Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 3 mėnesiams viešųjų darbų;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje specialistas S. C. parodė, kad gavo atlikti tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus, šiuo atveju tai buvo 2023 m. spalio 6 d. išrašas, kuriame nurodytos diagnozės, tarp jų ir nosikaulio lūžis. Turimais duomenimis, gali pasakyti, kad lūžis fiksuotas prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Remiantis medicininiais dokumentais, detalesnio laiko negalima pasisakyti. Šiuo atveju buvo atlikti tyrimai, padarytos rentgeno nuotraukos, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad yra nosikaulio lūžis. Jei būtų buvęs lūžis prieš kelerius metus, diagnozėje nosikaulio lūžio neturėtų. Dokumentuose nurodyta „nosikaulio lūžimas“, o lūžis pradeda gyti po mėnesio laiko. Kaulų lūžiai pradeda gyti po mėnesio nuo sužalojimo, tada matosi gijimo požymiai rentgenogramose, formuojasi kaulinis rumbas, remiantis savo turimomis žiniomis ir pateikta medžiaga. Jei lūžis būtų senesnis, tikėtina, kad rentgenogramose radiologas aprašytų, kad matoma nosies kaulo deformacija ar gyjantis lūžis. Nosies kaulo lūžis gali būti padarytas tiek pačiam nukentėjusiajam griūnant, tiek nukentėjusiajam suduodant smūgį. Mechanizmas galimas ir taip, ir taip.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 6 d. 17.17 val. A. G. nustatytas 2,64 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 13), 2023 m. gruodžio 11 d. 5.31 val. A. G. nustatytas 2,07 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. G. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iki konflikto su A. S., prieš porą mėnesių iki konflikto, A. S. buvo sulaužyta nosis. Nepripažįsta, kad sudavė smūgį A. S. į nosį. Viską pripažįsta, bet dėl nosies neprisipažįsta. Jis pripažįsta, kad sužalojo A. S. ranką ir ausį. Ranką nukentėjusiajai sužalojo su peiliu, ausį – su ranka. Tokie kaltinamojo A. G. parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 19-20). Pažymėtina, kad kaltinamojo A. G. parodymai dėl nukentėjusiajai A. S. padaryto nosikaulių lūžio yra selektyvūs, nes viena vertus jis parodė, kad nelabai ką prisimena dėl ne vieną dieną vartojo alkoholio, tačiau tuo pačiu teigė, kad nesulaužė nukentėjusiajai A. S. nosies, nes tokie sužalojimai jai padaryti anksčiau. Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. G. tokią versiją iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu, nors dar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikštas įtarimas padarius šiuos sužalojimus A. S. Jokių įtikinamų priežasčių kodėl ši versija buvo iškelta tik teisme, kaltinamasis nepateikė. Taigi, teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. S. parodymai, protokolas-pareiškimas, specialisto išvada, policijos įvykių registro išrašas, vaizdo įrašų apžiūros protokolai.

Be to, siekiant išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas specialistas S. C., kuris paaiškino, kad gavo atlikti tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus, šiuo atveju tai buvo 2023 m. spalio 6 d. išrašas, kuriame nurodytos diagnozės, tarp jų ir nosikaulio lūžis. Turimais duomenimis, gali pasakyti, kad lūžis fiksuotas prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Remiantis medicininiais dokumentais, detalesnio laiko negalima pasisakyti. Šiuo atveju buvo atlikti tyrimai, padarytos rentgeno nuotraukos, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad yra nosikaulio lūžis. Jei būtų buvęs lūžis prieš kelerius metus, diagnozėje nosikaulio lūžio neturėtų. Dokumentuose nurodyta „nosikaulio lūžimas“, o lūžis pradeda gyti po mėnesio laiko. Kaulų lūžiai pradeda gyti po mėnesio nuo sužalojimo, tada matosi gijimo požymiai rentgenogramose, formuojasi kaulinis rumbas, remiantis savo turimomis žiniomis ir pateikta medžiaga. Jei lūžis būtų senesnis, tikėtina, kad rentgenogramose radiologas aprašytų, kad matoma nosies kaulo deformacija ar gyjantis lūžis. Taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiosios A. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad nosis jai buvo sulaužyta seniai, gal prieš 10 metų visiškai neatitinka specialisto paaiškinimų ir atitinkamai ši versija yra teismo atmetama.

Papildomai pastebėtina, kad aukščiau minėtus įrodymus patvirtina ir kitas objektyvus duomuo, kuris teismo pripažįstamas įrodymu, t. y. specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai nustatyta dešinės plaštakos pjautinė žaizda, taip pat nosikaulių lūžimas, kairės ausies būgnelio plyšimas. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl nosies kaulo lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos surikdymu (1 t., b. l. 112-113).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad A. G. 2023 m. spalio 6 d. apie 15.30 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. S., tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį jai į kairę ausį, padarydamas kairės ausies būgnelio plyšimą, po to, paėmęs į dešinę ranką virtuvinį peilį vieną kartą dūrė jai į dešinę plaštaką, tuo padarydamas dešinės plaštakos pjautinę žaizdą, po ko, vėl tyrimo metu nenustatyta ranka sudavė vieną smūgį į nosį, tuo padarydamas nosies kalų lūžimą, t. y. sužalojimus atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis padarė nukentėjusiajai A. S., kuri yra jo šeimos narys, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Atsižvelgus į tai, kad A. G. suduodamas smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, pripažintina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. vieną kartą trenkė A. S. į kairės akies sritį. Buvo girtas, neprisimena, ką kalbėjo su nukentėjusiąja. Negali atsakyti, kodėl jo nusikalstamas elgesys kartojasi. Šiai dienai gyvena su A. S., susitaikė su ja. Vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Tokie kaltinamojo A. G. parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 63). Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo duotų paaiškinimų nuoširdumu. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu, nes ir pats kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusioji neturi pagrindo jo nepagrįstai apkalbėti.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką taip pat patvirtina kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. S., liudytojos G. G. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, policijos įvykių registro išrašas. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. G. 2023 m. gruodžio 11 d., apie 3.20 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. S., tyčia nenustatytos rankos kumščiu sudavė vieną kartą jai į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. sudavė smūgį nukentėjusiajai į veido sritį, gyvybiškai pavojingą kūno vietą, akivaizdu, kad jis suvokė ir suprato, kad tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. G. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį ir yra teisingai kvalifikuota, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei A. S.

IV. Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl 2023 m. gruodžio 11 d. nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė.

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, gydytas (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamasis nepaisant jam skirtų įvairių bausmės rūšių (viešieji darbai, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas), iš esmės išvadų nedaro, nuosekliai daro nusikalstamas veikas, todėl galimai pagrįstai teigti, jog kaltinamojo A. G. antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios. Teismas nustatė, kad naują nusikalstamą veiką A. G. padarė praėjus tik kiek daugiau nei vieneriems metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos ir nepraėjus nei trims mėnesiams po to, kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį A. G. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl prie griežtesnės bausmė, skiriamos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pridėtina dalis bausmės, skiriamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo atidėti bausmės vykdymo, nes teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-147-788/2022).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 6 d. 18.15 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 12.55 val., nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 5.54 val. iki 2023 m. gruodžio 11 d. 13.42 val. (2 t., b. l. 24-26, 65-68).

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 161,54 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų priteisimo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 127-128).

Teismas nustatė, kad kaltinamasis A. G. atsakingas už nukentėjusiajai A. S. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, taigi kaltinamasis turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Dėl to šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros protokolu, priduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 6 d. 18.15 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 12.55 val., nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 5.54 val. iki 2023 m. gruodžio 11 d. 13.42 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 161,54 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros protokolu, priduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.