriuo nusprendė rengti pareiškėjo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas Nr. 2). Projekto Nr. 1 ir Nr. 2 tikslai visiškai sutampa. Tą pačią dieną NŽT skyrius kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 2. Administracija išnagrinėjusi minėtą prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 str. 5 d. 4 p., atsisakė pakartotinai nagrinėti NŽT skyriaus pateiktą prašymą. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėjas, atstovaujamas advokato A. S., pateikė teismui patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti.
Pareiškėjo nuomone, atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos 2019-01-18 prašymą Nr. ZSFP-56288 dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimo bei nurodė faktinių aplinkybių neatitinkantį atsisakymo pagrindą, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 5 d. 4 punktą. Vadovaujantis nurodyta norma prašymą galima atsisakyti nagrinėti tik tuomet, kai tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Šiuo, konkrečiu atveju, pareiškėjas surinko papildomus duomenis, reikšmingus pateikto prašymo nagrinėjimui, todėl atsakovė privalėjo įvertinti papildomai pateiktus duomenis, prašymą nagrinėti ir priimti sprendimą dėl reikalavimų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui parengti išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad šio skundo nagrinėjimas neturi teisinės prasmės, nes nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Nepaisant Administracijos sprendimo nenagrinėti prašymo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas nebuvo nutrauktas, priešingai, projektas yra tęsiamas.
Atsakovės nuomone, pareiškėjas šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jis siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti sprendimas pažeidžia jo teises ir interesus. Pareiškėjas prašo panaikinti sprendimą ir įpareigoti administraciją išnagrinėti prašymą, tačiau sprendimas pareiškėjui neužkirto kelio rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Atsiliepimas
Pabrėžia, kad Administracijos atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės ir pridedami dokumentai patvirtina sprendimo teisėtumą. Mano, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nurodytus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
Išdėstytų aplinkybių visuma, taip pat, sudaro prielaidą konstatuoti, jog iš ginčijamo Administracijos sprendimo kaip individualaus administracinio akto galima suprasti susiklosčiusių visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiame santykyje, o visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas yra aiškus, motyvuotas bei pagrįstas teisės normomis, todėl abejoti dėl priimto sprendimo atitikimo individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimams nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. A33(1)-1006-(4.22), kuriuo atsisakyta nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. sausio 18 d. prašymą Nr. SFP-245-(14.42.36) „Dėl projekto rengimo reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 48FPĮ-1005-(l4.48.123.), kuriuo nusprendė rengti pareiškėjo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypai) formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas Nr. 1), kuriuo siekiama sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. NŽT Skyrius 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 1.
Administracija išnagrinėjusi šį prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 25 p., atsisakė išduoti reikalavimus Projektui Nr. 1 (Administracijos 2018 m. liepos 20 d. raštas Nr. A33(l)-5372-(4.22), todėl, NŽT Skyrius priėmė sprendimą nutraukti Projekto Nr. 1 rengimo procesą. Administracijos 2018 m. liepos 20 d. atsisakymo išduoti reikalavimus Projektui Nr. 1 neskundė nei NŽT Skyrius, nei pareiškėjas.
Administracija 2018 m. lapkričio 27 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. A34(l)-7234 dėl žemės sklypo kad. Nr. 4162/0200:1431 paėmimo visuomenės poreikiams. Administracija išnagrinėjusi šį prašymą 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. A33(l)-8758-(4.9.) atsakė pareiškėjui. Administracijos atsakymo pareiškėjas neskundė.
2019 m. sausio 18 d. NŽT Skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 48FP{-88-(14.48.123.), kuriuo nusprendė rengti pareiškėjo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas Nr. 2). Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 rengimo tikslai ir uždaviniai visiškai sutampa. Tą pačią dieną NŽT Skyrius kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Projektui Nr. 2. Administracija nustatė, kad NŽT skyriaus pateikti prašymai dėl Projekto Nr. 1 ir Projekto Nr. 2 analogiški.
Administracija, išnagrinėjusi 2019 m. sausio 18 d. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 14 str. 5 d. 4 p. atsisakė nagrinėti pakartotinai NŽT Skyriaus pateiktą prašymą. Kadangi Administracija pavėlavo pateikti šį atsakymą, NŽT Skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 26 p., priėmė sprendimą tęsti Projekto Nr. 2 rengimo procesą. Pareiškėjui Administracijos priimtas sprendimas neužkirto kelio toliau rengti Projektą Nr. 2.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Minėto straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti minėti viešojo administravimo įstatymo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).
Pažymėtina, kad atsakovė NŽT 2019 m. sausio 18 d. prašymą Nr. ZSFP-56288 laikė tapačiu NŽT 2018 m. liepos 13 d. prašymui, kurio atžvilgiu Administracija priėmė 2018 m. liepos 20 d. sprendimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė NŽT 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymus vertino kaip tapačius, ir ar NŽT teikiant 2019 m. sausio 18 d. prašymą nebuvo nagrinėjamu atveju reikšmingų naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo – Administracijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimo pagrįstumu.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamu Administracijos sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. sausio 18 d. prašymą, kadangi atsakymas į jame keliamą reikalavimą yra pateiktas Administracijos 2018 m. liepos 20 d. sprendime Nr. A 33(1)-5372-/4.22 pagal trečiojo suinteresuoto asmens teiktą 2018 m. liepos 13 d. prašymą.
Įvertinus pateiktus 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. sausio 18 d. prašymus nustatyta, kad juose trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Administracija, įvertinusi 2018 m. liepos 13 d. prašymą, priėmė sprendimą 2018 m. liepos 20 d., kuriuo nepritarė Projekto Nr. 1 rengimui dėl kelių žemės sklypų sujungimo į vieną, detalizuodama atsisakymo priežastis. 2019 m. sausio 18 d. prašymu, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi su analogiškomis aplinkybėmis, vėlesniame prašyme nenurodęs jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai išnagrinėti jo teikiamą prašymą. Todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, atsisakė trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. sausio 18 d. pakartotinį prašymą nagrinėti.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.).
Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina tai, kad teisinių padarinių priimtas sprendimas pareiškėjui nesukelia, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad į pirminį trečiojo suinteresuoto asmens skundą buvo atsakyta. Tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su atsakymu bei teikia tokio paties turinio prašymą, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo atsakyta. Kartu pažymėtina, jog nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei pareiškėjas pirmiau priimto Sprendimo neskundė.
Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymų turinį, konstatuotina, kad juose keliami tie patys reikalavimai – sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. sausio 18 d. prašyme nenurodo naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti Administracijos 2018 m. liepos 20 d. atsakymo pagrįstumu.
Atsižvelgiant į tai, kad jokių teisinių pasekmių Administracijos priimtas sprendimas pareiškėjui nesukelia ir kad yra pagrindas pripažinti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo į Administraciją kreipėsi antrą kartą per metus tuo pačiu klausimu, kurį jau buvo išnagrinėjusi Administracija ir į jį atsakiusi, laikytina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.