Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. A., E. A., trečiajam asmeniui D. M. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) laikinai apriboti motinos valdžią E. A. nepilnamečio vaiko K. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) laikinai apriboti tėvo E. A. nepilnamečio vaiko K. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti K. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš E. A. išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti K. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš E. A. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) pavesti laikiną globėją D. M. disponuoti nepilnamečio vaiko K. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtomis lėšomis; 6) nustatyti nepilnamečio vaiko K. A. gyvenamąją vietą globėjos D. M. šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

2. Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovų šeimai buvo pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas ir pradėtos teikti socialinės paslaugos. Socialinės paslaugos pradėtos teikti dėl tėvystės įgūdžių stokos, kūdikio mama nepilnametė, tėvams trūksta suvokimo apie jų atsakomybę, pareigas, sveiką aplinką vaikui namuose.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos (duomenys neskelbtini) gauti pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų - visais atvejais buvo nustatyti galimi nesmurtinio pobūdžio vaiko teisių pažeidimai. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kurioje nurodė, jog tėvai yra neatsakingi, linkę vartoti alkoholį, nesiekia keisti gyvenimo būdo, dažnai meluoja, atsakovė lengvai pasiduoda atsakovo neigiamai įtakai. Socialinių darbuotojų vertinimu, E. A. ir E. A. nesistengia siekti pozityvių pokyčių, nesuvokia tėvų pareigų ir atsakomybės, socialinių darbuotojų nuomone, vaikui tėvai negali užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų.

4. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) atliko vaiko K. A. situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir pritaikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė. Laikinai prižiūrėti vaiką savo gyvenamojoje vietoje sutiko vaiko močiutė D. M.. Ieškovas atlikęs vaiko situacijos vertinimą bei nustatęs vaiko apsaugos poreikį, (duomenys neskelbtini) sudarė Mobiliąją komandą intensyviam darbui su E. A. ir E. A. šeima. (duomenys neskelbtini) laikinoji priežiūra K. A. buvo nutraukta ir vaikas pagal laikinojo apgyvendinimo aktą apgyvendintas močiutės D. M. šeimoje.

5. (duomenys neskelbtini) parengtame socialinių darbuotojų motyvuotame siūlyme nurodoma, jog šeimai sudaryti pagalbos planai, numatytos pagalbos priemonės bei įsipareigojimai tėvams. Tėvai nuolat buvo raginami vykdyti įsipareigojimus, įgyvendinti numatytas pagalbos priemones: lankyti pozityvios tėvystės mokymus, psichologo konsultacijas, siekti pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, konsultuotis pas gydytoją psichiatrą, stengtis atsisakyti žalingų įpročių. Šeimai gyvenant E. A. motinos namuose, nebuvo pastebėta vaiko nepriežiūros, vaiko gyvenamoji aplinka visada būdavo tvarkinga, švari, visada būdavo pasirūpinta vaiko maistu, reikiamais jo priežiūrai daiktais. Socialiniams darbuotojams kyla problemų bendraujant su atsakovų šeima, teikiant jai pagalbą bei paslaugas, E. A. vengė socialinių darbuotojų, su jais beveik nebendravo, E. A. buvo linkusi meluoti, išsisukinėti, K. A. tėvai nereagavo į socialinių darbuotojų patarimus, rekomendacijas, pastabas. (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, jog tėvai neįvykdė jokių įsipareigojimų, nesistengė padėti laikinajai prižiūrėtojai rūpintis vaiku, neskyrė pakankamai lėšų jo išlaikymui, per mėnesį vaiką aplankė tik porą kartų, su socialiniais darbuotojais visiškai nebendravo, be to, atsakovai galimai turi priklausomybę alkoholiui, bet to nepripažįsta, ne kartą socialiniams darbuotojams kilo įtarimų, jog E. A. smurtauja prieš E. A., tačiau pastaroji tai neigia, atsisako kreiptis į policijos pareigūnus. Socialinių darbuotojų nuomone, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

6. (duomenys neskelbtini) ieškovas gavo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono pranešimą dėl E. A., kuris buvo įpareigotas tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. sausio 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos regiono skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. A., nes jis pažeidė teismo skirtas pareigas - nustatytu laiku nebuvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus bei tinkamai neįkrovė elektroninės stebėjimo priemonės. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 31 d. nutartimi sudarė sąlygas E. A. pasitaisyti, tačiau E. A. elgesys ir toliau nesikeitė, jis nerado motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas.

7. Atsižvelgdamas į atsakovų šeimoje susidariusią situaciją, ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio K. A. paėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3591-1031/2022 ieškovo prašymas patenkintas ir leista paimti nepilnametį K. A. iš vaiko motinos E. A. ir vaiko tėvo E. A..

8. Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. kovo 2 d. ieškovas gavo E. A. paaiškinimą dėl sūnaus K. A.. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Neturi savo būsto, pajamų, gyvena tik iš pašalpų ir vaiko pinigų. (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus. Pažymėjo, kad negali pasiimti sūnaus K. su savimi, nes neturi jo iš ko išlaikyti bei suteikti jam gerų gyvenimo sąlygų. Teigia, jog nori ir sutinka, kad jos mama D. M. būtų jos sūnaus K. A. nuolatine globėja. Sutinka, kad jai būtų ribota motinos valdžia.

9. Atsakovas E. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį, apibendrino ieškinio faktines aplinkybes. Nurodė, kad atsakovas yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos.

11. Teismo posėdžio metu atsakovė E. A. sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad gyvena kartu su atsakovu ir ketina spręsti kilusias šeimos problemas.

12. Trečiasis asmuo D. M. su ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad atsakovai savo sūnų K. aplanko, atsakovas pradėjo dirbti.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovai E. A. ir E. A. yra nepilnamečio vaiko K. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 32). (duomenys neskelbtini) atsakovų šeimai inicijuota atvejo vadyba, pradėtos teikti socialinės paslaugos (t. 1, b. l. 19-24). Dėl atsakovų E. A. ir E. A. šeimos registruoti šie pranešimai dėl galimo vaiko teisių pažeidimų: 1) (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame nurodoma, kad bute keliamas triukšmas, E. A. buvo neblaivi, o E. A. būdamas taip pat neblaivus, elgėsi agresyviai; 2) (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame nurodoma, kad E. A. buvo neblaivi, E. A. elgėsi agresyviai, o D. M. (duomenys neskelbtini) 2.50 val., nakties buvo su anūku K. A., kuris gulėjo vežimėlyje, tačiau pamačiusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus pabėgo kartu su anūku, nes išsigando, buvo pavartojusi alkoholinių gėrimų; 3) (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame nurodoma, kad E. A. įtariamas smurtavęs prieš neblaivią E. A., sukeldamas jai fizinį skausmą, namie buvo nepilnametis K. A.; 4) (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad paskelbta E. A. paieška, nes ji išėjo iš namų su kūdikiu ir laiku negrįžo, galimai lankosi ten, kur nesaugu vaikui (t. 1, b. l. 36, 52, 58, 87-88, 89-93, 94, 112-116, 117, 124). (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras nurodė, kad atsakovai yra neatsakingi, linkę vartoti alkoholį, nesiekia keisti gyvenimo būdo, atsakovė lengvai pasiduoda atsakovo neigiamai įtakai (t. 1, b. l. 122-123). Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobilioji komanda gavo kreipimąsi pradėti intensyvų darbą su E. A. ir E. A. šeima, nustačius vaiko apsaugos poreikį K. A., tačiau siekiant suteikti atsakovams pagalbą, jie namuose nebuvo rasti, į telefono skambučius neatsiliepė, todėl nesudarius galimybės teikti intensyvią pagalbą, E. A. ir E. A. šeimai, pagalba neteikiama (t. 1, b. l. 155). Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus duomenimis, E. A. buvo įpareigotas tęsti darbą arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsakovas pažeidė teismo skirtas pareigas, nes E. A. nerodė motyvacijos keisti gyvenimo būdo, laikytis nustatytos tvarkos (t. 1, b. l. 165). Nustačius, kad šeima nepajėgi savarankiškai auginti savo vaikų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką K. A. iš jo tėvų E. A. ir E. A.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas buvo tenkintas ir leista iš atsakovų paimti jų nepilnametį vaiką K. A.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. nustatyta laikinoji rūpyba pas D. M. (t. 2, b. l. 35-37, 38-41).

14. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus patvirtina, kad E. A. administracine tvarka baustas aštuonis kartų laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2022 m. sausio 31 d. dėl Keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Šiaulių mieste taisyklių 41 punkto reikalavimų pažeidimo, chuliganiškumo, konfliktavimo būnant neblaiviam nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo, transporto priemonės vairavimo, kai teisė vairuoti atimta, kitų asmenų ramybės ir poilsio trikdymo, vagystės (t. 1, b. l66-174). Atitinkamai E. A. administracine tvarka bausta penkis kartus laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. sausio 31 d. dėl Keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Šiaulių mieste taisyklių 41 punkto reikalavimų pažeidimo, netinkamos naminių gyvūnų priežiūros, alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros, tėvų valdžios naudojimo priešingai vaikų interesams, viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo (t. 1, b. l. 175-180).

15. E. A. (duomenys neskelbtini) susilaukė antro sūnaus E., (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką su E. A. (t. 1, b. l. 183, 184, 185).

16. (duomenys neskelbtini) E. A. ir E. A. pagalbos plane nurodyta, kad pagalbos planas vykdomas iš dalies, be to, nutarta pagalbos šeimai planą papildyti paslaugomis, tęsti atvejo vadybą ir teikti socialinės priežiūros paslaugas, individualios priežiūros darbuotojos paslaugas, šeimoje lankytis 2 kartus per savaitę, bendrauti telefonu (t. 2 , b. l. 66-72).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

17. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl laikino tėvų teisių apribojimo atsakovams jų vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai nevykdo savo konstitucinės pareigos vaiko atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina vaikui saugių gyvenimo sąlygų, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; atsakovai nevykdo numatytų įpareigojimų keisti gyvenimo būdą, nesiekia pozityvių pokyčių savo šeimoje, kad vaikas galėtų grįžti į biologinę šeimą, tačiau tėvų ir vaiko emocinis ryšys nėra nutrūkęs, tėvai domisi vaiku, jį aplanko.

19. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

20. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus: atsakovai turi priklausomybę alkoholiui, dėl šio žalingo įpročio negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kaip jau buvo minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovai E. ir E. A. dėl turimos priklausomybės alkoholiui, socialinių įgūdžių stokos, kartu su savo nepilnamečiu vaiku negyvena ir tėvų valdžios jo atžvilgiu neįgyvendina. Nepilnametis vaikas K. A. teismo leidimu paimtas iš jam nesaugios aplinkos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovai atliko veiksmus (piktnaudžiavo alkoholiu, yra linkę į nusikalstamas veikas ir (ar) administracinius nusižengimus), kuriais buvo pažeidžiamos vaiko teisės į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Atsakovai po sūnaus K. paėmimo taip pat nesistengė keisti savo gyvenimo būdo, elgėsi neatsakingai savo sūnaus atžvilgiu, E. A. slapstėsi nuo policijos pareigūnų. Toks tėvų elgesys ir nepastovumas kenkia geriausiems vaiko interesams bei žaloja jo vystymosi raidą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes neturi galimybių rūpintis sūnumi, pažymėjo suprantanti savo elgesio pasekmes, nurodė, kad sieks susigrąžinti vaiką į šeimą, šiuo metu augina antrą sūnų. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad antras sūnus E. auga atsakovų šeimoje, nusiskundimų negauta.

22. Teismas, vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpina sūnumi K., o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai su vaiku negyvena, juo tinkamai nesirūpina, neužtikrina kasdienės vaiko priežiūros, fiziškai ir psichologiškai saugios aplinkos, neteikia vaikui išlaikymo, kasdienė vaiko priežiūra, auklėjimas, rūpinimasis jų sveikata tenka trečiajam asmeniui D. M., abu atsakovai atkurti ir palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku stengiasi nepakankamai, neišsprendžia priklausomybės alkoholiui, ir dėl to šeimoje susiklosčiusi situacija, lėmusi vaiko paėmimą iš atsakovų, iš esmės nepasikeičia. Visgi, (duomenys neskelbtini) E. A. ir E. A. pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė E. A. dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, lankėsi pas gydytoją psichiatrą, pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, klauso socialinių darbuotojų, tačiau gyventi savarankiškai ir pačiai rūpintis vaikais gebėjimų dar nepakanka. Atsakovui E. A. paslaugas teikia probacijos specialistai, yra kontroliuojama jo vieta ir nors paslaugas jam teikia priklausomybių konsultantas, alkoholio vartojimo problemos nėra išspręstos (t. 2, b. l. 66-72).

23. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. M. nurodė, kad atsakovai nėra visiškai nusišalinę nuo sūnaus K. priežiūros, jį aplanko, nurodė, kad atsakovas E. A. yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir pradėjo dirbti.

24. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina bei juo nesidomi, taip pat nėra duomenų, kad padėtis ateityje negali keistis. Teismas sprendžia, kad bylos duomenys leidžia tikėtis, kad vaiko tėvai, priėmę tinkamas specialistų ir kitų asmenų teikiamas įvairiapusiškas paslaugas bei pagalbą išspręs alkoholio vartojimo problemas, todėl turės galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai turi norą ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl teismas neturi pagrindo šių atsakovų ketinimų vertinti kaip nesąžiningų, atsakovė teismo posėdžio metu šeimos situaciją vertino realiai, suvokdama, kad tik jų pasikeitimai gali lemti, ar atsakovų sūnus K. A. ateityje gyvens kartu su jais. Teismo vertinimu, šiuo aspektu atsakovai turėtų dėti daugiau pastangų ir dar labiau priimti specialistų pagalbą, kurie padėtų atsakovams keisti savo elgesį teigiama linkme.

25. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, tėvai neatmeta galimybės priimti jiems siūlomą pagalbą, vaikas yra globojamas pažįstamo asmens - močiutės (trečiojo asmens) šeimoje, atsakovai turi galimybę atkurti nuolatinį ryšį su vaiku, pradėti juo rūpintis, auklėti ir prižiūrėti, ims keisti savo gyvenimo būdą, įsilieti į darbo rinką, užtikrinti vaikui fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas jų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dalyje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tenkintinas ir laikinai apribojama atsakovės E. A. motinos valdžia ir atsakovo E. A. tėvo valdžia jų nepilnamečio sūnaus K. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

26. Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas), tėvai galės kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovams išaiškintina, kad jie, siekdami laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, itin glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas ar pan., nenutraukti ryšio su sūnumi, rūpintis juo, dirbti, teikti vaikui išlaikymą ir pan.. Teismas akcentuoja, kad vaiko ir tėvų susitikimai negali būti laikomi pakankamas ir kokybiškas būdas ryšiui su vaiku palaikyti ir tuo pačiu pagrindas konstatuoti, jog atsakovai tinkamai ir visapusiškai naudoja savo tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Atsakovai turi rūpintis ir vaiko ugdymu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga ir pan.

27. Atsakovams taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

28. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas turi pareigą vertinti atsakovų progresą ir spręsti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

29. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

31. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko K. A. gyvenamąją vietą rūpintojos D. M. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo D. M. paskirta nepilnamečio vaiko K. A. laikinąja rūpintoja ir nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta jos namuose adresu, (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Išvados dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir/ar dalyvio veiklai Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinoji rūpintoja tinkami prižiūri nepilnametį K. A..

32. Nustačius, kad nepilnamečio tėvai neįgyvendina tėvų valdžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, trečiasis asmuo D. M. tinkamai atlieka laikinosios rūpintoja pareigas, vaikas rūpintojos namuose gyvena gana ilgą laiką, santykiai su rūpintoja yra artimi, nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečio K. A. gyvenamoji vieta iki nuolatinės globos paskyrimo nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos laikinosios rūpintojos D. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

33. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

34. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

36. Ieškovas prašo priteisti K. A. iš atsakovės E. A. po 100,00 Eur, o iš atsakovo E. A. po 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bylos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, augina sūnų (t. 1, b. l. 182). Trečiasis asmuo D. M. nurodė, kad jos turimomis žiniomis atsakovas E. A. sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos pradėjo dirbti. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas E. A. vykdo individualią veiklą, tačiau Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus duomenimis, ši veikla yra tik formali (t. 1, b. l. 165, 181, 182).

37. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovai E. A. ir E. A. gyvena šeimai paskirtame socialiniame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo vardu nekilnojamojo turto neturi, augina sūnų E., šeima turi skolinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas vykdomas antstolių kontoroje (t.2, b. l. 66-72).

38. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai.

39. Teismas, įvertinęs tai, kad nors ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis – 840 Eur (apie 633 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), nenustatyta aplinkybių, ribojančių jų galimybes dirbti nuolatiniame darbe ir užsidirbti lėšas, pakankamas jų vaikų išlaikymui, sprendžia, kad ieškovo nurodoma nepilnamečio K. A.išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės E. A. priteistinas po 100,00 Eur, o iš atsakovo E. A. po 150,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

40. Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis)

41. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga nepilnamečio vaiko laikinąją globėją D. M. skirti ir nepilnamečio vaiko K. A. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

42. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl K. A. nuolatinės rūpybos ir jo rūpintojo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės E. A. priteistinas 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), o iš atsakovo E. A. – 40,50 Eur (150 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 47,80 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 23,90 Eur) priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnamečio vaiko K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios rūpintojos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 25 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 25 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 40,50 Eur (keturiasdešimties eurų 50 centų) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,90 Eur (dvidešimt trijų eurų 90 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,90 Eur (dvidešimt trijų eurų 90 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Iki teismo sprendimo dėl globos nepilnamečiam vaikui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo įsiteisėjimo skirti laikinąją globėją D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per tris dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.