- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-03
- Bylos Nr.
- AN2-364-382/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00225-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 30ANN-84675979-17 ir administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį L. Č. nutraukta, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės J. N. 2017 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 30ANN-84675979-17 L. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda kartu atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių dėl to, kad 2017 m. sausio 14 d., apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl to priekiniai automobilio ratai neteko viso sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarydamas transporto priemenę sunkiai valdomą, dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar sukelti avarinę situaciją. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinamą požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri, ypač tarp eismo dalyvių, yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Savo veiksmais L. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14 ir 82 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
L. Č. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 31 d. nutarimą. Nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnų protokole užfiksuotu neva jo padarytu nusižengimu, kadangi tuo metu šalia jo važiavo kiti automobiliai, kurie manevravo pavojingu būdu. Dėl jam nežinomų ir nesuprantamų aplinkybių šie automobiliai sustabdyti patikrinimui nebuvo, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Pažymėjo, kad aikštelėje, važiuojant link išvažiavimo, važiavo 20 km/h greičiu. Mano, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn tik už tai, kad tuo metu buvo ir vairavo automobilį ten, kur kiti asmenys galbūt padarė nusižengimą. Teigė, kad policijos pareigūnai tariamo jo nusižengimo niekur neužfiksavo, todėl ir administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai pažeidė jo teisę į gynybą ir bylą išnagrinėjo jam tinkamai nepranešę apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl to byla buvo išnagrinėta neišklausius jo argumentų ir motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutarimu panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 30ANN-84675979-17 ir administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį L. Č. nutraukė, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis Ramūnas Stasiulis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paskiriant L. Č. 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Teigia, kad asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarime nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriems esant būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog L. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. L. Č. versija, jog jis „nepiešė saulės“, nėra paneigta, t. y. byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia. Teismas taip pat nurodė, kad vaizdo registratorius nėra užfiksavęs to momento, kuris patvirtintų policijos pareigūnų teiginį, jog jiems įvažiuojant į aikštelę L. Č. automobilis „piešė saulę“. Su šiais teismo teiginiais apeliaciniame skunde nesutinkama, nes, nustatę administracinį nusižengimą, policijos pareigūnai V. P. ir Ž. J. teisme nurodė, kad matė, kaip L. Č. vairuojamas automobilis aikštelėje „paišė saules“, po to pajudėjo link išvažiavimo, kur buvo sustabdytas, tačiau teismas, nesant „piešiamos saulės“ vaizdo įrašo, rėmėsi ne pareigūnų, o L. Č. ir jo draugų, liudytojų A. M. bei I. B., paaiškinimais. Pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, be to, pareigūnas Ž. J. teigė, kad nuo tarnybinio automobilio iki aikštelės centro, kur automobilis „piešė saules“, buvo apie 30–40 metrų, o nutarime nurodyta, kad vaizdo įraše matyti automobilis, stovintis 10–15 metrų atstumu, o už jo, tolumoje, matyti blyškūs automobilių šviesų atspindžiai, dėl to vaizdo įraše chuliganiško vairavimo automobilių statymo aikštelės centre 30–40 metrų atstumu galėjo ir nesimatyti. Policijos pareigūnė V. P. nurodė, kad tarnybinis automobilis buvo sustojęs prie aikštelės pradžios, L. Č. automobilis buvo vienintelis aikštelės centre ir jį L. Č. chuliganiškai vairavo.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog L. Č. vairuojamas automobilis, prasukant galinius automobilio ratus, sukinėjantis aplinkui, galėjo tapti nevaldomas, tai lemtų sunkius padarinius. Kelių eismo taisyklių paskirtis nustatyti eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Šiam tikslui ir yra nustatomos elgesio taisyklės, draudimai ir apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą, apsaugoti eismo dalyvių, aplinkinių sveikatą, turtą, saugią, patikimą aplinką, eismo įvykių prevenciją. Pažymima, kad Kelių eismo taisyklės galioja ne tik keliuose, bet ir automobilių statymo aikštelėse. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas L. Č. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose esama ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti ne nutraukta, o L. Č. paskirta administracinė nuobauda. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu, t. y. ar L. Č. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Žemesnės instancijos teismas
L. Č. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14 ir 82 punktų reikalavimus. Šiuose punktuose numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad šių bendrųjų Kelių eismo taisyklių normų nurodymo kaltinime nepakanka, jog būtų galima asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. L. Č. neigia, jog 2017 m. sausio 14 d., apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g., automobilių stovėjimo aikštelėje, būtų vairavęs transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, t. y. neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl to priekiniai automobilio ratai neteko viso sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip privertęs transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“. Liudytojai A. M. ir I. B. patvirtino, kad L. Č. savo vairuojamu automobiliu „saulės nepiešė“. Taigi L. Č. versija nėra paneigta.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nors liudytojai policijos pareigūnė V. P. ir policijos pareigūnas Ž. J. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad L. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, vien šių parodymų nepakanka, norint konstatuoti asmens kaltę. Liudytoja V. P. įvykį nupasakojo ganėtinai detaliai, nurodė, jog matė, kaip L. Č. vairuojamas automobilis „piešė saules“, po to pajudėjo link išvažiavimo, kur buvo sustabdytas. Tuo tarpu liudytojas Ž. J. negalėjo nurodyti nei sustabdyto automobilio modelio, nei ar automobilį vairavo pažeidėjas, nes neprisiminė. Be to, būtina pažymėti, jog liudytoja, policijos pareigūnė, surašiusi skundžiamą nutarimą, J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad priimant nutarimą vadovavosi pareigūno surašytu protokolu, vaizdo įrašo nematė. Neprisiminė, ar L. Č. dalyvavo nutarimo priėmimo metu, ar ką nors buvo sakęs. Svarbiausia, kad liudytojai J. N., teismo posėdžio metu parodžius vaizdo įrašą, ji patvirtino, kad vaizdo įraše „saulės piešimo“ nemato.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė pirmosios instancijos teismui registratoriaus vaizdo įrašą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis darytas 2017 m. sausio 13 d. Vaizdo įraše, kurio laikas 23.26.52 val., užfiksuota tarnybinio automobilio stovėjimo vieta. Automobilis sustojo aikštelės pradžioje. Užfiksuotas vaizdas: prieš tarnybinį automobilį, apie 10–15 metrų atstumu, stovi automobilis, pastatytas pagal aikštelės kraštą automobilio galu, tarnybiniam automobiliui kairiuoju šonu. Tolumoje matyti blyškūs automobilių šviesų atspindžiai. Vaizdo įraše, kurio laikas 23.27.02 val., užfiksuotas tarnybinio automobilio judėjimas. Tarnybinis automobilis, įjungęs švyturėlius, pasuka į kairįjį šoną, tuo metu pravažiuoja lengvasis automobilis, kuris yra sustabdomas. Vaizdo įraše, kurio laikas 23.30.21 val., užfiksuotas tarnybinio automobilio išvažiavimas iš stovėjimo aikštelės. Vaizdo įraše, kurio laikas 23.31.37 val., užfiksuotas tarnybinio automobilio įvažiavimas į kitą stovėjimo aikštelę. Vaizdo įraše, kurio laikas 23.32.32 val., užfiksuotas pažeidėjo įsėdimas į tarnybinį automobilį administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Vaizdo įraše nėra matyti nei lengvojo automobilio „piešiamos saulės“, nei važiuojančio ir policijos pareigūnų sustabdyto automobilio modelis, nei vairuotojas, nei kiti automobilyje, jeigu buvo, buvę žmonės. Taigi esant tokiems prieštaringiems duomenims, asmens kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys.
Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo našta, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Č. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, administracinio nusižengimo protokole ir 2017 m. sausio 31 d. nutarime įrodinėjama išimtinai policijos pareigūnų tvirtinimu, jog jie pagrįstai stabdė L. Č. vairuotą transporto priemonę, nes matė, kaip L. Č. ją pavojingai ir chuliganiškai vairavo, tačiau tokia jų pozicija prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims ir nustatytoms įvykio aplinkybėms. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad iš byloje esamų duomenų negalima daryti išvados, jog L. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi, be policijos pareigūnų parodymų, jokie kiti duomenys nepatvirtina asmens kaltės. Administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi nagrinėjamu atveju L. Č. versija, jog jis „nepiešė saulės“, nėra paneigta, tai reiškia, kad byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnyje, požymis. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nesant pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinio skundo argumentai dėl administracinės nuobaudos paskirties šiuo atveju yra neaktualūs, kadangi pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nutraukė ir nesprendė administracinės nuobaudos paskyrimo L. Č. klausimo, o apygardos teismas palieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarimą nepakeistą, t. y. L. Č. administracinė nuobauda neskiriama.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Ramūno Stasiulio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.