Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-869-781/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2-869-781/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00128-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-869-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00128-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išskirtinio būsto statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vienašalį 2019 m. liepos 22 d. rangos darbų sutarties Nr. AS-972 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 58 489,16 Eur skolą, 337,61 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai sudaryti sutartį su kitu rangovu dėl darbų, numatytų 2019 m. liepos 22 d. rangos darbų sutartyje Nr. AS-972, atlikimo. Teigia, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas uždraudžiant atsakovei sudaryti sandorį su kitu rangovu atitinka šalių interesų pusiausvyrą, be to, egzistuoja prielaidos, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai sudaryti sutartį su kitu rangovu dėl darbų, numatytų 2019 m. liepos 22 d. rangos darbų sutartyje Nr. AS-972, atlikimo.

4. Teismas sprendė, kad ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra preliminariai pagrįstas.

5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, teismas pažymėjo, kad ieškovei ginčijant rangos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą, laikinų draudimų, susijusių su ginčo sutartimi ir jos nutraukimo pasekmių taikymu, pritaikymas atsakovei yra pateisinamas, kadangi atsakovė gali sudaryti sutartį su nauju rangovu dėl rangos sutarties darbų užbaigimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė nepateikė argumentų, kokius nuostolius šalims sukeltų vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu bei kaip ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju įvykdymas gali tapti nebeįmanomu.

6.2. Objekto modernizavimo darbų neatlikimas laiku stabdo Klaipėdos rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo didinimo procesus, kelia gyventojų nepasitenkinimą nepateisinus pagrįstai atsiradusius lūkesčius dėl ugdymo procesų užtikrinimo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą – negalint pastato pritaikyti darželio veiklai savivaldybė negalės artimiausiu metu patenkinti gyventojų poreikio darželiui.

6.3. Ieškovė nepateikė argumentų, kad netaikius draudimo atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai sudaryti sutartį su kitu rangovu dėl darbų atlikimo būtų padaryta žala ieškovės turtiniams ar neturtiniams interesams.

Atsiliepimas

7. Ieškovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau šiuo atveju jų taikymas atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Pažymi, jog ieškovė turi teisėtą interesą vykdyti sutartį ir už atliekamus darbus gauti sutartyje numatytas pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovėms laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. liepos 22 d. ir 2020 m. spalio 28 d. papildomų susitarimų prie sutarties sąlygų pakeitimo kopijas bei Centrinės projektų valdymo agentūros pranešimo kopiją.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o šiuo atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bei ieškinio pagrįstumas vertinamas tik preliminariai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovių teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

14. Apeliantė ginčija teismo nustatytą antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nurodydama, jog ieškovė nepateikė argumentų, kokius nuostolius šalims sukeltų vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu, kaip ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju įvykdymas gali tapti nebeįmanomu bei kokiu būdu būtų padaryta žala ieškovės turtiniams ar neturtiniams interesams. Šie atskirojo skundo argumentai iš dalies laikytini pagrįstais.

15. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ketintų sudaryti naują rangos sutartį dėl rangos darbų, numatytų 2019 m. liepos 22 d. sutartyje, atlikimo tame pačiame objekte (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui tikrai kyla (yra reali), o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės proporcingos.

17. Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, jog šiuo metu galėtų susiklostyti tokia situacija, kuomet šalių rangos santykių atkūrimas taptų neįmanomas, jų galimo atkūrimo neužtikrinus laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kitaip tariant, pripažinus ieškinį pagrįstu ieškovė galėtų būti grąžinta į iki jos teisių pažeidimo buvusią padėtį, kadangi nėra duomenų, jog atsakovė su nauju rangovu ketintų sudaryti naują rangos sutartį tiems patiems darbams atlikti. Taigi realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui buvimas nėra nustatytas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešą interesą ir šalių interesų derinimo taisykles, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal ieškovės ir atsakovės 2020 m. spalio 28 d. papildomą susitarimą, ieškovė rangos darbus ginčo objekte turėjo atlikti iki 2021 m. kovo 31 d., o atsakovė sutartį nutraukė nuo 2021 m. balandžio 16 d.

19. Vertindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones proporcingumo aspektu, teismas privalo atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018). Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovei sudaryti sutartį su kitu rangovu dėl darbų, numatytų 2019 m. liepos 22 d. rangos darbų sutartyje Nr. AS-972, atlikimo, būtų neproporcingai suvaržyti atsakovės interesai ir funkcijų atlikimas, t. y. ikimokyklinio ugdymo organizavimo įgyvendinimas. Be to, pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą konkrečiai neįvardijo, kokia neproporcinga žala ieškovės interesams galėtų atsirasti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

21. Taigi darytina išvada, kad tikėtini vienos ir kitos ginčo šalies nuostoliai nėra lygiaverčiai – dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei galėtų kilti kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu prašomas draudimas būtų netaikomas. Siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, t. y. draudimas atsakovei sudaryti sutartį su kitu rangovu dėl darbų, numatytų 2019 m. liepos 22 d. rangos darbų sutartyje Nr. AS-972, atlikimo, yra proporcinga.

22. Pažymėtina, kad galimų ieškovės nuostolių atlyginimo klausimą, jeigu būtų nustatyti neteisėti apeliantės veiksmai, susiję su sutarties nutraukimu, galima spręsti taikant žalos atlyginimo instituto nuostatas.

23. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą šiuo atveju suteikė ieškovės interesams, todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė