Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas, teistumas neišnykęs:

1) 2017-05-09 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai) paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

2) 2019-03-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda su 603 Eur pinigų sumos konfiskacija bei uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones;

3) 2019-07-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė - 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės subendrintos su 2019-03-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 mėnesių laisvės atėmimas, jį atidedant 1 metams, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda su 603 Eur pinigų sumos konfiskacija bei uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. M. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent :

jis 2020 m. liepos 12 d. apie 03 val. 10 min., būdamas A. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine D. I. metu, paėmęs pastarajai už plaukų, ištempė ją į kiemą, tada stvėręs sugyventinei D. I. už gerklės, ją parvertė ant žemės, taip sukeldamas savo šeimos nariui - sugyventinei D. I. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. M. (M. M.) teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su sugyventine ir kaimynais po pirties išgėrinėjo. Tuomet su sugyventine nuėjo pas ją namo. Jie susibarė. Sugyventinė sudavė jam su pagaliu, tada jis ją pastūmė, nuėjo parūkyti. Jam sugrįžus pas sugyventinę, D. I. pasakė, kad iškvies policiją. Po kokių 3 valandų jis nuėjo pas kaimynus. Ten atėjo ir sugyventinė. Jis paėmė jai už kaklo ir ją išstūmė iš kaimynų namų pro duris. Ji nugriuvo. Kaltinamasis pripažįsta, kad išvarė iš kaimynų namų pro duris D. I., paėmęs rankomis už jos kaklo. Taip paėmęs už kaklo ją apsuko ir išstūmė. Kaltinamasis gerai nematė, ar sugyventinė, išstūmus ją pro duris, nugriuvo, nes buvo tamsu. Jis buvo išgėręs du butelius alaus. Suprato, kad buvo sukeltas smurtas artimojo atžvilgiu, bet mano, kad skausmo nesukėlė, už plaukų netempė. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

2020 m. liepos 14 d. kaltinamasis M. M. (M. M.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įtarimą perskaitė, jį suprato ir savo kaltę pripažįsta visiškai. Priklausomybių ligomis nėra sirgęs, jokiose įskaitose įrašytas taip pat nėra. Rimtų galvos traumų taip pat nėra turėjęs. Yra teistas, keli kartai buvo dėl to, kad sumušė savo sugyventinę D. I.. Paskutinį kartą kažkur prieš metus. Jie su sugyventine D. I. kartu kažkur apie 4-5 metus. Jis pabūna pas ją (duomenys neskelbtini) kaime ir vėl grįžta pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone. Šiuo metu jis yra grįžęs pas D. I. apie mėnesį laiko. Po konflikto su nukentėjusiąja apsigyveno pas kaimynę ūkininkę. 2020 m. liepos 11 d. buvo šeštadienis, jie su sugyventine D. I. ir su draugais (duomenys neskelbtini) kaime vartojo alkoholį. Kadangi D. I. buvo jau užtektinai, o jam ryte reikėjo eiti pas kaimyną dirbti, jis išgėrė du butelius alaus ir grįžo abu namo pas sugyventinę, kur jie kartu gyvena. D. I. grįžo labai pikta ir jis jai pasakė, kad eitų miegoti, bet ji nenorėjo, užpykus ji jam sudavė pagaliu per koją, bet jam neskaudėjo. Ji davė, nes buvo pikta. Tada jis išėjo į kiemą, kad ji apsiramintų. Grįžo namo parūkęs, bet ji dar buvo pikta, o kad nekelti didesnio konflikto, jis išėjo pas kaimyną A.. Jau buvo naktis, kai jam sėdint pas kaimyną atėjo D. I. ir pasakė, kad vėl tu čia. Nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamajam kvies policiją. Jis jai pasakė „kviesk“ ir paėmęs jai už kaklo, gali būti, kad imdamas už kaklo patempė ir plaukus ir gerklę, traukė ją iš kaimyno namų ir nustūmė. po ko ji nugriuvo. Tuo metu kaimyno A. nebuvo, gal rūkė, gal dar kažką, bet jų su D. I. konflikto jis nematė. Nustūmęs nukentėjusiąja, jis išėjo pas kaimynę ūkininkę, pas kurią dabar nuomojasi namuką. Jis galvojo, kad D. I. kvies policiją, todėl išėjo, kad daugiau nekiltų konfliktų ir nebūtų problemų. Visą konfliktą išprovokavo nukentėjusioji. Jis kaip tik grįžęs namo išėjo, nes ji buvo pikta ir priekabiavo keldama konfliktą. Ją išstumdamas nenorėjo užgauti, tiesiog nusibodo, kad pati jo ieško ir kelia konfliktus. Kaltinamasis pripažino, kad galėjo paėmimu už kaklo jai sukelti fizinį skausmą, nors nespaudė, daugiau stūmė, kad išeitų, tyčios ją mušti neturėjo. Gailisi, jeigu iš tikro sukėlė savo veiksmais jai fizinį skausmą. Specialiai nuo policijos nesislėpė. Galimai D. I. nežinojo, kur išėjo, nes išeidamas nieko nesakė. Su D. I. jau buvo susiskambinęs, bet pas ją namo neina, gyvena nuomotame namuke (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi dirba ten ir papildomai važiuoja dirbti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-78).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. I. parodė, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 3 val., jai būnant pas kaimyną A. D., namo grįžo jos sugyventinis M. M., kuris pradėjo jai priekaištauti, kad prieš tai buvo iškvietusi jam policiją dėl konflikto. Bepriekaištaudamas, ištempė ją iš kaimyno į lauką, stvėrė už plaukų ir gerklės bei parvertė ant žemės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusiajai pabėgus namo, sugyventinis pasišalino (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. I. parodė, kad su kaltinamuoju yra sugyventiniai ir kartu gyvena penkis metus. Sugyventinis jai sukėlė fizinį smurtą, dėl nugriuvimo paaiškinti negali. Kai jie po pirties grįžo į jos namus, gal ji jam ir trinktelėjo, nes buvo vartojusi alkoholio. Taipogi, prašė išeiti iš namų, nes iš anksčiau jo prisibijojo, namuose apsižodžiavo. Ji išvijo sugyventinį iš namų, išsikvietė policiją, bet pareiškimo nerašė, nes tuo metu smurto nebuvo, galėjo būti apie 2 valanda nakties. Tada ji nuėjo pas kaimynus, kad nusiramintų. Maždaug už valandos, apie 3 val. nakties, ten atėjo sugyventinis ir pradėjo priekaištauti kodėl ji sėdi pas kaimynus ir kodėl iškvietė policiją. Tuomet sugyventinis, jai suėmęs už kaklo ranka, išstūmė ją iš kaimynų namų pro duris, duris uždarė. Ji nugriuvo ant dešiniojo šono nuo sugyventinio pastūmimo, jautė fizinį skausmą. Jos sugyventinis pakankamai dažnai vartoja alkoholį, o alkoholį pavartojus, jis būna agresyvus.

Alkoholio kiekio matuokliu 2020 m. liepos 12 d. 3 val. 46 min. nukentėjusiajai D. I. nustatytas 1,03 promilių girtumas (b. l. 17).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 3 val. nukentėjusiajai D. I. būnant pas kaimyną A. D., namo grįžo jos sugyventinis M. M., kuris pradėjo jai priekaištauti, kad prieš tai buvo iškvietusi jam policiją dėl konflikto. Bepriekaištaudamas, ištempė ją iš kaimyno į lauką, stvėrė už plaukų ir gerklės ir parvertė ant žemės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jau pabėgus namo, sugyventinis pasišalino (b. l. 10-12).

Iš 2020 m. liepos 12 d. Įvykio vietos apžiūros ir fotolentelių matyti, kad namas yra (duomenys neskelbtini). Namas yra kaimo dešinėje pusėje atvykus nuo (duomenys neskelbtini). Namas nutolęs nuo pagrindinio kelio apie 200 metrų. Namas medinis. Apžiūrima įvykio vieta yra namo kiemas. Pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. Padarytos fotonuotraukos (b. l.2, 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. M. (M. M.) kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, tyčia, tarpusavio konflikto su savo sugyventine D. I. metu, būnant A. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paėmęs pastarajai už kaklo ją apsuko ir išstūmė pro duris į kiemą, nuo ko D. I. nugriuvo ant žemės. Tokiu būdu kaltinamasis sukėlė savo šeimos nariui - sugyventinei D. I. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. M. M. (M. M.) tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios D. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis parodė, kad tarpusavio konflikto su sugyventine metu, jis ją paėmęs ranka už kaklo, išstūmė pro kaimynų namo duris, po ko ši nugriuvo ant žemės, patyrė fizinį smurtą. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai sutampa, nors kaltinime nurodyti lyg būtų įvykę du atskiri veiksmai, tačiau viskas vyko vienu metu - kambaryje, atstumas mažas iki durų, per slenkstį, t.y. buvo vienas veiksmas, kaltinimo aplinkybės nesikeičia, kvalifikacija nesikeičia, nes nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, įtarimas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. M. (M. M.) objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. M. (M. M.) veiksmai nukentėjusios D. I. atžvilgiu pilnai atitinka ir yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia (BK 14 straipsnis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo M. M. (M. M.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėrusi, jai nustatytas 1,03 promilių girtumo laipsnis, be to, tarpusavio konflikto metu, dar būnant nukentėjusiosios namuose, nukentėjusioji D. I. sudavė kaltinamajam, tačiau šis veiksmas, kaltinamojo teigimu, fizinio skausmo kaltinamajam nesukėlė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, už tai buvo nuteistas 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu, taip pat kaltinamasis yra tris kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, 17 kartų yra baustas administracine tvarka. Remiantis bylos medžiaga, M. M. (M. M.) anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam teistumui. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į nepriklausomybių ligų įskaitą, Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamasis M. M. (M. M.) savo elgesį vertina kritiškai, supranta, kad tokį jo elgesį įtakojo iš dalies ir alkoholio vartojimas. Kaltinamasis nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į M. M. (M. M.) padaryto nusikalstamo veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą M. M. (M. M.) skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL dydžio bauda.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra motyvuotas dėl savo elgesio ir asmenybės pasikeitimo teigiama linkme, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio, dirbti, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko gydytis nuo alkoholizmo, kaltinamajam paskiriamas įpareigojimas gydytis priklausomybę alkoholiui per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam M. M. (M. M.), kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-82), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusieji D. I. civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 dalimi, teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis yra dirbantis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl iš kaltinamojo priteistina 76,00 Eur. išlaidų, susijusių su suteikta antrine teisine pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendė:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laivės atėmimo bausmę atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskirti M. M. (M. M.) įpareigojimą gydytis priklausomybę alkoholiui per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, jam sutikus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. M. (M. M.) baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, išklausant visą šių programų kursą.

Priteisti iš M. M. (M. M.) 76,00 Eur. (septyniasdešimt šešis eurus) valstybės naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos:

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.