Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1052-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
2A-1052-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00455-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
Atsakovas
D. K., V. K.
Ieškovas
L. K.
Trečiasis asmuo
Varėnos rajono 1-asis notaro biuras
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1052-264-2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00455-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3, 75.8; 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-664-308/2013 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams D. K., V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Varėnos rajono 1-asis notaro biuras, išvadą teikianti institucija Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; 4) atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 1999-08-03 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 7-6358V, pripažinimo negaliojančia; 5) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1999-08-03 sutartį, sutarties registro Nr.7-6358 V, pagal kurią D. K. padovanojo savo tėvui V. K. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2011-07-23 dovanojimo sutartį, sutarties not. reg. Nr. 3378, pagal kurią V. K. padovanojo, t. y. neatlygintinai perdavė sūnui D. K., asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo jų sudarymo momento; 6) taikyti restituciją ir pripažinti 72.30 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės L. K. ir atsakovo D. K. nuosavybe; 7) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: priteisti ieškovei L. K. 29 700,00 Lt vertės ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti D. K. 29 700,00 Lt vertės ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 20 000,00 Lt vertės automobilį KIA Sorento bei du parduotus, tačiau neišregistruotus iš LR kelių transporto priemonių registro, automobilius VW Jetta ir BMW 520; už D. K. atitenkantį 20 000,00 Lt vertės automobilį KIA Sorento priteisti iš D. K. L. K. 10000,00 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant D. K. išmokėti piniginę kompensaciją per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai; santuoką tarp ieškovės L. K. ir atsakovo D. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė šalių nepilnametės dukros A. K. gyvenamąją vietą kartu su motina L. K.; priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m gruodžio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant periodines išmokas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaiko lėšų tvarkytojos L. K. sąskaitą; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliko santuokoje turėtas pavardes; pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1999-08-03 sutartį, sutarties registro Nr. 7-6358 V, pagal kurią D. K. padovanojo savo tėvui V. K. gyvenamosios paskirties butą su rūsiu 2.82 kv., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 72.3 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-23 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3378, pagal kurią V. K. padovanojo, t. y. neatlygintinai perdavė sūnui D. K., asmeninėn nuosavybėn butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo jų sudarymo momento; taikė restituciją ir pripažino 72.30 kv. m bendro ploto keturių kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės L. K. ir atsakovo D. K. nuosavybe; padalino šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: priteisė ieškovei L. K. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 29 700,00 Lt vertės; priteisė atsakovui D. K. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 29 700,00 Lt vertės, 20 000,00 Lt vertės automobilį KIA Sorento, bei du parduotus, tačiau neišregistruotus iš LR kelių transporto priemonių registro, automobilius VW Jetta ir BMW 520; už D. K. atitenkantį automobilį KIA SORENTO priteisė iš atsakovo D. K. ieškovei L. K. 10 000,00 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojo D. K. išmokėti piniginę kompensaciją per tris dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos; sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai priteisimo nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo D. K. 1479 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 672 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš ieškovės L. K. 200 Lt žyminio mokesčio valstybei, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ją atleido.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo įregistruota 1995 m lapkričio 11 d., šalys turi nepilnametę dukrą A. K. gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo D. K. vardu yra registruotos asmeninės nuosavybės teisės į 4 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), 59 400 Lt vidutinės rinkos vertės, nuosavybės teises atsakovas įgijo 2011-07-03 dovanojimo sutarties Nr. 3378 pagrindu. Iš 1996-10-16 D. K. ir G. M. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad butas buvo įgytas atsakovui D. K. esant santuokoje su ieškove. 1999-08-03 dovanojimo sutartimi D. K. butą padovanojo savo tėvui V. K.. 2011-07-23 dovanojimo sutartimi V. K. padovanojo D. K., už kurį pagal įgaliojimą veikė sutuoktinė L. K., butą esantį (duomenys neskelbtini), sutarties 2.1 p. nurodoma, kad butas yra neatlygintinai perduodamas sūnui D. K. asmeninėn nuosavybėn. Ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių, o atsakovo D. K. vardu yra registruotas automobiliai KIA Sorento, VW Jetta ir BMW 520. Ieškovė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi nuo 1996-12-09. Ji studijuoja Vilniaus universitete nuotoliniu būdu, studijas numatoma baigti 2014-06-30, už mokslo metus ieškovė moka 4500 Lt studijų mokestį. Ieškovės darbo užmokestis į rankas sudaro 1661,06 Lt. Atsakovas per mėnesį gauna 1110 Lt darbo užmokestį bei apie 4000 Lt kitų išmokų.

Teismas nurodė, kad šalių šeima yra faktiškai iširusi jau virš metų, šalys faktiškai nutraukę santuokinius santykius ir juos atstatyti nėra galimybės ir dėl to tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tinkamos vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygos būtų sudarytos tik šalių dukrai gyvenant su ieškove, kadangi atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ilgam laikui išvyksta iš namų ir dėl savo darbo pobūdžio neturėtų galimybės tinkamai rūpintis dukra. Kartu yra pagrindas iš atsakovo priteisti prašomo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai A., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kur priteistas išlaikymas po 800 Lt užtikrintų vaiko pragyvenimo ir mokymosi poreikius. Sudarant 1999-08-03 sutartį ieškovė supratusi, kad atsakovas D. K. perleisdamas butą kitam atsakovui V. K. (savo tėvui) tai daro šeimos interesais, kadangi supratusi, kad sandoris buvo apsimestinis, bei po šios sutarties sudarymo buto padėtis niekuo nepasikeitė, kadangi jie ir toliau gyvenę šiam bute, už butą mokėję mokesčius, bei V. K. nereiškė jokių pretenzijų į šį butą. Iš ieškovės paaiškinimų dėl 2011-07-23 sutarties sudarymo aplinkybių matyti, kad atsakovui D. K. atsisakius rizikingo verslo ir pradėjus dirbti nuolatinį darbą ji pradėjusi atsakovą D. K. raginti grąžinti butą atgal į šeimos nuosavybę. Atsakovai tam neprieštaravo, pasirašydama sudaromą sutartį D. K. vardu ji suvokusi, kad butas grįš į bendrąją jungtinę nuosavybę, nežiūrint kurio vardu bus įregistruotas butas, nes ir iki 1999-08-03 butas buvo registruotas tik D. K. vardu. Ieškovė neturi jokių teisinių žinių ir pasirašydama 2011-07-23 sutartį ji nesuvokė sutarties 2.1 p. reikšmės, kad po sutarties sudarymo butas pereis tik atsakovo D. K. asmeninėn nuosavybėn, bei tą žinodama nebūtų veikusi prieš savo ir nepilnametės dukros interesus. Atsakovas V. K. teismo posėdyje faktiškai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šių sutarčių sudarymo, kad 1999-08-03 sutartis buvo apsimestinis sandoris ir supratęs, kad sudarant 2011-07-23 sutartį butas grįš į sūnaus šeimos nuosavybę. Ieškovė visas 1999-08-03 sutarties ir 2011-07-23 sudarytos sutarties teisines pasekmes suvokusi tik 2013 m gegužės mėn., kai atsakovas D. K. jai nurodė, kad šių sutarčių pagrindu tik jis yra tapęs ginčo buto savininku, o ieškovė negali būti šio buto savininke, bei nutraukiant santuoką dalintis šį butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Todėl tik 2013 m gegužės mėn. ieškovei paaiškėjo, kad 1999-08-03 sudaryta sutartimi buvo pažeista jos nuosavybės teisė į ½ dalį šio buto. Iš atsakovo D. K. veiksmų matyti, kad jis neteikdamas savo atsiliepimo ir savo atsikirtimų teismo posėdžiuose, jis faktiškai pripažino ieškinio reikalavimus ir ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl šių sutarčių sudarymo. teismas laikė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą 1999-08-03 sudarytai sutarčiai ginčyti. Teismas konstatavo, kad 1999-08-03 sudarytas sandoris buvo apsimestinis ir buvo sudarytas tik dėl akių, kadangi šiuo sandoriu nebuvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines pareigas ar teises. Kadangi 2011-07-23 sutartis buvo išvestinis sandoris, kilęs iš negaliojančio sandorio, tai yra pagrindas panaikinti ir šią sutartį. Dėl to yra pagrindai taikyti restituciją natūra. Pritaikius restituciją butas pripažintas ieškovės ir atsakovo D. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas kaip santuokoje įgytas turtas lygiomis dalimis. Kadangi ieškovė sutinka, jog automobilis KIA Sorento liktų atsakovo nuosavybėje, tai ieškovei priteista pusė šio automobilio vertės - 10 000 Lt kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas D. K. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 1-3) prašo pakeisti Varėnos r. apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą dalyje dėl išlaikymo iš D. K. priteisimo nuo 2013 m gruodžio 27 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nepilnametei dukrai A. K., priteisiant po 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; perskirstyti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dukrai priteisimo yra visiškai nemotyvuota, priteistas tik iš apelianto 800 Lt išlaikymas, yra neproporcingas jo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijus, tinkamai nenustačius ir neištyrus šalių ginčui dėl išlaikymo dydžio išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šalių turtinė padėtis yra panaši. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Tai reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo.

2. Teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, turėjo išklausyto šalių dukros nuomonę dėl šio reikalavimo (CPK 380 str. 1, 2 d.), tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovė nurodė visiškai nepagrįstas sumas dukros išlaikymui, t.y. 100 Lt drabužiams, 150 Lt batams, 50 Lt sąsiuviniams, rašikliams ir 30 Lt papildomoms (neaišku kokioms) mokyklos išlaidoms, 50 Lt sveikatos stiprinimui ir 50 Lt higienai, t.y. 100 Lt, per mėnesį. Apelianto nuomone, šios sumos mažintinos bent per pusę. Be to, nepagrįstai nurodyta ir 450 Lt suma maistui, kadangi dukra pagrinde maitinasi namuose, todėl ši suma galėtų siekti apie 300 Lt per mėnesį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dukrai reikalingos kažkokios papildomos, neordinarios išlaidos, ir iš viso nepateikė jokių įrodymų apie tariamai patiriamas tokio dydžio išlaidas išlaikymui.

3. Teismas padarė nepagrįsta išvadą, jog apelianto gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 5000 Lt, neįvertino aplinkybės, jog jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbas susijęs su pastoviomis ir ilgalaikėmis tarnybinėmis komandiruotėmis į užsienį, todėl nemaža (didžioji) dalis gaunamų pajamų yra išmokos, dienpinigiai, skirti pragyventi komandiruotėje (užsienyje). Jeigu apeliantas nevyksta į komandiruotę, jokių kitų išmokų negauna. Pagal CPK 739 str. 2 p., iš sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, negalima išieškoti. Todėl sumos, mokamos man kaip dienpinigiai vykstant į komandiruotes, negali būti priskiriamos pajamoms, į kurias turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą bei nustatant jo dydį.

Ieškovė L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 11-16) prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti išlaidas už apeliacinį procesą. Pagal savo amžių dukros poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, higienai atitinka suaugusio asmens poreikius. A. poreikiams per vieną mėnesį reikalinga skirti daugiau kaip 1200,00 Lt. Ieškinyje detaliai aptartos dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį, kurios yra pagrįstos ir atitinka protingumo kriterijų. Atsakovas retai būna namuose, todėl nežino ir nesupranta, kiek lėšų reikia skirti septyniolikmetės dukters išlaikymui. Kitais metais dukra mokysis dvyliktoje klasėje, todėl atsiras ir papildomas lėšų poreikis (kad tinkamai pasiruošti abitūros egzaminams dukra planuoja jau nuo ateinančių mokslo metų pradžios lankyti papildomas anglų ir lietuvių kalbų pamokas, taip pat išlaidos paskutinio skambučio, išleistuvių mokykloje renginiams). Galvodama apie dukros ateitį ieškovė planuotai ir taupiai disponuoja jai priteistu išlaikymu. Tenkinus atsakovo prašymą sumažinti vaiko išlaidas perpus, būtų pažeisti vaiko interesai, nebūtų užtikrinti būtiniausieji vaiko poreikiai. Dukters interesus teisme atstovavo vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri savo išvadoje pritarė teismo sprendime nurodytam išlaikymui. Atsakovas ginčyti dukters išlaikymo dydį pradėjo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą. Jis nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių vaikui paskaičiuotų išlaidų pagrįstumą. Išlaikyti dukrą atsakovui teks tik apie devynis mėnesius, per tokį trumpą laiką atsakovas nepatirs žymių nuostolių vaiko išlaikymui, nes iki bylos iškėlimo teisme, o ir vėliau 2014 m. sausio, vasario mėnesiais jis teikė 800,00 Lt per mėnesį išlaikymą, kas įrodo, jog atsakovas turi galimybę ir gali teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovei gyvenus su atsakovu santuokoje, yra žinoma, kad pervedimu atsakovas gaudavo 1000 Lt, kurie buvo sumokami į jo sąskaitą, o visus kitus pinigus jis parnešdavo į namus grynais pinigais. Šių lėšų jis nesiveždavo į kelionę pragyvenimui, tik nusipirkdavo maisto kelionei, o šios išlaidos buvo labai minimalios, gal apie 300-400 Lt, per mėnesį. Atsakovui darbdavys moka darbo užmokestį, kuris susideda iš fiksuoto atlyginimo ir atlyginimo už reisą. Atlyginimas už reisą priskirtinas tokiom pat pajamom kaip ir fiksuotas atlyginimas. Atsakovo pajamas teismas nustatė tinkamai, jos žymiai viršija ieškovės pajamas. Atsakovas banko sąskaitoje turi santaupų - apie 10000 Lt, taip pat namuose laiko grynais pinigais apie 5 000 Lt, tačiau šią aplinkybę slepia. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas prie dukros išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio. Kita sprendimo dalis, kuria nutraukta šalių santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai apeliacine tvarka neapskųsta.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad teismas neteisingai nustatė lėšų sumą, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaikų poreikius, o priteistas išlaikymas iš atsakovo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš apelianto dukters išlaikymui priteista po 800 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaiko motinai L. K. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise, yra objektyvi ir įrodyta, yra atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.

Priteistas išlaikymo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nors ir nenurodė konkrečiai vaiko poreikių, tačiau sprendime išdėstė ieškovės ieškinyje nurodytą poziciją apie vaiko poreikius. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje teigė, kad vaiko išlaikymui mėnesiui reikalinga ne mažesnė nei 1000 Lt, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodė, kad atsakovas vaiko išlaikymui faktiškai teikia po 800 Lt/mėn., todėl prašė iš atsakovo priteisti ir teismas priteisė iš atsakovo 800 Lt dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne nuo ieškinio padavimo dienos.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinant papildomas išlaidas, nes minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 buvo nustatytas 1000 Lt minimalus mėnesinės algos dydis. Todėl šalių 17 m. paauglės dukters išlaikymui reikalinga 1000 Lt/mėn. yra pakankama tik būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto (atsakovo) argumentus, kad skundžiamame sprendime teismas nemotyvavo, kodėl iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė 800 Lt/mėn., tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo sumažinimui iki apelianto nurodyto dydžio - 300 Lt/mėn..

Proporcingumas pagal CK 3. 192 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką. Vadovaudamasis šiuo principu teismas nustato, kokio dydžio kaip būtini, taip pat finansiškai ir kitaip materialiai įmanomi abiejų tėvų sąskaita patenkinti vaiko poreikiai gali būti teismo nustatyti ir sprendžiama dėl jų priteisimo. Tokiu būdu nustatęs vaiko poreikių dydį, teismas sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą ir nustatydamas jo dydį sprendime konkrečiai nepasisakė, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės. Nagrinėjamuoju atveju nustatytinos šios reikšmingos bylai aplinkybės. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovui per 2013 metų sausio–balandžio mėn. buvo išmokėtas 16 020 Lt, per 2013 m. gegužės-rugpjūčio – 17091 Lt, per 2013 m. rugsėjo – gruodžio mėn. – 17081 Lt darbo užmokestis, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 4182 Lt ,,į rankas“ ( apskaičiuoto su dienpinigiais ir kt. (t. 1, b. l. 88-90).. Atsakovui nuosavybės teise kaip ir ieškovei asmeninėn nuosavybėn atiteko ½ dalis buto. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog ieškovės gainamos pajamos yra 1666 Lt/mėn., ji studijuoja Vilniaus universitete, studijos mokamos (t. 1, b. l. 16, 17-23). Ieškovė su dukra gyvena tame pačiame bute, kurio ½ dalis jai atiteko po santuokos nutraukimo. Šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, kadangi atsakovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl neteisingai įvertintų jo gaunamų pajamų. Kaip matyti iš pateiktų pažymų, atsakovo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis ir kitos išmokos (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotėmis), kadangi atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovo teigimu, dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotėmis, negali būti įskaitomi į darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors dienpinigiai ir nepriskiriami prie darbo užmokesčio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dienpinigiai yra mokami nepriklausomai nuo to, kokios realios išlaidos (kurios kompensuojamos papildomai kaip komandiruotpinigiai) yra patiriamos komandiruotės metu, atsakovo gaunamus dienpinigius laiko jo papildomomis pajamomis, atspindinčiomis jo realiai gaunamas pajamas, kurias jis gali naudoti savo nuožiūra, nebūtinai visus išleidžiant kelionės metu. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagal atsakovo gaunamas pajamas, jis yra pajėgus teikti išlaikymą po 800 Lt. Šią išvadą taip pat pagrindžia ieškovės procesiniuose dokumentuose bei teisme išdėstyta pozicija bei prie ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti atsakovo vardu atlikti mokėjimo pavedimai 2014 m. sausio-vasario mėn. po 800 Lt į ieškovės sąskaitą – paskirtis dukters išlaikymui (2 t.b.l. 23-25).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, t. y. tenka didžiausioji išlaidų ir rūpinimosi vaikais našta, nes su juo gyvena vaikai, o kitas iš tėvų tik teikia išlaikymą pinigais ir auklėjant vaikus dalyvauja epizodiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K. , bylos Nr. 3K-3-528/2011; kt.). Kadangi šalių dukra gyvena su motina, ieškovė privalo užtikrinti vaiko materialiuosius poreikius, kasdienę priežiūrą, auklėjimą, tinkamą laisvalaikio praleidimą ir pan., todėl jai tenka didesnė finansinė našta, kurią sunku įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai dėl CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių, reikmes, išlaikymo teikimo iki vaiko pilnametystės nedidelę trukmę, esminį tėvų turtinės padėties skirtumą, konstatuoja, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 ir 98 str.), ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurių sumokėjimą pagrindžia į bylą pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 17-19).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovei L. K. 600 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė