Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu 2015-10-13 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

A. K. pripažintas kaltu 2016-04-24 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 7 (septyni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir subendrinta bausmė A. K. skirta 9 (devyni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė A. K. skirta 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-10-13, 18.15 val., iki 2015-10-14, 10.40 val., ir nuo 2016-04-25, 00.40 val., iki 2016-04-25, 14.33 val. (dvi paros) ir nustatyta laikyti, kad A. K. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis, mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei G. I., būtent: 2015-10-13, apie 17.50 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajai G. I. į krūtinę bei sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. I. fizinį skausmą.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę G. I., būtent: 2016-04-24, apie 17.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia pastūmė nukentėjusiąją G. I., dėl ko ji griūdama atsitrenkė galva į durų staktą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - nubrozdinimą dešiniajame momenyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės:

dėl 2015-10-13 įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., A. K. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

dėl 2016-04-24 įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., A. K. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-10-13 18 val. 15 min. iki 2015-10-14 10 val. 40 min. ir nuo 2016-04-25 00 val. 40 min. iki 2015-04-25 14 val. 33 min. (dvi paras) ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 laisvės atėmimo dienas.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. K. neteisingai paskyrė bausmę, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendis keistinas. Prokurorė teigia, kad A. K. yra recidyvistas, nes, esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, jis pakartotinai padarė vieną iš tyčinių veikų, už kurią skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas, todėl teismas nepagrįstai nepripažino A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis 2016-04-24 nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Prokurorės nuomone, teismas privalėjo pripažinti A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad 2016-04-24 nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir įvertinęs tai, kad yra viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl 2016-04-24 įvykdytos nusikalstamos veikos, o taip pat ir kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas privalėjo A. K. paskirti didesnę nei bausmės vidurkis bausmę.

Prokurorė pažymi, kad A. K. už smurtą prieš savo sugyventinę G. I. 2015-11-20 Šiaulių apylinkės teismo jau buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, taip pat, dar neįsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes buvo ir anksčiau smurtavęs savo sugyventinės G. I. atžvilgiu, bet praėjus vos pusei metų nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jis ir vėl įvykdė smurtinį nusikaltimą prieš savo sugyventinę, kas rodo, jog nei Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-05 nutartimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone - dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turėjo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nei Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, bausmės paskirtis nebuvo įgyvendinta bei nebuvo pasiekti bausmės tikslai. Todėl, prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai parinko A. K. už trečią jo įvykdytą tyčinę nusikalstamą veiką tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu žymiai švelnesnę bausmės rūšį, nei ji buvo paskirta už antrąją nusikalstamą veiką, įvykdytą G. I. atžvilgiu. Prokurorės teigimu, teismas privalėjo A. K. skirti su trumpalaikiu arba ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad būtų tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. K., jo gynėjas advokatas ir nukentėjusioji G. I. prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas), tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo atžvilgiu ir nepagrįstai A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtų bausmių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. už 2016-04-24 padarytą nusikalstamą veiką bausmę, nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybe sunkinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmės ir tuo, kad teismas nepripažino A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis 2016-04-24 nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsako tas, kas padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Paskirdamas nuteistajam A. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į A. K. asmenybę – nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. K. už analogišką veiką buvo skirtas laisvės apribojimas tikint, jog jis pasitaisys, nebedarys nusikaltimų, tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes A. K. pakartotinai smurtavo prieš savo šeimos narį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai A. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas savo rūšimi švelniausią Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. K. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, A. K. kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistajam A. K. už atskiras nusikalstamas veikas parinko tokias bausmės rūšis, kurios savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per švelnios. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. K. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, nepagrįstai parinko jam žymiai švelnesnes bausmės rūšis nei buvo paskirta už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką tos pačios nukentėjusiosios G. I. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. už 2015-10-13 fizinio skausmo sukėlimą G. I. paskyrė 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, o už 2016-04-24 padarytą nežymų G. I. sveikatos sutrikdymą – 7 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Tokios bausmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisingos, neatitinka nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo ir negali būti pripažintos veiksmingomis bausmėmis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytą bausmės paskirtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. anksčiau yra teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą, t. y. už tai, kad naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės G. I. atžvilgiu. Tai neigiamai charakterizuoja A. K. ir rodo, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, A. K. vėl padarė smurtinius nusikaltimus savo sugyventinės atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad jis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką 2016-04-24 padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Pažymėtina, kad 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015-03-24, pakeisto Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p. buvo nustatyta nauja atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padarė recidyvistas. A. K. prieš nukentėjusiąją G. I. smurtavo 2016-04-24, t. y. jau įsigaliojus minėtoms baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog nuteistojo A. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyta jokių motyvų, kodėl nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad nusikaltimą 2016-04-24 jis padarė būdamas recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nuostatomis ir teismų praktika, ankstesnis teistumas yra kaltininką apibūdinanti aplinkybė, o asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą (jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas), yra laikomas recidyvistu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. 2016-04-24 įvykdytos nusikalstamos veikos metu buvo anksčiau teistas už tokios pačios rūšies nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., teismo baudžiamuoju įsakymu, teistumas už šį nusikaltimą nėra išnykęs. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą 2016-04-24 padarė praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po to, kai baigė atlikti ankstesniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Taigi nagrinėjamu atveju A. K. 2016-04-24 prieš nukentėjusiąją G. I. smurtavo būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti skirdamas jam bausmę. Tačiau skundžiamame nuosprendyje ši bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė teisiškai neįvertinta. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.), dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, pripažįstant A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką 2016-04-24 jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaip jau minėta, A. K. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą 2016-04-24 padarė praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po to, kai baigė atlikti ankstesniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Tai reiškia, kad ankstesnė laisvės apribojimo bausmė, kuri yra griežtesnė nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta viešųjų darbų bausmė, jo nepataisė, nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, nebuvo efektyvi, nepaveikė A. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas nepagrįstai parinko švelniausią Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, todėl, iš dalies tenkinant prokurorės apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam A. K. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus arešto bausmes, savo dydžiu artimas pagal Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. už nusikaltimą skiriamos arešto bausmės minimumui. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokių, o ne prokurorės apeliaciniu skundu prašomų, bausmių paskyrimas atitiks A. K. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas, prašydamas prokurorės apeliacinį skundą atmesti, teismui pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad A. K. nuo 2016-09-26 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir A. K. charakteristiką iš jo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios aplinkybės – tai, kad A. K. šiuo metu dirba ir darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai – nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas jam už nusikalstamas veikas palikti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Paskyrus A. K. už atskiras nusikalstamas veikas bausmes, šios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir dėl šių veikų buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., A. K. paskirta subendrinta bausmės sumažintina vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2016-04-24 jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (už 2015-10-13 padarytą nusikalstamą veiką) paskirti 15 parų arešto bausmę.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (už 2016-04-24 padarytą nusikalstamą veiką) paskirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. K. paskirti 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą 27 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 18 parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, A. K. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-10-13, 18.15 val., iki 2015-10-14, 10.40 val., ir nuo 2016-04-25, 00.40 val., iki 2016-04-25, 14.33 val. (dvi paras) ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto.

Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.