Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) – atstovei J. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu N. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį pripažinta kalta dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., 16.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama dviratį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, išvažiuodama iš šalutinės gatvės, nepraleido pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiavusio automobilio AUDI A4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. M. ir su ja susidūrė. Po susidūrimo nublokštas dviratis šalikelėje apgadino stovintį automobilį BMWI I8D, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). priklausantį E. S. Eismo įvykio metu nukentėjo dviračio vairuotoja, apgadintas dviratis ir abu automobiliai.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamos N. P. atstovo advokato padėjėjo R. Vilimavičiaus skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo atlyginti žalą ir palikti šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukta N. P. savo kaltės ir jai paskirtos administracinės nuobaudos neginčija, baudą sumokėjo, tačiau ji nesutinka su jai paskirtu įpareigojimu atlyginti K. M. padarytą 2678,69 € žalą. Skunde teigiama, kad įpareigojimas priimtas pažeidžiant materialiasias teisės normas. Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, prieš įpareigojant N. P. atlyginti nukentėjusiajam K. M. žalą dėl eismo įvykio metu apgadinto turto, pareigūnė, nagrinėjusi šią administracinio nusižengimo bylą, privalėjo nustatyti asmenį, kuriam nuosavybės teise priklausė automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes dėl automobilio apgadinimo žala buvo padaryta būtent automobilio savininkui, o ne jį vairavusiam asmeniui. Kaip matyti iš AB (duomenys neskelbtini) pateikto dokumento, automobilis nuosavybės teise priklauso ne K. M., o jo tėčiui P. M., todėl nutarime priimtas įpareigojimas atlyginti žalą K. M. dėl minėto automobilio apgadinimo sumoje 2180,69 € yra neteisėtas. Automobilio Audi A4 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas į šią administracinę bylą įtrauktas nebuvo, apie jos nagrinėjimą nieko nežinojo, nežinojo apie jo turtui padarytą žalą, todėl negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo sąlygų. Kadangi turtinė žala dėl automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo buvo padaryta P. M., šis asmuo privalėjo būti įtrauktas į bylą ir pripažintas nukentėjusiuoju, o to nepadarius buvo pažeista ANK 578 straipsnio norma, kas sutrukdė objektyviai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą bei priimto teisingą nutarimą. Kita labai svarbi aplinkybė yra ta, kad N. P. civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovėje AB (duomenys neskelbtini). Kadangi apdraustoji N. P. padarė žalą, kurią pagal draudimo sutartį turi atlyginti draudimo bendrovė, tokia draudimo bendrovė turi aiškų suinteresuotumą šios bylos baigtimi tiek, kiek tai liečia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą, jos dydį bei atlyginimo sąlygas, nes būtent draudimo bendrovė privalės atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad administracinėn atsakomybėn patraukta N. P. turi psichikos sveikatos sutrikimų, kurie sutrukdė jai tinkamai įvertinti situaciją ir priimti teisingus, savalaikius sprendimus. Prie šio skundo pridedama (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje pažymėta, kad pacientė N. P. (duomenys neskelbtini), į klausimus atsako nenuosekliai, jaučia nuolatinę baimę skaityti prieš klasę, dėmesio koncentracija susilpnėjusi, (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kaip psichinių trūkumų turinčiam asmeniui, nebuvo tinkamai užtikrintos įstatymų jam garantuotos teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi analogišką situaciją, yra pasisakiusi, kad Apylinkės teismas, nuspręsdamas nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, bylos duomenų, susijusių su jo sveikatos būkle ir galimybėmis efektyviai pasinaudoti jam suteiktomis įstatymų garantuotomis teisėmis, iš jų - ir teise turėti atstovą, neįvertino. Apygardos teismas šių pažeidimų neištaisė, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams atstovaujančiam advokatui nurodžius duomenis apie tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motina kreipėsi į teismą dėl sūnaus veiksnumo ribojimo, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nesilaikydamas ANK 651 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi teisėjų kolegija dėl nustatytų esminių ANK 571, 584 straipsnių, 651 straipsnio 3 dalies pažeidimų apygardos teismo nutartį panaikino ir administracinio nusižengimo bylą perdavė nagrinėti apygardos teismui. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė per savo atstovą pagal įstatymą ar įgaliotą atstovą duoti paaiškinimus apie bylą ir tinkamai naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2021). Nors pareiškėjos veiksnumas ir nėra apribotas, tačiau tokie psichinės sveiktos trūkumai, kaip (duomenys neskelbtini), neleido pareiškėjai efektyviai pasinaudoti jai suteiktomis įstatymų garantuotomis teisėmis, iš jų – ir teise turėti atstovą. Tyrėja, prieš pradėdama nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, neišsiaiškino, ar traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neturi psichikos problemų, ar gali tinkamai realizuoti savo teisės. To nebūtų nutikę, jei pareiškėja būtų pakviesta į bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad šalys į bylos nagrinėjimą kviečiamos nebus, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taigi akivaizdu, kad išnagrinėjus minėtą administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai N. P. buvo pažeistos ANK 571, 584 straipsnių nuostatos. Būtent dėl pareiškėjos psichinės sveikatos problemų, dėl (duomenys neskelbtini), dėl pareiškėjos nesuvokimo apie procesinių terminų svarbą, negebėjimo tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus dėl žalos dydžio, kitų procesinių procedūrų, nebuvo savalaikiai parengtas ir pateiktas skundas dėl priimto neteisėto nutarimo. Apie būtinybę skųsti neteisėtai priimtą nutarimą buvo sužinota tik tada, kuomet iš antstolių pareiškėjos tėvai gavo 2023 m. sausiau 26 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šio momento pareiškėjos tėvams nebuvo žinoma apie administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą ir tik su pareiškėjos tėvų pagalba pareiškėja suvokė šio nutarimo prasmę bei kylančias pasekmes, todėl nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos. Skundu prašoma panaikinti 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo atlyginti žalą ir palikti šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsiliepimo į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija nepateikė.

Teismo posėdyje N. P. ir jos atstovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Nukentėjusysis K. M. bei jos atstovas advokato padėjėjas R.Rutė, instidtucijos atstovė prašė skundą atmesti. Nukentėjusiojo E. S. prašė skundą spręsti teismio nuožiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.

Byloje nėra ginčo, kad N. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d., 16.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama dviratį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, išvažiuodama iš šalutinės gatvės, nepraleido pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiavusio automobilio AUDI A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. M. ir su ja susidūrė. Po susidūrimo nublokštas dviratis šalikelėje apgadino stovintį automobilį BMWI I8D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). priklausantį E. S. Iš N. P. pateikto skundo matyti, kad pastaroji neginčija paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, savo kaltės, taip pat minėto nusižengimo kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nutarime paskirtu įpareigojimo atlyginti žalą paskirtą žalą.

Iš Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. priimto nutarimo matyti, kad individualizuojant N. P. už padarytą nusižengimą skiriamą nuobaudą buvo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybių nebuvimą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta ANK 428 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytas baudos vidurkis – 50 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 665 straipsniu, paskirtas įpareigojimas atlyginti K. M. padarytą 2678,69 Eur turtinę žalą per 2 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 2AT-16-511/2018).

Tiek iš Institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš priimto ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. P. skundžiamo nutarimo matyti, kad nukentėjusiais šiame nusižengime pripažinti abiejų įvykyje apgadintų automobilių valdytojai – E. S., kuriai priklauso automobilis BMW 118D, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir automobilio Audi A4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris registruotas P. M. vardu, tačiau faktinis jo savininkas, naudotojas ir valdytojas – K. M. Nukentėjusioji E. S. byloje nepateikė nagrinėjamu nusižengimu padarytą žalą jos automobiliui įrodančių dokumentų, todėl padarytos žalos klausimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėjamas jai paliekant teisę kreiptis į teismų dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Savo ruožtu K. M. Institucijai pateikė automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą, PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje automobilio defektacįjos ir sąmatos sudarymo kaina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už pakaitinio automobilio nuomą, sąskaitos išrašytos K. M. Atsižvelgus į tai ir teismo posėdyje K. M. pateiktus parodymus, kad jis minėtu automobiliu naudojasi, jį prižiūri ir remontuoja, teismas sprendžia, kad K. M. nukentėjusiuoju nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pripažintas pagrįstai.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 8 d. pranešimo apie žalos atlyginimą, matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą išmokėti 2230,72 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui – P. M. už 2022 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsitikusį įvykį. Kaip jau minėta, vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, taip pat paties nukentėjusiojo K. M., jo atstovo teigimu, K. M. naudojasi minėtu automobiliu BMW 118D, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jį prižiūri. Tokie duomenys užfiksuoti ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, kuriame grafoje prie kitų duomenų apie transporto priemonę nurodyta, kad minėto BMW 118D, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. M., o naudotojas – K. M. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. M. parodė, kad padaryta turtinė žala buvo pilnai atlyginta, (duomenys neskelbtini) perversta išmoka buvo pakankama patirtoms išlaidoms atlyginti. Asmuo nurodė P. M. pervestą draudimo išmoką gavęs, neturintis jokių pretenzijų dėl atlygintos žalos. Atsižvelgiant į tai, Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu skirtas įpareigojimas N. P. atlyginti K. M. padarytą 2678,69 Eur turtinę žalą per 2 mėn. nuo minėto nutarimo įsigaliojimo dienos laikytinas pilnai įvykdytu, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Tiek administracinėn atsakomybėn patraukta N. P., tiek nukentėjusysis K. M. teismui pateikė prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktai N. P. ir nukentėjusiajam K. M. priteisti proceso išlaidas. Skundžiamas institucijos priimtas nutarimas jo priėmimo dienai buvo teisėtas ir pagrįstas. Draudimo bendrovei atlyginus žalai (po skundžiamo nutarimo priėmimo), žalos išieškojimas iš N. P. negali būti vykdomas. N. P. skundas tenkinamas tik dalyje dėl įpareigojimo atlyginti žalą, kadangi skirtas įpareigojimas įvykdytas, todėl šiuo atveju, įvertinus visas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktos N. P. atstovo advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus ir nukentėjusiojo K. M. atstovo advokato padėjėjo Rolando Rutės prašymai priteisti proceso išlaidas netenkinami.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos padarytomis išvadomis, kad bylos duomenys patvirtina, jog N. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, tačiau skundžiamas Institucijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas keistinas, dalyje dėl N. P. paskirto įpareigojimo K. M. atlyginti padarytą 2678,69 Eur turtinę žalą per 2 mėn. nuo minėto nutarimo įsigaliojimo dienos, kadangi paskirtas įpareigojimas įvykdytas.

Įvertinus tai, kad N. P. atžvilgiu yra prasidėjęs išieškojimas dėl žalos atlyginimo K. M. (vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), byla sustabdyta), procesas dėl žalos iš N. P. atlyginimo K. M. nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti iš skundžiamo nutarimo pašalinant ANK 665 straipsnyje numatytą N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtą įpareigojimą atlyginti K. M. padarytą 2678,69 Eur turtinę žalą per 2 mėn. nuo minėto nutarimo įsigaliojimo dienos. Nutraukti procesą dėl žalos iš N. P. atlyginimo K. M.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Apie priimtą nutarimą informuoti išieškojimą atliekančią antstolę V.Žydelienę.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.