Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-440-479/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-10
Bylos Nr.
2A-440-479/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Savinijus Katauskas, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
M. J.
Ieškovas
E. C.
Advokatai
Henrikas Mackevičius, Romas Kersnauskas
Kategorijos
  • 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-440-479/2009

Teisėja Giedrė Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija77.1; 77.4.2 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko ir Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės įgaliotam atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui M. J. ir jo atstovui advokatui Romui Kersnauskui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei pagal atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei E. C. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir ieškovės E. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-01 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. C. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo M. J. valdžią jo nepilnamečiams vaikams T. ir P. J.; pakeisti 2003-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų T. ir P. J. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Lt periodinių mėnesinių išmokų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003-11-24 sprendimu nutraukė E. J. ir M. J. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų T. ir P. J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jų tėvu M. J. Po santuokos nutraukimo E. J. persikraustė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, kur sudarė santuoką su JAV piliečiu G. D. C. (G. D. C.). 2007 metų liepos mėnesį nepilnamečiai T. ir P. J. atvyko į JAV pas savo motiną, į Lietuvą turėjo grįžti rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kad pasiruoštų mokyklai ir tęstų mokslus Lietuvoje. Tačiau vaikai atsisakė grįžti pas tėvą ir pasiliko gyventi JAV kartu su ieškove. Ieškovės nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista, nes tai labiau atitiktų vaikų interesus. Ieškovė teigia, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas vaikams, nesirūpino vaikų auklėjimu, neskyrė pakankamai dėmesio vaikų mokslams ir sveikatai. Vaikai patiria psichologinį spaudimą, tėvas nuteikinėja vaikus prieš jų motiną, žemina vaikus, pažeidinėja jų teises. Ieškovė nurodė galinti patenkinti visus vaikų poreikius turėti geras socialines ir kitokias sąlygas vystytis, visiškai užtikrinti vaikų teises ir interesus, rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, todėl būtina pakeisti jų gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, pardavęs butą adresu (duomenys neskelbtini), ir nenupirkęs vaikų vardu jokio kito nekilnojamojo turto, pažeidė nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikai nebeteko teisių į turtą. Tokie atsakovo veiksmai leidžia abejoti tuo, kad jis savo kaip tėvo valdžią naudoja vaikų interesais, dėl to jam neterminuotai turėtų būti apribota tėvo valdžia.

Atsakovas M. J. pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė neterminuotai ieškovei apriboti motinos valdžią į sūnus. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi nėra jokio pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, nes niekas nepareiškė pretenzijų dėl netinkamo vaikų auklėjimo ar priežiūros. Pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas niekada netrukdė vaikams bendrauti su motina, padėjo išvykti į JAV aplankyti motinos. Vaikams išvykus, ieškovė garantavo, kad jie grįš, ir tik po kurio laiko ieškovės atstovas advokatas pranešė, kad vaikai nusprendė pasilikti JAV. Atsakovas yra gavęs iš vaikų SMS žinutes, kad ieškovė su sutuoktiniu vartoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Ieškovė neleidžia tėvui bendrauti su JAV likusiu sūnumi P. Atsakovas prašė, kad teismas įvertintų susidariusią padėtį ir vaikų interesus bei apribotų ieškovei neterminuotai motinos valdžią į sūnus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-01 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, taip pat netenkino ieškovės prašymų dėl baudų, jai paskirtų 2008-04-29 ir 2008-06-26 nutartimis, panaikinimo.

Šalies argumentai

Ieškovės E. C. įgaliotas atstovas adv. H. Mackevičius apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir tenkinti ieškovės ieškinį, taip pat panaikinti baudas, paskirtas ieškovei 2008-04-29 ir 2008-06-26 nutartimis. Ieškovės atstovas nesutikdamas su priimtu sprendimu nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymų dėl baudų panaikinimo, nors buvo nurodytos svarbios ieškovės neatvykimo į teismo posėdžius priežastys bei pateikti jas patvirtinantys įrodymai, todėl baudos naikintinos. Apeliantės atstovas pažymi ir tai, kad nagrinėjant klausimus dėl baudų panaikinimo pažeista LR CPK nustatyta procedūra tokiems klausimams spręsti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo M. J. įgaliotas atstovas adv. R. Kersnauskas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkinti jos reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nustatant ją su apeliante bei tėvo valdžios sūnums apribojimo. Teigia, kad teismas vienpusiškai ir šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į prioritetinius vaikų interesus bei jų pageidavimą gyventi su motina, todėl toks sprendimas naikintinas. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (LR Konstitucijos 29 str. 2 d.). Būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (LR CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta nebent tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, jog toks vaiko noras prieštarautų jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti ir į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT CBS kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teis­mų prak­ti­ko­je laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tė­vai gy­ve­na sky­rium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiek­vie­no tė­vo ga­li­my­bes ir pa­stan­gas už­tik­rin­ti tei­sės nor­mo­se įtvir­tin­tų pagrindinių vai­ko tei­sių ir pa­rei­gų įgy­ven­di­ni­mą, taip pat pa­nau­do­jant valsty­bės tei­kia­mą pa­ra­mą; kiek­vie­no tė­vo šei­mos ap­lin­kos są­ly­gas, t. y. tas są­ly­gas, ku­rio­mis vaikui teks gy­ven­ti, nusta­čius jo gy­ve­na­mą­ją vie­tą su vie­nu iš tė­vų; vai­ko no­rus ir pa­žiū­ras. Aiškindamasis šei­mos aplin­kos są­ly­gas, teis­mas tu­ri nu­sta­ty­ti vai­ko pri­si­ri­ši­mo laips­nį prie kiekvieno iš tė­vų, bro­lių, seserų, senelių, kiekvie­no tė­vo do­ro­vi­nius ir ki­to­kius as­me­ny­bės bruo­žus, tė­vų po­žiū­rį į vai­ko auklė­ji­mą, augimą ir tobulėjimą, tė­vų da­ly­va­vi­mą vai­ką auk­lė­jant, iš­lai­kant ir prižiūrint iki gin­čo atsi­ra­di­mo, vai­ko ir kiek­vie­no iš tėvų san­ty­kius, ga­li­my­bes suda­ry­ti vai­kui tinkamas gy­ve­ni­mo, auklė­ji­mo ir vys­ty­mo­si są­ly­gas (įver­ti­ndamas tė­vų dar­bo po­bū­dį, dar­bo re­ži­mą, turtinę tė­vų pa­dė­tį, ki­tas ap­lin­ky­bes), tė­vo (mo­ti­nos) su­gy­ven­ti­nio ar su­tuok­ti­nio po­žiū­rį į vai­ką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti šalių sūnų gyvenamąją vietą su atsakovu. Šalių vaikai jau ne mažamečiai (T. 17 m., P. 14 m.) ir jie sugeba išreikšti savo pageidavimus, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. T., apklaustas teismo posėdyje, išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu. Dėl ieškovės kaltės teismas neturėjo galimybės tiesiogiai apklausti P., teismui pateiktas tik laiškas, kurį kartu su savuoju atsiuntė ieškovė (b. l. 47–51, t. 2), tačiau toks vaiko nuomonės išreiškimas vertintinas kritiškai, kadangi nėra galimybės nustatyti, ar vaikas rašė šį laišką laisva valia ir motinai nedarant įtakos. Akivaizdu, jog ieškovė, veikdama nesąžiningai, nesuderinusi su atsakovu, su kuriuo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, pasiliko vaikus gyventi pas save JAV, nors buvo numatyta tik trumpalaikė sūnų viešnagė pas ją. Tadui sugrįžus į Lietuvą, P. liko atskirtas nuo brolio, tėvo, su kuriuo augo nuo mažens, kai motina išvyko gyventi į JAV, kitų artimųjų giminaičių. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog abi šalys turi lygiavertes galimybes ir sąlygas užtikrinti vaikams normaliais gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovė, 2000 metais išvykdama gyventi į JAV bei palikdama tuomet dar mažamečius vaikus (5 ir 8 metų amžiaus) augti su atsakovu, taip pat savavališkai pasilikdama vaikus po jų viešnagės pas ją JAV, nevykdydama teismo įpareigojimų atvykti į teismo posėdį bei nesudarydama galimybių tiesiogiai išsiaiškinti P. nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos, veikia savanaudiškai ir neatsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus, tuo neigiamai veikdama vaikų asmenybės vystymąsi. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą kolegija padaro išvadą, jog keisti vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su motina nėra pagrindo.

Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas tenkinti apeliantės reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo sūnums. Vaikų teisių apsaugos tarnyba nėra gavusi duomenų apie tai, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, žiauriai elgtųsi su vaikais, darytų žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ar pan. (LR CK 3.180 str. 1 d.), tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Minėta, jog visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog vaikams buvo sudarytos normalios sąlygos su tėvu augti ir tobulėti kaip visavertėms asmenybėms, atsakovas tinkamai rūpinosi vaikais, užtikrino jų teises į mokslą, sveikatos priežiūrą, laisvalaikį ir pan.

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl proceso teisės normų pažeidimo sprendžiant klausimus dėl baudų, paskirtų ieškovei, panaikinimo. Kadangi ieškovė sistemingai nepaisė teismo įpareigojimo atvykti į teismo posėdžius, taip pat nesudarė sąlygų dalyvauti P. J., netikslinga kiekvieną iš prašymų dėl paskirtų baudų panaikinimo nagrinėti atskirai. Akivaizdu, jog ieškovės prašymų dėl baudų panaikinimo motyvai buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, ieškovei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis jai neužkirstas kelias į apeliaciją. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog visos bylos aplinkybių kontekste ieškovė, pati pareiškusi ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir tėvo valdžios sūnums apribojimo bei nevykdydama teismo įpareigojimo kartu su sūnumi Pauliumi atvykti į teismo posėdį, elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai bei piktnaudžiaudama teise, todėl turi patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Baudos E. C. paskirtos pagrįstai, jas mažinti ar naikinti nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos atsakovui priteistina atlyginti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, jog už adv. R. Kersnausko teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 Lt, todėl yra pagrindas priteisti šių išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš E. C. priteisti M. J. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasDanguolė Martinavičienė