Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Renatai Šakalienei, dalyvaujant prokurorams P. J., J. V., nedalyvaujant antstoliui A. B., nuteistajam J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio A. B. teikimą dėl nesumokėtos baudos bausmės pakeitimo viešaisiais darbais nuteistajam J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.J. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-775-581/2012 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 25 d.

4. Antstolis teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai, jis prašė teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Prokurorė J. V. prašė antstolio teikimą atmesti, nes J. J. atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kalėjime, todėl niekaip negali atlikti viešųjų darbų.

6. Nuteistasis J. J. atsiliepimo dėl pateikto teikimo nepateikė.

7. Teikimas netenkinamas.

7.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.

7.2. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog antstolis, siekdamas įvykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą ir išieškoti nuteistajam paskirtą baudą, buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi atitinkamų veiksmų – siuntė nuteistajam patvarkymus, atliko užklausas valstybiniuose registruose, palaikė ryšį nuteistuoju ir dėjo pastangas išieškant baudą. Antstolis nustatė, kad išieškoti baudą iš nuteistojo nėra galimybės, nes jis nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

7.3. Antstolis nėra teisus, jog nuteistojo asmens darbo ir darbinių pajamų neturėjimas nebeleidžia vykdyti išieškojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnį išieškojimas vykdomas atliekant šiuos veiksmus:

1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;

2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;

3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;

4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;

5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;

6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;

7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti;

8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;

9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;

10) kitos įstatymų numatytos priemonės.

7.4. Be to, CPK 689 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi, antstolis privalo panaudoti visas teisines priemones skirtai baudai išieškoti, todėl nors pagal Vykdomojoje byloje esančius duomenis matyti, kad išieškojimas priverstine tvarka vykdomas, tačiau žinant, jog J. J. atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pataisos namuose, jo buvimas šioje įstaigoje neatima iš jo turtinių civilinių teisių, tik apriboja disponavimą jomis. Be to, ir būdamas nuteistas šia bausme, J. J. turi galimybę išeiti į laisvę ir gauti pajamas, turėti (įgyti, paveldėti) turtą.

Motyvuojamoji dalis

7.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Marijampolės pataisos namai raštu teismui nurodė, jog pataisos namai nevykdo viešųjų darbų bausmės, teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 dalimi, BPK 352 straipsnio 3, 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Antstolio A. B. teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.