Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29-971/2015 pagal ieškovo K. E. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Apreta“, BUAB „Dovirma“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, UAB „GeEquipmentServices Lt“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BUAB „Jurtinga“, antstoliui V. D., antstoliui G. K. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, tikrojo sandorio teisinių pasekmių taikymo, nuosavybės teisės pripažinimo ir arešto turtui panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis V. D. prašė sprendimą pagal pateiktą patikslintą ieškovo ieškinį priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Teismas netinkamai pritaikė materialines ir proceso teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas apie nesąžiningą piktnaudžiaujantį subjektine teise ieškovo elgesį, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliantas tardamasis su pardavėju UAB „Jurtinga“ balninio vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2006/08/29-02 sąlygų siekė ne apeiti nustatytą krovinių tarptautinių pervežimų teisinį reguliavimą, apriboti savo civilinę atsakomybę, išvengti galimų turtinių praradimų ar kitų realiai nesąžiningų kitų fizinių ir (ar) juridinių asmenų atžvilgiu tikslų, o teisėtu ir visuomenėje skatinamu elgesiu – savo darbu – išlaikyti šeimą. Dėl teisinių žinių stokos ieškovas net nenumanė, jog tokio pobūdžio, t.y apsimestiniai vienos iš sandorio šalies, susitarimai teisiniu lygmeniu laikomi netoleruotinais, kas priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms papildomai pagrindžia ieškovo sąžiningumą.

Teismo išvados, kad apeliantas krovinių tarptautinius pervežimus vykdė savarankiškai, tik prisidengęs atsakovo UAB „Apreta“ vardu, yra nepagrįstos. Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Apreta“ susiformavę santykiai kvalifikuoti tik darbo teisiniais santykiais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

Byloje kilo ginčas dėl sandorio (transporto priemonių pirkimo– pardavimo sutarties) pripažinimo apsimestiniu dėl subjekto.

Su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines ir proceso teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas apie nesąžiningą piktnaudžiaujantį subjektine teise ieškovo elgesį, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, teisėjų kolegija nesutinka ir vertina jį nepagrįstu.

Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-29 tarp UAB „Jurtinga“ ir UAB „Apreta“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2006/08/29-02, pagal kurią UAB „Jurtinga“ pardavė, o UAB „Apreta“ nupirko vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta bendra transporto priemonių kaina 109150 Lt. Iš kasos pajamų orderio kvito nustatyta, kad K. E. iš dalies apmokėdamas šią sąskaitą UAB „Jurtinga“ sumokėjo 79150 Lt grynais, likusią 30000 Lt sumą UAB „Apreta“ pervedė UAB „Jurtinga“ per banką, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad moka K. E. už vilkiką ir puspriekabę pagal sąskaitą faktūrą Nr. JRT 0000459. UAB „Apreta“ (duomenys neskelbtini) P. S. ir K. E. 2006-08-30 pasirašė tarpusavio suderinimo aktą, pagal kurį susitarė, kad minėtus balninį vilkiką ir puspriekabę perka už K. E. pinigus ir kad K. E. dirbs įmonėje su nupirktu vilkiku ir puspriekabe, o K. E. nutraukus darbo sutartį su UAB „Apreta“, minėtas vilkikas bus perregistruotas K. E. nuosavybėn. Ieškovas byloje nurodė, kad sandoris buvo sudarytas dėl to, kad vykdant tarptautinių pervežimų veiklą savarankiškai būtų reikėję steigti įmonę, dalyvauti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veikloje, vykdyti kitas tarptautinių vežėjų - ekspeditorių pareigas. Tačiau, ieškovo teigimu, dėl galiojančios tarptautinių pervežimų pagal TIR korteles tvarkos, būtinumo steigti įmonę, dalyvauti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veikloje, jis neturėjo pakankamai lėšų bei teisinių ir praktinių žinių, todėl šio sumanymo atsisakė. Ieškovas kreipėsi į atsakovo UAB „Apreta“ vadovą P. S., kuris, kaip suprato ieškovas, gali suteikti galimybę vykdyti tarptautinius pervežimus tikslu užsidirbti lėšų pragyvenimui, įsigijus savo lėšomis transporto priemonę. Ieškovas nurodė, kad krovinių ekspedijavimo ir pervežimų paslaugas jis teikė savarankiškai, o visus atsiskaitymus vykdė atsakovo UAB „Apreta“ vardu. Atsakovo UAB „Apreta“ atstovas P. S. byloje nurodė, kad norint verstis tarptautiniais pervežimais yra reikalinga turėti licenciją pervežimams įmonei ir vairuotojui bei būti asociacijos „Linava“ nariu, kad būtų galima gauti TIR korteles. P.Stanevičiaus teigimu, nors ieškovas turėjo galimybę gauti licenciją, bet kad gauti TIR korteles, reikėjo į „Linavos“ sąskaitą įnešti 150000 Lt ir dar 10000 Eur garantą, todėl ieškovas kreipėsi į juos, t.y. UAB „Apreta“, kadangi įmonė buvo vežėjų asociacijos „Linava“ narė. Nurodė, kad pats ieškovas ieškojosi krovinių, viską organizavo, nes jis jau priimdamas ieškovą dirbti į savo įmonę padarė jam paslaugą. Transporto priemonių pirkimo aplinkybės jam yra žinomos. P. S. patvirtino, kad tikrai ieškovas ginčo transporto priemones pirko savo lėšomis, savo lėšomis jas remontavo ir prižiūrėjo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas tarėsi su pardavėju dėl ginčo transporto priemonių pardavimo, rūpinosi sutarties sudarymu, iš savo lėšų sumokėjo už transporto priemones, ginčo transporto priemonėmis naudojosi, jas eksploatavo ir prižiūrėjo.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo teisės šiuo atveju turi būti ginamos.

CK 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

CK 1.81 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

Pagal bylos medžiagą nėra jokių abejonių, kad sudarydamas sutartį apeliantas – ieškovas K. E. - veikė nesąžiningai, vedinas neteisėtų tikslų -vykdyti licencijuojamą veiklą pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Ieškovas siekė išvengti įmonės steigimo, kad galėtų vykdyti tarptautinių pervežimų veiklą savarankiškai, dalyvavimo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veikloje, sumokėti jiems privalomus mokesčius, vykdyti kitas tarptautinių vežėjų - ekspeditorių pareigas. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina byloje nustatytų faktų visuma.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas nepažeidė kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų. Krovinių ir keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis verslas Lietuvoje yra licencijuojamas, todėl asmenys, norėdami vykdyti tokią veiklą, privalo gauti atitinkamą licenciją. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklėse numatyta, kad vykdyti krovinių tarptautinius vežimus už atlyginimą gali vežėjai, turintys nustatytos formos licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, ir kurių transporto priemonės turi atitinkamą licencijos kortelę. Už kiekvieną licencijos išdavimą, pratęsimą, pakeitimą, dublikatų išdavimą vežėjas privalo mokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas, vykdydamas licencijuojamą veiklą be licencijos, tik prisidengdamas atsakovo UAB „Apreta“ vardu ir taip nemokėdamas privalomo mokesčio už licencijos išdavimą, padarė žalą valstybei ir vykdė savarankišką licencijuojamą veiklą, pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad, norint verstis tarptautiniais pervežimais, yra reikalinga turėti ne tik licenciją pervežimams įmonei ir vairuotojui, bet ir būti asociacijos „Linava“ nariu tam, kad būtų galima gauti TIR korteles. Kad gauti TIR korteles, reikėjo į asociacijos „Linava“ sąskaitą įnešti 150000 Lt ir dar 10000 Eur garantą. Ieškovas dirbdamas savarankiškai, tačiau naudodamasis UAB „Apreta“ vardu, padarė žalą ir minėtos „Linava“ interesams, nes išvengė mokesčio už TIR korteles bei užstato sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima sutikti su apeliantu, kad jis savo elgesiu nepažeidė kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų, viešosios tvarkos ir geros moralės.

Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiu aptartas ieškovo elgesys neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio, įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes minėti ieškovo teismui nurodyti sandorio sudarymo argumentai gali būti įvertinti tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nesąžiningas asmens elgesys turi jam lemti neigiamus teisinius padarinius (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).Taip pat pažymėtina, kad CPK 5 straipsnyje, 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, vykdydamas teisingumą, gina tik teisėtus asmenų interesus.Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad toks sandoris prieštarautų CK 1.81 straipsniui, todėl jis negalėtų galioti, taikant sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, t.y. CK 1.87 straipsnyje numatytas taisykles.Dėl to darytina išvada, kad ieškovo teisės šioje byloje neturi būti ginamos, ką teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis), todėl ieškovas negali savo neteisėto elgesio pateisinti įstatymų nežinojimu. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ir atsakovas UAB „Apreta“, tardamiesi dėl apsimestinio sandorio ir ieškovo savarankiškos veiklos UAB „Apreta“, gerai žinojo įstatymų nuostatas ir siekė jų išvengti.

Nustačius, kad ieškovo teisės šioje byloje negali būti ginamos dėl aukščiu nurodytų motyvų, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas BUAB „Dovirma“ nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 tomas,100 – 102 b. l. ). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, atsižvelgusi į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo BUAB „Dovirma“ patirtos 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš ieškovo K. E. (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir, nustatęs visas teisiškai reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas ir pagrįstai netenkinęs apeliantų prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. E. atsakovui BUAB „Dovirma“ 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.