Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3227-673/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1-3227-673/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38765-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3227-673/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38765-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.2.22.4; 2.12.12; 12.1.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. Ž. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) linijos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalyje (teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimu, sudariusiu sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas neteisėtai jais pasinaudoti kitam asmeniui, tai yra laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. 19.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 00.20 val., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), 65-am kvartale, neteisėtai sumedžiojęs taurųjį elnią, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų saugumo, supratęs, kad jo šūvį išgirdo kiti medžiotojai ir siekdamas išvengti sulaikymo, paliko į medį atremtą jam teisėtai išduotą graižtvinį šautuvą „H. J. 10“, Nr. JX010581, su 2 vnt. šovinių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2273) 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, jog ginklai ir šaudmenys būtų saugomi, bei tokiu būdu sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.

Motyvuojamoji dalis

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 6 d., miške, esančiame (duomenys neskelbtini)., laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.00 val., neteisėtai nušovė vieną taurųjį elnią. Nušautą taurųjį elnią pradėjęs doroti miške išgirdo traškesį, todėl pasiėmęs ginklą atsitraukė nuo dorojamo elnio vietos apie 400-500 metrų link kelio pusės ir paskambino broliui E. Ž., kad pastarasis atvyktų jo paimti, nupasakojo vietą, kur jis gali būti. Jam atėjus prie sutartos vietos, kur turėjo atvykti brolis, pamatė, kad jo rankos kruvinos ir nusprendė rankas nusiplauti prie upelio, kuris buvo apie 60 metrų atstumu nuo tos vietos, kur jis atremtą į medį paliko jam priklausantį medžioklinį šautuvą su šoviniais. Ginklą atremdamas į medį nemanė, kad miške yra dar kokių asmenų, kurie galėtų paimti jo ginklą. Kol jis plovėsi rankas, vėl išgirdo miške traškesį. Traškesį išgirdo nuo tos pusės, kur buvo palikęs į medį atremtą ginklą, todėl išsigandęs jis atsitraukė nuo upelio į kitą šoną ir klausėsi, kas vyksta. Po kurio laiko girdėjo keliu važiuojančio automobilio garsą, bet kas važiavo - nežino, buvo giliau miške, apie 200 metrų nuo kelio ir palikto ginklo. Po kokių 5 minučių išgirdo ir mišku važiuojant transporto priemonės garsą. Kas važiavo - nežino, girdėjo, kad juda link tos pusės, kur buvo paliktas jo ginklas. Jis ginklą su šoviniais paliko netyčia, dėl neatsargumo, tikėdamasis, kad niekas ginklo neras ir nepaims, nes manė, kad miške jis vienas. Supranta, kad ginklo palikti negali. Manė, kad nusiplovęs rankas grįš atgal prie ginklo ir jį pasiims, o atvykus broliui išvažiuos. Tikrai nemanė, kad jo paliktą ginklą su šoviniais gali rasti kiti asmenys, nes buvo vėlus laikas, kai žmonės po mišką nevaikšto. Kad ginklą rado medžiotojai - nežinojo. Jis miške dar buvo ilgai, toje vietoje, kur buvo palikęs ginklą, girdėjo žmonių balsus, bet nemanė, kad ties asmenys gali rasti jo paliktą ginklą. Kai viskas nurimo, jis grįžo prie to medžio, kur buvo palikęs atremtą ginklą su šoviniais, bet nieko nerado. Kas paėmė jam priklausantį ginklą nežino. Į namus grįžo 2019 m. rugsėjo 7 d. paryčiais. Grįžęs paskambino broliui ir iš jo sužinojo, kad brolis buvo atvykęs, bet jo nerado. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie pietus, tiksliai valandų pasakyti negali, pats buvo atvykęs į Kėdainių rajono policijos komisariatą, nes norėjo pranešti, jog miške paliko jam priklausantį ginklą su dviem šoviniais, taip pat, kad nušovė elnią. Supranta, kad pažeidė įstatymą, supranta ir gerai žino, kad palikti ginklo niekur negalima, kad yra taisyklės, kurių privaloma laikytis. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 68-80).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 19.30 val., atvažiavo į miško, esančio (duomenys neskelbtini)., 59 kvartalą. Atvažiavo medžioti, nes yra medžiotojas, priklauso medžiotojų klubui (duomenys neskelbtini). Ruošėsi medžioklei ir apie 19.40 val. netoliese, apie 300 metrų atstumu, išgirdo šūvį. Kadangi netoliese medžiojo jų klubo nariai, pagalvojo, jog tai jie atliko šūvį, bet norėdamas įsitikinti paskambino tos grupės vadovui J. D., tačiau jis neatsiliepė. Maždaug po 20 min. J. D. jam perskambino ir pasakė, kad nė vienas iš jo grupės šūvio neatlikinėjo ir, kad jų šiuo momentu nėra miške. Tada jis pradėjo aiškintis, kas ir kur šovė. Po kiek laiko, maždaug prie tos vietos, kur girdėjo šūvį, išgirdo atvažiuojantį automobilį, kuris netoliese tos vietos kur šovė, sustojo. Pats automobilio nematė, bet jo kolega K. K. spėjo pamatyti, kad automobilio valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini). Automobilis apie 21.30 val. nuvažiavo Kėdainių miesto link. Tada pradėjo apžiūrinėti vietą, kur girdėjo šūvį ir 65 miško kvartale rado nušautą elnio patiną, kuris jau buvo pradėtas darinėti. Kadangi rado nelegaliai nušautą elnią, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė spec. tarnybas. Į įvykio vietą atvyko policija ir aplinkosaugos darbuotojai. Kol spec. tarnybos vykdė savo darbus, jis vaikščiojo po mišką ir netoliese nušauto elnio rado į medį paremtą graižtvinį šautuvą „H. J. 10“ su optika. Šautuvas buvo užtaisytas. Iš šautuvo vamzdžio galo jautėsi parako kvapas, dėl ko buvo aišku, kad iš jo buvo neseniai šauta. Policijai paprašė ginklą ištaisyti. Kai ištaisė šautuvą, lizde rado užtaisytą šovinį. Dar vienas šovinys buvo rastas dėtuvėje (b. l. 45-48).

Liudytojas K. C. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. 22.10 val., gavo telefoninį pranešimą iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pranešimų priėmimo centro, buvo pranešta, kad Kėdainių rajone, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), 65-am kvartale, nenustatyti asmenys, neturėdami teisės medžioti, sumedžiojo elnio patiną. Aiškinantis įvykio aplinkybes kartu su kolege vyriausiąja specialiste V. K. atvyko į minėtą mišką, kur juos pasitiko medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie juos palydėjo prie sumedžioto elnio (koordinatės: 55,298, 23,805). Ten rado medžiotojų klubo vadovą A. V. ir kitus būrelio narius, bei atvykusius policijos pareigūnus. Elnias jau buvo pradėtas doroti (dalinai nulupta oda, išimti viduriai), elnio dešinės pusės šone matėsi kulkos įėjimo anga. Vėliau apžiūrėjus buvo matyti, kad kulka elnią perskrodė kiaurai ir galimai įsmigo kažkur medžiuose ar nukrito miške. Pagal kraujo pėdsakus buvo matyti, kad sužeistas (pašautas) elnias dar paėjo apie 50 metrų ir tik tada krito. Prie elnio buvę medžiotojų būrelio nariai paaiškino, kad atvykę į medžioklę ir besiruošdami medžioti netoliese išgirdo šūvį. Paėjus į tą pusę, iš kur girdėjo šūvį, pamatė link kažkokio upelio besišalinančius 3 žmones, kurie po to sėdo į automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link Kėdainių miesto pusės. Jiems einant prie savo tarnybinio automobilio, 2019 m. rugsėjo 7 d. 00.31 val., buvo gautas skambutis iš A. V., kad jis, eidamas link savo automobilio pro 59-ą kvartalo kelią, rado į medį atremtą graižtvinį šautuvą. Atvykus į nurodytą vietą su medžiotoju A. G., pamatė šautuvą su pritaisyta optika. Šautuvas buvo užtaisytas, pauosčius iš šautuvo vamzdžio jautėsi parako kvapas, iš ko galima spręsti, kad šautuvas buvo neseniai panaudotas. Prie šautuvo atvykus policijos pareigūnams patikslinta, kad šautuvas užtaisytas. Buvo nuimta apsauga, vienas šovinys buvo vamzdyje, o kitas dėtuvėje ir paruoštas šūviui. Atvykus į policijos komisariatą pagal šautuvo „H. J.“, Nr. JX-010581, buvo nustatytas ginklo savininkas. Toks ginklo palikimas miške, kai jis yra užtaisytas - grubus pažeidimas (b. l. 51-54).

Šautuvo radimo aplinkybės užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole. Buvo rastas šautuvas „H. J. 10, 3006, Nr. JX010581, 2 vnt. šovinių, dėtuvė, fotografuota (b. l. 17-27).

R. Ž. pateikė ginklo pažymėjimą. Ginklas, šoviniai, dėtuvė, leidimas priduoti saugojimui į Kauno AVPK Licencijavimo skyrių, esantį Kauno m., Spaustuvininkų g. 7 (b. l. 28-35).

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos raštų matyti, kad dėl neteisėtai nušauto tauriojo elnio gamtai padaryta žala siekia 5070 eurų. Dėl neteisėtai nušauto tauriojo elnio ir padarytos žalos gamtai R. Ž. bus taikytinos ANK 209 straipsnio nuostatos (b. l. 39, 40).

Graižtvinis šautuvas „H. J. 10“ 3006, Nr. JX010581, priklauso R. Ž. (b. l. 104, 106).

R. Ž. turi leidimą ginklui (b. l. 110).

Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje (teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimą, sudariusį sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti) (LAT nutartis Nr. 2K-614/2006).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas baudžiamasis nusižengimas; nusižengimas padarytas dėl neatsargumo; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę (b. l. 84-110): neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už medžioklės taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, turi vieną nepilnametį vaiką, sveikas.

Pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam kaltinamajam skirtina švelniausia bausmė – bauda, mažesnė (BK 61 str.), nei galimos skirti baudos vidurkis, artima minimaliai (už baudžiamąjį nusižengimą galima skirti bauda nuo 15 iki 500 MGL (1 MGL - 50 Eur, MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui /BBND/), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bei baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės medžioti, laikyti, nešioti šaunamąjį ginklą atėmimą 2 metams (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas sąmoningai tyčinei nusikalstamai veikai daryti panaudotas turtas. Kadangi šiuo atveju buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas dėl neatsargumo, konfiskuoti ginklo/šovinių nėra teisinio pagrindo (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-744/2017, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-290-2013).

Daiktiniai įrodymai: graižtvinis šautuvas H. J. 10, Nr. JX010581 su optika, 2 šoviniai, dėtuvė „Haenel“, ginklo pažymėjimas Nr. L1-0004596-187116, saugojami Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, esančiame Kauno m., Spaustuvininkų g. 7 (b. l. 35), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, esančiame Kauno m., Spaustuvininkų g. 7.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 255 straipsnio 1 dalyje (teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimas, sudaręs sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti), ir nuteisti 60 MGL (minimalaus gyvenimo lygio, kuris yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), tai yra 3000,00 Eur dydžio bauda;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės medžioti, laikyti, nešioti šaunamąjį ginklą uždraudimą 2 (dviem) metams.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.). Taip pat išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis vėl gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus: graižtvinį šautuvą H. J. 10, Nr. JX010581 su optika, 2 (du) šovinius, dėtuvę „Haenel“, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pažymėjimą Nr. L1-0004596-187116, saugojamus Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje (kvito Nr. 002122), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti Kauno AVPK Licencijavimo skyriuje, esančiame Kauno m., Spaustuvininkų g. 7.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir arešto bausmė (už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, numatyta arešto bausmė).

Teisėja Laima Šablevičienė