Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. G. 2014-11-21 apie 13.20 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 88-39, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikydamas rankose teleskopinę lazdą, turėdamas tikslą įbauginti patalpoje esančius asmenis panaudojo psichinę prievartą - priėjęs prie stalo ir vieną kartą teleskopine lazda trenkė per jį, po ko iš nukentėjusiojo R. J. pareikalavo pinigų bei grasino susidorojimu, R. J. į reikalavimus nereaguojant, panaudojo fizinę prievartą - vieną kartą kumščiu trenkė šalia R. J. stovinčiam nukentėjusiajam A. I. į veidą, bei su teleskopine lazda trenkė per kairę koją, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, apatinės lūpos odoje ir gleivinėje, kairio žasto, kairės šlaunies srityje, muštinę viršutinės lūpos žaizdą su kraujosruva viršutinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko jis nukentėjusiajam S. G. vieną kartą ranka trenkė į veidą išmušdamas viršutinį 1-ajį kairį dantį, bei teleskopine lazda vieną kartą trenkė per krūtinės ląstos dešinį šoną.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog buvo vienas, teleskopine lazda sumušimų nebuvo. Tikslios dienos nepamena, atvažiavo su taksi, jam buvo žinoma, kur R. J. biuras, prekyvietė. Įėjo į jo biurą, jis buvo patalpos gale, jo stalas prieš duris. R. J. pamatęs jį išsigando. Jis, A. G., priėjo prie jo. Paklausė, kada tas atiduos pinigus? Jis pasakė, kad neturi, o rankose tuo metu laikė pinigus. Jam, A. G., už nugaros sėdėjo kiti du nukentėję ir dar vienas asmuo, kurio nepamena. Kai pradėjo reikalauti pinigų, likę du nukentėjusieji užstojo R. J., jie buvo girti, neadekvatūs, tuo metu jau buvo su mėlynėmis, pradėjo jį, A. G., stumdyti. Stūmė iki išėjimo durų, pastūmė jį į pro šalį lauke einantį vyrą. Tas vyras pradėjo jį, A. G., ginti, visas veiksmas vyko tarp kioskų, turgavietėje. Jis, A. G., su Rimu bandė kalbėtis būdamas lauke, nors tas buvo viduje, tarp jų stovėjo žmogus, nepamena, kuris. Tuomet Rimas, jam atrodo, pasakė, kad kvies policiją. Viskas tuo ir pasibaigė. Jis, A. G., išgirdęs žodį „policija“ išvažiavo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog turėjo įmonę, kuri bankrutuojanti, todėl jo visi darbuotojai perėjo į kitą įmonę, kuri priklauso pusbroliui. Pažįsta V. G., tuo metu jis buvo R. J. darbų vadovas, o jis, A. G., bendravo su jo sūnumi. Vasilijus pasiūlė mūrininko darbus, taip susipažino su R. J., nes jam davė 5 darbuotojus. Pabaigus darbus, galvojo, kad Rimas su juo atsiskaitys pilnai, tačiau gavo tik dalį pinigų, o R. J. bandė pripaišyti, kad darbininkai gėrė. Pabaigus darbus R. J. buvo skolingas apie 6000 litų, tačiau galiausiai liko skolingas apie 1600-1800 litų, taip gavosi, kad tų pinigų neatidavė, piktnaudžiavo. Jis, A. G., pradėjo gilintis, kad ne jis vienas toks, kuriam tas skolingas. Turėjo sumokėti pinigus UAB „Opsta“, man reikėjo pinigų, todėl nuvažiavo pas R. J., matė pinigus jo rankoje, suėmė pyktis. Jei s tuo metu būtų buvę su Rimu dviese, nieko nebūtų buvę. R. J. biure patalpa labai maža. Rimanto stalas buvo prie sienos, po dešine sėdėjo kiti du nukentėję. Jis, A. G., įėjo, R. J. jį pamatė, visas išraudo. Jis, A. G., priėjo, klausė, kada tas atiduos pinigus, jis rankose laikė pinigus. R. buvo šoke, buvo labai nustebęs, kad jis, A. G., atėjo, jis jį, A. G., buvo matęs kokius tris kartus. Pirmiausia prasidėjo žodžiai, kiti du nukentėję kalbėjo rusiškai-lenkiškai, šnekėjo statybininkų ir zonos žargonais. Jis, A. G., sakė, jog vyrai nesikištų, tada jį pastūmė kiti du vyrai, (parodo į nukentėjusiuosius S. G., A. I.). Tas kitas vyresnio amžiaus žmogus stovėjo atokiau. Jį, A. G., išstūmė už durų, stūmimo metu jis užkabino kažkokį jaunuolį ir jie susikabino su juo. Taip gavosi, kad tas jaunuolis jį užstojo. Viskas įvyko labai staigiai, visko nepamena, gal buvo apsistumdymas, realių kovų, nebuvo. Realiai tai ne teleskopinė lazda, o tokia spyruoklė, kuri nebuvo panaudota. Turėjo tą spyruoklę, ji buvo pas jį kišenėje, parodė, kad ją turi, bet bėgdamas ją pametė. Gal kai buvo išvarytas į lauką, tada ištraukė spyruoklę. Rimantui jos nerodė, tik kitiems dviems nukentėjusiems ją rodė, mano, kad lauke. Parodė, galvojo, kad jie atsitrauks. Jie griebė, bandė muštis. Nepamena, kur tuo metu buvo lazda. Jis lazdos nenaudojo. Gavosi griebimas už rūbų, stumdymasis. Realiai dėl ko lazda buvo ištraukta, - kad jie (S. G., A. I.) nuo jo atšoktų. Jam nieko nebuvo padaryta. S. G., A. I. bandė smūgiuoti, bet jis nuo jų atsitraukdavo. Tuo metu buvo įpykęs, nes pamatė pas Rimantą rankose pinigus. Girdėjo, kad jis ne vieną žmogų buvo apgavęs. R. nieko nesakė, jis stovėjo ir drebėjo. R. į lauką neišėjo, jis stovėjo viduje, kad kvies policiją sušuko iš vidaus. Sakė, jog kviestų. K. R. pasakė, jog policija, jis išėjo, išvažiavo. Kai išeidinėjo, jie liko stumdytis su tuo kitu žmogumi, kuris jį užstojo. Patalpoje kalbėjo ramiu tonu, kitų asmenų nepažinojo, pirmą kartą juos matė. Pokalbis prasidėjo ramiai, R. jį pamatė, visas išraudo. Jis, A. G., pasisveikino, sakė, kada atiduos pinigus, jis turėjo rankose pinigus, bet pasakė, kad neturi pinigų. Tada jis, A. G., pakėlė toną, gal 5 kartus garsiau, griežčiau pradėjo kalbėti. Tuo metu patalpoje buvo dar trys asmenys, du iš jų yra šiandien salėje, S. ir A.. Jis mano, kad R. tuo metu jiems mokėjo atlyginimus, tai gal jie pagalvojo, kad jis paims jų pinigus, žmonės tikriausiai išsigando. Su Rimantu nebuvo kaip kalbėti, nes įsikišo šitie (S. G., A. I.), pradėjo vartoti keiksmažodžius, žargonus. S. pradėjo sakyti, kad yra iš Naujininkų, kad yra „bachūrų“, prasidėjo stumdymasis, jie abu (S. G., A. I.) buvo girti. Gal jie jam, A. G., uždėjo ranką, gal ją atmušė ir viskas prasidėjo. Kažkuris iš jų dviejų (S. G., A. I.) jam, A. G., griebė už kailinių, jis blokavo ranką, jie abu nusistūmė. Apie galimybę išeiti tuo metu jis negalvojo, galvojo apie kailinius. Lazda tuo metu buvo kišenėje. Gal jau apsisukęs nugara į duris išsitraukė lazdą. Norėjo parodyti, pagąsdinti. Išsitraukė lazdą, kad nenaudoti rankų. Lazdos nenaudojo. Vyko ne pokalbis, o grumtynės. Jam reikėjo sekti 4 žmones, nes jie gynė savo vadovą. Jie (S. G., A. I.) jam neskolingi, jiems neskolingas, atėjo pasiimti savo pinigų. Galimai lauke išsitraukė lazdą. Stumdamasis ar traukdamasis jis pats užkabino kažkokį žmogų, jis pamatė, kad jį puola, pradėjo skirti. Paskui tas asmuo pasišalino, jo veido neįsidėmėjo, kodėl jis padėjo, neįsivaizduoja. Ten prekybinė visa gatvelė, liudininkų turi būti daug. Nežino, ar padarė kokią žalą, vyko apsistumdymas. Nežino, ar nuo jo veiksmų buvo kažkam padaryti sužalojimai. Pripažįsta, kad atėjo reikalauti savo pinigų pas Rimantą, vyko apsistumdymas, bet ne jis, A. G., jį iniciavo, atėjo normaliai apsirengęs pasišnekėti. Nelabai supranta, kas yra psichinės prievartos panaudojimas. Muštynės, kai jie (A. I., S. G.) jį bandė griebti, nes jie žiopliai, kurie patys susižaloja. G. S.. Nebuvo jokių sužalojimų, jie griuvinėjo, A. ir S.. Stūmė S., jie nugriuvo, susimakalavo, diedukas juos skyrė, dar vienas jų kolega. Stūmė S., gal ir kitus tuo pačiu. Prasidėjo viskas gražiai, jie pradėjo tą nesąmonę, jie bandė kažką įrodyti, jie ėjo agresyviai, jis buvo įspaustas į kampą. Tie du (S. G., A. I.) bandė jį griebti, smūgiuoti, jis traukėsi, nardė, blokavo, atsitraukinėjo, lazdą gal prie durų, gal lauke išsitraukė. Lazdos nenaudojo. R. stovėjo su šypsenėle, kad jį gina. Paskui, kai ėjo pro šalį žmogus, gal tada bandė paimti lazdą, kad įbauginti. Gal jis tik tada nusprendė kviesti policiją, nes pergyveno dėl savo kailio. Nežino, kur R. gyvena, telefono nekėlė, nežinojo, kaip civilizuotai atgauti savo pinigus. Jis pirmą kartą buvo su juo, A. G., susitikęs, antrą kartą jis net nenorėjo su juo susitikti, nes pokalbis buvo karštas ir antrą kartą Vasilijus jam perdavė pinigus. Nežino, kodėl R. bijojo. Iš darbininkų sužinojo, kur R. dirba, nuvažiavo, pamatė, kad biure sėdi R. ir darbuotojai. Sauliui realiai nieko nebuvo padaryta, o A. sutiktų sumokėti kompensaciją už išmuštą dantį, su Teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. S. buvo tik stumdymo įrankis, nes aukštesnis, stambesnis. Stumdamas S. galbūt daugiau sužalojo A.. Gal galva S. dėdamasis išmušė A. dantį. S. stūmė į A., jie buvo nukritę. Lazdą išsitraukė lauke, jie bandė ją atimti, gerai nepamena. Lauke galvojo, kad per daug liudininkų, kamerų. Nebuvo nuo nieko apsvaigęs tuo metu. Lazdą išsitraukė pagąsdinimui.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. J. parodė, jog V. G. pas jį dirbo vadybininku, jis pasiūlė naują objektą, darbuotojus, darbui Bajorų kalvose. Sakė, jog yra vienas žmogus, kuris gali duoti darbuotojus, tada susitiko su A. G., šis pasakė turintis atliekamų darbuotojų. Davė tuos darbuotojus, bet pasakė, kad kaip tarpininkas norės sumos, sutarė 3500 litų. Darbuotojai padirbėjo apie savaitę, pradėjo gerti, turi dokumentus, kad buvo išprašyti iš to objekto tų darbuotojų dėka, atsisakė šių darbuotojų, bet su A. G. buvo sutarta dėl tarpininkavimo, todėl jam davė 2000 litų, turi tai įrodančius dokumentus. Liko jam skolingas 1500 litų pagal žodinį susitarimą. Buvo sutartis su UAB „Opsta“, kurios sąlygos neįvykdytos, kur jokių aktų jam neišrašė. Buvo susitikę su A. G. benzino kolonėlėje, įteikė jam 2000 litų. Paskui pastoviai buvo reikalaujama pinigų per V. G., bet statybose atsiskaitymai vėluoja, atsakovai užtempia atsiskaitymus, arba uždeda baudas, kaip „Haneris“ jam 2000 litų, turi tai pagrindžiantį dokumentą, bauda už jo pasiūlytų darbuotojų nedrausmingą elgesį. A. G. liko skolingas 1500 litų, sakė, jog kai bus galimybė, tada atsiskaitys. Praėjo laikas, V. G., jo geras draugas pradėjo kelti sąlygas, kad nori daugiau uždirbti, pasakė, kad daugiau mokėti neturi galimybės, tada jis pasakė, jog išeina, bet turės problemų su A. G.. Tą pačią dieną į biurą įbėgo A. G. su kitu asmeniu, su teleskopine lazda trenkė per stalą, jo darbuotojams liepė nusisukti ir pradėjo grasinti. Darbuotojai nustebo, A. G. pasisuko, pradėjo daužyti per žmones, jo sėbras trenkė S. G., išmušė dantį. Kai pamatė, kad žalojami žmonės, paskambino 112, buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, suteikta pirmoji pagalba. Buvo padaryti stiprūs sužalojimai. Jo biuras šalia objekto, kur „Sostinės turgus“, pirmame aukšte. Jokių žmonių lauke tuo metu nebuvo. Kai įbėgo kaltinamasis, jis sėdėjo už darbo stalo. Jis liepė nesikelti, jis sėdėjo prie vieno stalo, prie kito stalo sėdėjo jo darbuotojai, jie dviese (S. G. ir A. I.), prie trečio stalo sėdėjo statybos darbų vadovas. Patalpa apie 40 kvadratų. Pirmiausia A. G. trenkė į jų stalą, pasakė nežiūrėkite, jis su savo draugu puolė prie jo, sustojo, pradėjo jį gąsdinti pakeltais tonais, reikalauti pinigų. Jokių pinigų rankose neturėjo, atlyginimų tą dieną nemokėjo, buvo aptariami darbiniai reikalai. Iš jo reikalavo pinigų, jie elgėsi neadekvačiai, A. G. akys buvo stiklinės. Nebuvo pasibelsta į duris, buvo įsiveržta ir trenkta per stalą. A. G. su teleskopine lazda trenkė į stalą. A. G. su ta lazda stovėjo prieš jį. Jis pasakė, kad šiuo momentu pinigų neturi, jog apsiramintų, gali pasišnekėti. Jo vyrai atsistojo. Pasakė, jog išeitų iš patalpos, šie du vyrai (S. G., A. I.), trečias stovėjo. A. G. su draugu mušė jo du vyrus, su teleskopine lazda mušė A. G. į koją ir petį, kitas asmuo išmušė S. G. dantį, kiti sužalojimai buvo padaryti A.. Kokie 4-5 smūgiai, mano, buvo su teleskopine lazda. Kai parsidėjo muštynės, jo darbuotojai pradėjo gintis, muštynės persikėlė į lauką, jis iškvietė policiją. Kai pasakė, kad kvies policiją, A. G. su draugu šiek tiek atlyžo, pajautę, kad nejuokauja, pabėgo. R. B. buvo šoke, tai trečias asmuo, kuris buvo patalpoje. A. G. išbėgo su lazda, ją paskutinį kartą matė jo rankose. Paskui jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Tada pasigirdo jo telefone skambutis, paklausė, ar kvietė policiją, sakė, tai va, bičiuli, padarei didelę klaidą, suprato, kad A. G. skambina pagąsdinimui. Buvo grasinimas, jei neduos pinigų, bus susidorota su juo. Kaltinamasis sakė, jog grąžintų greitai pinigus, jam atrodo, porą kartų taip pasakė. Kažkoks kitas asmuo skambino jo statybos darbų vadovui, prašė atsiimti pareiškimą, siūlė atsilyginti, bet Romualdas pasakė, kad pirmiausia atsiprašytų Rimanto, bet jis taip ir nepaskambino, jo vardo nežino, to antro kaltinamojo. Grybas trenkė A. I., jį daužė. S. G. mušė tas kitas žmogus. Teleskopinė lazda apie 30 cm. ilgio, ji ant spyruoklės ir su bumbulu gale. A. G. įbėgdamas trenkė smarkiai į stalą, kur sėdėjo kiti du nukentėję, ar liko stale kokia žymė, nesidomėjo, tyrėjos fotografavo. Didesnių pažeidimų biure nebuvo. Dešinėje A. G. rankoje buvo lazda. Jis daužė su ta lazda A. I., kokius 3-5 kartus, o to atvejo A. I. 2 savaites negalėjo dirbti. Lauke nebuvo išėjęs, jie paskui persikėlė į lauką, kas vyko lauke, negali pasakyti. Patvirtina, kad statyboje būna kažkas patenkinti, kažkas nepatenkinti. A. I. 2 savaites po įvykio nedirbo, pasakė, kad jaučia skausmus šone, ištinusi koja. Jis per dvi savaites būtų uždirbęs apie 500 litų, bet kiek žino, jis turi papildomų darbų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. I. parodė, jog iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Jie aptarinėjo, ką darys rytoj, sėdėjo keturiese, direktorius, jie su S. G. šalia ir darbų vadovas. Užbėgo kaltinamasis su kažkuo, lazda trenkė per stalą, sušuko, visiems nusisukti. Priėjo prie direktoriaus, jie sėdėjo, taip sėdėjo, jis pradėjo grasinti direktoriui, pradėjo mojuoti lazdą, pasakė, gal apsiramins, jis lazda pradėjo mušti per kojas, kad neatsistotų, vis tiek atsistojo, prasidėjo muštynės. Kaltinamasis trenkė per R. B. stalą vieną kartą lazda. Trenkė, tada priėjo prie direktoriaus, o kitas asmuo stovėjo prie durų, kad niekas neišeitų. A. G. sakė, jog grąžintų pinigus, nepamena, ar ką atsakė direktorius. Pasakė, jog ramintųsi, norėjo pasikelti, A. G. iškart jam lazda trenkė per kojas, buvo nusiteikęs agresyviai. 4 kartus jam trenkė tikrai, norėjo jį sučiupti. Jam trenkė per koją, kad neatsistotų, paskui į veidą ne vieną kartą. Ką darė kitas kaltinamasis, nematė, direktorius stovėjo, žiūrėjo. Gal jis paėmė kaltinamąjį, grumtynių metu išėjo į lauką, lauke dar apsistumdė, direktorius iškvietė policiją, kaltininkai pabėgo. Biure A. G. turėjo lazdą, paskui nežino, kur ji dingo. Jį mušė ir su lazda, ir su kumščiu. Prie lūpos trenkė kumščiu, su lazda per kojas, per petį. 2 savaites nebuvo darbe, nes buvo mėlynės, savaitę pagulėjo, pažiūrėjo, kad gerėja. Per dvi savaites būtų uždirbęs 2000 litų, jie klijavo Kalvarijų gatvėje plyteles. Vartojo visus vaistus, „Fastum gel“ gal 4 pakelius, raminančius, „Ketanov“ nuo skausmo pakelį, daugiau nepamena. 5000 eurų nurodyta civiliniame ieškinyje, tai turtinė žala, nežino tiksliai įkainių, nes taip nutiko pirmą kartą. Į ieškinio sumą įeina moralinė žala – tai 2000 eurų. Direktoriaus prašė, kad leistų nedirbti 2 savaites. Jam pirmas toks įvykis. Neprisimena, kiek kainuoja „Fastum gel“, žmona pirko vaistus vaistinėje, vaistinės nepamena. Jo į S. G. nestūmė, ėjo vienas prieš vieną. Jis sėdėjo, jam visi smūgiai buvo iš kairės pusės, visa jo kairė pusė buvo nukentėjusi, prie lūpos gavo smūgį kumščiu. Visus smūgius jam sudavė kaltinamasis. Jis bandė stotis, gintis. Sėdėdamas patyrė kokius 4 smūgius lazda, kad neatsistotų, vis tiek atsistojo, paskui per ranką, o paskui į veidą. Dešinėje rankoje kaltinamasis laikė lazdą, kokia ranka smūgiavo, nežino, tik norėjo atsikelti ir prasidėjo smūgiai. Nematė, ar kaltinamasis sudavė kitam nukentėjusiajam smūgį. Jie su juo pradėjo grumtynes ir išėjo į lauką. Išėjo į lauką, ten truputį pasistumdė, direktorius pasakė, kad kviečia policiją, jie išsigando ir pabėgo. Smūgis lazda per stalą ir pinigų reikalavimas buvo iš pradžių. Kur išėjimas, ten vienintelės durys, ten atsistojo kitas, nenustatytas kaltinamasis, jis stovėjo už jo. Aptarinėjo rytdienos darbus, kiek reikės klijų ir pan. biure, tai statyba. Tuo metu gavo minimalų atlyginimą, buvo įdarbintas pilnu etatu. Per tas dvi savaites, kur nenuėjo, būtų uždirbęs 500 litų. Negali paaiškinti, kodėl būtų uždirbęs daugiau. Ne kiekvieną dieną jį muša ir nė už nieką darbo metu, todėl ir prašo tokios moralinės žalos. Jis paprašė direktoriaus, kad savo sąskaita neis į darbą, nes negalėjo vaikščioti. Ką jis būtų gavęs, jei būtų oficialiai paėmęs nedarbingumą, tai tris dienas išvis nieko nemoka, tai geriau savaitę pagulės namuose. Po to nebuvo susitikęs su kaltinamuoju.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. G. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Sėdėjo biure, kai įsiveržė dviese, stuktelėjo teleskopine lazda per stalą, pasakė nežiūrėti, paskui prišoko prie direktoriaus. A. sėdėjo galu, jis pats priekiu. A. bandė stotis, gavo teleskopine lazda per kojas. Jis, S. G., atsistojo, prasidėjo stumdymai, trankymai. Norėjo užstoti A., nežino, kuris jam stuktelėjo, bet išmušė dantį, į šoną gavo. Kito nenustatyto kaltinamojo asmens nepažinojo. 15 000 litų jo civilinis ieškinys. Dantis neįstatytas, nes pasakė, kad kainuoja 7000 litų, lankėsi mokamoje stomatologijos klinikoje. Likęs tik mažas danties gabaliukas, siūlė implantuoti dantį. Prašo 8000 litų neturtinės žalos. Šioje įmonėje dirbo pusę etato, dar „chaltūrino“. Nežino, kokius vaistus vartojo nuo skausmo, reikia klausti žmonos. Porą savaičių vartojo nuo skausmo vaistus, nes šoną skaudėjo. Iškart kaltinamasis stuktelėjo per stalą, A. sėdėjo nugara, jis priešais, į „prarabo“ stalą stuktelėjo. Kaltinamasis priėjo prie direktoriaus, tas kitas asmuo stovėjo prie durų. Kas jam trenkė, nepamena. Jam atrodo, kad kaltinamasis trenkė, gal kitas asmuo, dabar nepamena. Kitas asmuo irgi buvo įsivėlęs į grumtynes. Jis stojosi, kad ginti A.. Jis, S. G., atsistojo ir kažkuris jam stuktelėjo ir išmušė dantį. Buvo sąmyšis, kas tiksliai jam išmušė dantį, negali pasakyti. Kaltinamasis stovėjo prie direktoriaus stalo, jis, S. G., prie A. stovėjo, kitas asmuo, kaltinamojo draugas, arčiau durų. Paskui A. kaltinamasis trenkė per kojas, jis atsistojo ir per tą sąmyšį nepamena, nuo kurio asmens gavo. Galima tikėti parodymais, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Jis darė remontą tuo metu, į dieną mažiausiai gaudavo 200 litų. Gal 3000 litų neuždirbo dėl kaltinamojo veiksmų. Galėtų pateikti dokumentus, susijusius su danties gydymu. Kiek gyvenime buvo muštynių, kad dantį išmuštų, tai pirmas toks kartas. Su lazda per stalą sudavė kaltinamasis vieną kartą, paskui prie direktoriaus stalo vieną kartą, pradėjo rėkti kažką dėl pinigų, paskui sudavė A.. Kai tik įėjo į biurą, sudavė lazda į stalą, paskui A. per kojas. Nežino, ar vyko mojavimas lazda. Nežino, ar kitas asmuo dalyvavo grumtynėse su A. I., visi buvo pasimetę, kas su kuo stumdėsi, negali pasakyti. Viskas vyko taip greitai, negali pasakyti, kas, kam sudavė. Kai jam išmušė dantį, pradėjo spjaudytis kraujais, nieko nebematė. Skausmus patyrė, žmona davė vaistus maždaug savaitę laiko. Negalėjo dirbti, skaudėjo šoną, jis dažo, suka gipsą, klijuoja plyteles. Butų dirbęs tuo metu, dėjęs grindis, parketlentes, netoli Žalgirio, darbas bute, būtų dirbęs su V.. Po to įvykio V. jam skambino, anksčiau jis buvo darbų vadovas, sakė, jog susitiktų. Jie susitiko vieną kartą, jis pasiūlė ateiti dirbti pas jį, sakė, jog normaliai mokės, jog įstatys dantį ir viskas, o kaltinamasis sėdėjo mašinoje. Antrą kartą jie susitiko, kai paskambino V., susitiko netoli Žalgirio, kalbėjo su kaltinamuoju. Kaltinamasis sakė, kad turi firmą, normaliai moka, įstatys dantį. Jis atsakė, jog niekur neis, turi „chaltūrų“ ir niekur neis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. parodė, jog dirba kaltu su nukentėjusiaisiais, vienas iš jų direktorius. Jie sėdėjo visi kartu, direktorius ir likę du nukentėjusieji, šnekėjo apie darbą, pridavinėjo objektą. Po pietų staigiai atsidarė durys, įėjo du vyrai, šis (parodo į kaltinamąjį) ir dar vienas. Išsitraukė lazdą, pradėjo per stalą daužyti. Pasakė, jog tylėtų, nežiūrėtų. Nesuprato, jie priėjo prie direktoriaus, reikalavo pinigų. S. G. ir A. I. sakė, ko jie nori, kaltinamasis trenkė A. I. į veidą, po ko jis atsirėmė į stalą. Tada šoko S. ir tam tada į veidą ir su lazda. Paskui visi persimetė į lauką, tie du vyrai dingo, A. I. buvo perkirsta lūpa, S. G. kraujais spjaudėsi, jam buvo išmuštas dantis. Tada atvažiavo policija, visus apklausė policijos komisariate. Biure jo stalas, priešais direktoriaus stalas. Jis nieko nespėjo pastebėti, kaltinamasis trenkė lazda per stalą, su lazda kokius 5 kartus, tada iškart priėjo prie direktoriaus, kiek pinigų reikalavo, negirdėjo. Antras asmuo, kuris buvo su kaltinamuoju, jaunas, smaila nosimi, nepažįstamas. Kaltinamasis trankė per stalą, sakė, jog nežiūrėtų, neklausytų, jog jie turi sėdėti ir tylėti. Kitas asmuo iš pradžių nieko nedarė, kai prasidėjo muštynės jis irgi dalyvavo, pradžioje stovėjo prie durų. Nukentėjusiems su lazda kirto per šlaunį kaltinamasis. matė, kaip vienam ir kitam trenkė. Paskui pradėjo kumščiais daužytis. Pirmiausia atsistojo A. I., paklausė, ko vyrai atėjo, tada kaltinamasis jam kirto į veidą, paskui su lazda, tada atsistojo S., tada įvyko grumtynės, tie dviese ir šie. Kaltinamasis trenkė jam į veidą kumščiu, tada A. I. atsilošė į stalą, kai kėlėsi, tada gavo lazda, tada stojosi S. G., ir vėl tas pats S. teko, paskui buvo daugiau smūgių. Dešinėje rankoje kaltinamasis laikė lazdą. Ten sudedama lazda. Įsidėjo lazdą, tada priėjo prie direktoriaus, paskui vienam, kitam trenkė. Su dešine ranka trenkė į galvą, paskui išsitraukė lazdą.