Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-724-385/2024 G. B. kaltinamas tuo, kad:

1.1. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. rugsėjo 16 d., apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo pasikėsino pagrobti G. I. priklausantį turtą – automobilį „Opel Antara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neradęs automobilio užvedimo raktų, automobilyje užmigo. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

1.2. taip pat, jis, įsibrovęs į saugomą teritoriją ir patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. rugsėjo 16 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, įsibrovęs į tvora aptvertą ir saugomą kiemą, pagrobė svetimą – R. S. priklausantį turtą – vartų spynoje esantį raktą, 5 eurų vertės, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, per neužrakintas duris įsibrovęs į gyvenamojo namo vidų, pagrobė nukentėjusiajam R. S. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktą, kurį panaudodamas iš kiemo pagrobė automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10000 eurų vertės, bei automobilyje buvusius 2 vnt. kiemo vartų pultelius, bendros 40 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. bendrą 10 045 eurų vertės turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis G. B. laikinai sulaikytas 2024 m. rugsėjo 16 d., 8.30 val., Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu kaltinamasis G. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą arba namų areštą.

4.1. Skunde nurodoma, kad turi būti įvertinta tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi. Jei būtų skirta švelnesnė kardomoji priemonė, t. y. intensyvi priežiūra ar namų areštas, jis neturėtų galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonė kaltinamasis galėtų įrodyti, jog jis gali pasitaisyti. Nurodoma, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, t. y. turi nuosavą butą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat turi vidurinį išsilavinimą. Teigiama, jog nori atlyginti padarytą žalą.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis G. B. ir jo gynėjas advokatas Vaclovas Šerlinskas prašė skundą tenkinti.

6. Teismo posėdyje prokuroras Egidijus Pankauskas prašė kaltinamojo G. B. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. B. skundas atmestinas

7. Klaipėdos apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje tokie duomenys užfiksuoti pačio kaltinamojo G. B. parodymuose, nukentėjusiųjų G. I. ir R. S. parodymuose, apžiūros protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Svarbu tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant minėtą procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytų duomenų šiuo metu pakanka kaltinamajam taikomam suėmimo terminui pratęsti.

9. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Skundžiama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam G. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Apylinkės teismas, pratęsdamas taikomą suėmimą minėtu pagrindu, įvertino kaltinamajam gręsiančios bausmės griežtumą. G. B. šioje byloje yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti vieną nesunkią nusikalstamą veiką ir kaltinamas vienos apysunkės nusikalstamos veikos padarymu. Už apysunkio nusikaltimo, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą iki 6 (šešerių) metų. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi nuo teismo rizikos, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kitais kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. B. iki suėmimo nedirbo, neturi nuolatinių legalių pajamų ir pastovių socialinių ryšių. Šio aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nėra siejamas tamprių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Nors kaltinamojo skunde nurodoma, kad turi būti įvertinta tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Taigi nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo G. B. socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kitomis bylos aplinkybėmis, ir pagrįstai sprendė, kad aptariamu atveju dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, nes būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba kitus šioje straipsnio dalyje išvardintus nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15. Apylinkės teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis G. B. nusikalstamas veikas galimai padarė per labai trumpą laiką po paleidimo iš kalėjimo atlikus laisvės atėmimo bausmę. Be to, jis daug kartų teistas. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, ne tik neigiamai apibūdina G. B. asmenybę, bet ir leidžia pagrįstai vertinti jį kaip nusikalsti linkusį ir visuomenei itin didelį pavojų keliantį asmenį. Tai sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pagrįstai pratęsta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

16. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Vis dėlto, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės galimybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo G. B. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes jos nebus pakankamos priemonės siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo terminas pagrįstai buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl kaltinamojo G. B. skundas atmestinas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. B. skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.