Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-1135/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-05
Bylos Nr.
1-1112-1135/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28445-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
E. S.
Civilinis ieškovas
N. J.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1112-1135/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28445-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 5 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Ridikaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,kaltinamajam E. S.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. J.,jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. S. 2022 m. liepos 23 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje poilsiui skirtoje patalpoje (konteineryje-valgomajame), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tarpusavio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam N. J. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam N. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kuri sugijo vos žymiu, pigmentacija nesiskiriančiu, veido nedeformuojančiu ir regėjimo funkcijos netrikdančiu siauru linijiniu randu, taip sukeldamas N. J. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2022 m. liepos 23 d., apie 20 val., susipyko su nukentėjusiuoju ir trenkė jam porą smūgių rankomis. Nurodė, kad buvo poilsio kambaryje, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje po to, kai nukentėjusysis jam pasakė man porą negražių žodžių ir jis įsižeidė. Jie abu buvo apsvaigę. Jis neapsvaigęs nebūtų taip padaręs. Iš viso patalpoje buvo šeši asmenys, dar keturi asmenys galėjo matyti konfliktą. Jis sudavė rankos kumščiu apie 2-3 smūgius į veido sritį sudavė. Jis matė, kad buvo kraujosruvos, praskeltas antakis nukentėjusiajam. Sutinka, kad sukėlė skausmą. Sutinka su specialisto išvada. Jis po smūgių sudavimo išėjo lauk po to, kai bendradarbis pasakė jam liautis. B. liepė jam išeiti. Konfliktas truko 5-10 sekundžių. Išeidamas jis išgirdo, kad jam koją skauda. Išeidamas atsisuko ir pamatė, kad jo koja kreiva. Alkoholiniai gėrimai ir maistas buvo ant stalo. Nukentėjusysis priešais jį sėdėjo, tik kiek į šoną, per stalą. Už nukentėjusiojo buvo siena. Mano, kad koją jis susižeidė, kai stojosi, jis ten smūgių nesudavė. Nepateisina savo elgesio, negalima taip elgtis, daugiau taip nepasikartos. Sutinka su civiliniu ieškiniu pilnai, galėtų civilinius ieškinius atlyginti, kai nuims areštą nuo jo sąskaitos.

3. Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. J. parodė, kad jis 20 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi. 2022 m. liepos 23 d., apie 18 val., su bendradarbiais E. B., E. S., D. K. ir T. G. vartojo alkoholį darbo teritorijoje esančiame vagonėlyje (valgomajame) adresu (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu, tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti apie 20-21 val. bendravo su savo vadovu E. B., kai į jų pokalbį įsiterpė kitas bendradarbis E. S.. Visi jau buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Pokalbio metu jie sėdėjo prie stalo. Jis su E. B. sėdėjo nuo vagonėlio įėjimo kairėje pusėje ant suoliuko, prie stalo, o prie kitos stalo pusės sėdėjo E. S.. Į pokalbį įsiterpusiam E. S. jis pasakė, kad šis nesikištų, tačiau jis to nesiliovė daryti. Pasakęs jam antrą kartą, kad jis nustotų kištis, tikslių žodžių ką jam pasakė nepamena, nusisukus į vadovą pajuto stiprų rankos kumščio smūgį į kairę veido pusę. Po smūgio jis iš karto atsistojo ir atsisukęs į E. S. pajuto kelis smūgius į veidą, kiek jų buvo nepamena. Po smūgių nukrito ant suoliuko ir vis bandė atsistoti ir išeiti iš už stalo, bet to padaryti nepajėgė, nes E. S. jį toliau mušė. Besikeliant nuo suoliuko, nukrito ant žemės. Bandydamas atsistoti nuo žemės pajuto, kad to padaryti negali, nes skaudėjo kairę koją, čiurnos srityje. Kas toliau vyko nepamena, pamenu tik tai, kad T. G. padėjo jam išeiti iš vagonėlio ir įsodino jį į savo automobilį, kuriuo jo žmona I. G. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Ligoninėje jam nustatė kairės kojos čiurnos abiejų kaulų lūžius ir išnirimą, dešinio antakio žaizdą, bendrus viso veido sumušimus. Šiuo metu jaučia didelį galvos svaigimą ir skausmą. Po įvykusio įvykio su bendradarbiais nebendravo, išskyrus darbų vadovą E. B., kuris domėjosi jo sveikata. Įvykio metu su bendradarbiais nekonfliktavo, susipykęs nebuvo. Dėl ko E. S. su juo taip pasielgė nežino. Dėl įvykio kurio metu buvo sumuštas ir sužalotas, kol kas civilinį ieškinį reikšti atsisako, jį reikš kai žinos patirtų išlaidų, susijusių su sužalojimų gydimu dydį ir kitos jam padarytos žalos materialinį dydį (1 t. b.l. 148-149). Apklaustas papildomai, N. J. parodė, kad konfliktas 2022 m. liepos 23 d, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje darbuotojų poilsiui ir pavalgymui skirtoje patalpoje, kurioje buvo jis, E. B., D. K., T. G. (tik jis paties įvykio metu buvo išėjęs iš patalpos) ir E. S., įvyko dėl to, kad jam kalbantis su jam iš dešinės prie stalo sėdėjusiu E. B., kitoje stalo pusėje, priešais jį, tik kiek kairiau sėdėjęs E. S. bandė įsikišti į jų pokalbį, o jis liepė jam nesikišti ir tada E. S. jam sudavė smūgius. Ką tiksliai jis pasakė E. S., dabar neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo jam pasakyti ką nors nelabai gražiai, kas galėjo jį supykdyti. Jis prisimena, kad pirmus gal tris ar daugiau smūgių, E. S. greičiausiai kumščiais jam sudavė į kairę veido pusę, nes tų smūgių gavimo metu, jis buvo nuo jo nusisukęs ir visu kūnu pasisukęs į jam iš dešinės sėdintį E. B., todėl E. S. buvo likęs jam iš kairės ir kitoje stalo pusėje, todėl esant tokiai jų tarpusavio padėčiai, E. S. suduoti jam į dešinę veido pusę neturėjo galimybių. Po minėtų gal trijų ar daugiau smūgių, jis atsistojo ir eidamas šonu, bandė išeiti iš už stalo, nes tarp stalo, prie jo buvusio suolo ant kurio jie su E. B. sėdėjo ir jiems už nugaros esančios patalpos sienos buvo labai mažas tarpas, todėl išeiti iš už stalo buvo galima tik einant šonu. Taip jam šonu išeinant iš už stalo, kitoje to stalo pusėje stovėjęs E. S., rankų kumščiais sudavė jam dar keletą, gal kokius tris ar daugiau smūgių į veidą ir vieno iš tų smūgių metu, prakirto jam dešinį antakį, po ko iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Kas vyko po to, jis jau tiksliai neprisimena, gal dėl gautų smūgių, gal dėl patirto streso, nes jam tik užsifiksavo tas momentas, kai jis eina iš už stalo ir gauna E. S. smūgius. Ar po tų paskutinių E. S. smūgių jis griuvo, sukniubo ir panašiai, dabar pasakyti negali. Po to jis prisimena tik tokį momentą, kad jau būdamas išėjęs iš už stalo, pajuto, kad labai skauda kairę koją per čiurną, tačiau kaip ta koja atrodė, gerai neprisimena, tik žino, kad jautė, jog ji kažkaip neįprastai „maskatuoja“. Kadangi buvo aišku, kad jo koja greičiausiai yra lūžusi, tai kartu su juo buvę vyrai greitai suorganizavo jo pristatymą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jį atvežė T. G. žmona ir ligoninėje jam buvo nustatytas veido sumušimas, dešinio antakio žaizda ir kairės kojos lūžimas. Įvykio metu jie visi buvo vartoję alkoholio, nes per tas apie tris valandas nuo susirinkimo laiko iki įvykio, jie penkiese buvo išgėrę gal du ar tris butelius 0,7 ltr. ar 1 ltr. talpos viskio. Šio įvykio metu jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, tačiau jo gydymas dar yra tęsiamas, todėl patirtos žalos dydžio jis šiuo metu nežino ir ją apskaičiuos bei ieškinį dėl žalos atlyginimo pateiks tada kai gydymas bus baigtas (1 t. b.l. 155-156).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d., buvo šeštadienis, nedarbo diena, gal apie 19 val., t. y. nedarbo laiku, jis kartu su kitais UAB (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dirbo darbuotojais – N. J., D. K., T. G. ir E. S., susirinko minėtos bendrovės teritorijoje, aptarti ateinantį darbo sezoną, galinčias kilti problemas ir pan. Jie visi susirinko bendrovės teritorijoje esančioje konteinerio tipo buitinėje patalpoje, kuri yra skirta darbuotojų poilsiui ir pavalgymui. Kalbėdamiesi, jie pavakarieniavo ir kažkiek išgėrė alkoholio, gal nepilną 0,5 ltr. butelį lyg tai viskio, todėl visi, išskyrus N. J., kuris jau atvyko būdamas kažkiek išgėręs, nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Jie sėdėjo prie patalpoje esančio stalo, jam iš kairės sėdėjo N. J., priešais jį sėdėjo E. S., šalia šio, jam iš kairės ir priešais E. B. sėdėjo D. K., o šiam iš kairės sėdėjo T. G.. Vienu metu, tiksliai neprisimena ar tuo metu prie stalo sėdėjo T. G., kuris, gal būt tuo metu buvo išėjęs iš vagonėlio, tačiau gerai prisimena, kad tuo metu prie stalo sėdėjo jis, N. J., E. S. ir D. K., jiems apie kažką kalbant su šalia sėdėjusiu N. J., priešais šį sėdėjęs E. S. lyg tai norėjo įsiterpti į jų pokalbį, tačiau N. J. gal ne mažiau kaip du kartus įžūliu tonu jam pasakė „čiaupk snukį, ūbage“. Jam taip pasakius, priešais jį, kitoje stalo pusėje sėdėjęs E. S. atsistojo ir priešais sėdinčiam N. J. gal du ar tris kartus rankų kumščiais sudavė į veidą ir jis matė, kad tų smūgių metu, N. J. buvo prakirstas dešinysis antakis, o iš žaizdos bėga kraujas. Po gautų smūgių bandęs nuo suolo, ant kurio sėdėjo, atsistoti N. J., greičiausiai paslydo, nes ant grindų buvo pribėgę skysčių, kuriuos išvertė smūgius suduodamas E. S., kai buvo pasilenkęs virš stalo ir griuvo. Be minėtų dviejų ar trijų E. S. smūgių į veidą, jokių kitų veiksmų N. J. atžvilgiu jis neatliko. N. J. bandant atsistoti, jis pamatė, kad kažkaip yra nusisukusi jo kairė koja ties čiurna, todėl tapo aišku, kad koja greičiausiai yra lūžusi. Tada jis suorganizavo, kad N. J. būtų pristatytas į ligoninę, kur jį nuvežė čia atvykusi T. G. žmona. Jo manymu, konflikto priežastis buvo paties N. J. pasakyti įžeidžiantys žodžiai E. S., po ko šis sudavė smūgius N. J. į veidą ir prakirto antakį, o šis stodamasis ir griūdamas dar ir susilaužė koją. Po įvykio, jis akivaizdžiai matė, kad pats E. S. dėl tokio savo poelgio labai pergyvena, jis pats padėjo nuvesti N. J. iki automobilio ir buvo matyti, kad dėl to kas įvyko, jis labai gailisi. Jis pats šio įvykio metu jokių neigiamų emocijų ar šoko nepatyrė, joks išgąstis ar panašiai jam sukeltas nebuvo (2 t. b.l. 14-15).

3.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad jis nuo 2008 metų dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Kadangi artėjo grūdų supirkimo sezono pradžia ir laukė padidėjęs darbo krūvis, 2022-07-22 su bendradarbiais E. B., E. S., N. J. ir T. G. nutarė sekančią dieną susirinkti ir atšvęsti ateinantį grūdų supirkimo sezoną, tuo pačiu aptarti laukiančius darbus. 2022-07-23 buvo ne darbo diena, šeštadienis, apie 18.00 val. su minėtais bendradarbiais susirinko į įmonės teritorijoje esantį vagonėlį (valgomąjį), pasiruošė užkandų ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti apie 20.00-21.00 val., jiems besėdint prie valgomajame esančio stalo, jis matė, kaip N. J. kalbėjosi darbiniais reikalais su vadovu E. B.. Tuo tarpu prie stalo sėdintis bendradarbis E. S. bandė į jų tarpusavio pokalbį įsiterpti. N. J. jam liepė nesikišti ir bandė tildyti E. S., nes jis jau buvo gerokai išgėręs alkoholio ir triukšmavo. Tada staiga E. S., kuris sėdėjo priešais N. J., kilo ir per stalą rankomis smūgiavo bent du kartus N. J. į galvos sritį. Po suduotų smūgių, N. J. buvo prakirstas antakis ir jis iš karto bandė tarsi stotis gintis. Tik staiga sušuko, kad skauda koją ir atsisėdo atgal ant suolo. Griūti jis nenugriuvo, nes vagonėlyje yra labai mažai vietos. Telpa tik stalas per vidurį, suolas ir kėdės už stalo. Kaip jis suprato, N. J. besigindamas nuo E. S. suduotų smūgių, galėjo nepatogiai pastatyti koją tarp stalo ir suolo, ko pasekoje, taip ją susižalojo. Pažiūrėjus į N. J. koją akivaizdžiai matėsi, kad ji ties čiurna buvo deformuota. N. J. dejavo, kad skauda koją, matėsi, kad reikia jį vežti į ligoninę medicininės pagalbos suteikimu. Tada, kiek pamena, T. G. paskambino savo žmonai ir paprašė, kad atvažiuotų. Greitai atvažiavo jo žmona su automobiliu, pats E. S. su T. G. už parankių nuvedė N. J. į automobilį ir abu G. išgabeno jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Jie likę susitvarkė vagonėlį ir išsiskirstė į namus. Šiuo metu N. J. gydosi, turi nedarbingumą, o E. S. dirba. (2 t. b.l. 20-21). Apklaustas papildomai, liudytojas D. K. parodė, kad anksčiau apklaustas liudytoju apie jam žinomas N. J. sužalojimo aplinkybes, jis iš esmės davė teisingus parodymus, tačiau, esant būtinybei, gali savo duotus parodymus papildyti ir patikslinti. Kaip jau yra minėjęs, minėtas konfliktas tarp N. J. ir E. S. įvyko UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje konteinerio tipo buitinėje patalpoje, kuri yra skirta darbuotojų poilsiui ir pavalgymui. Prieš įvykstant konfliktui, prie stalo sėdėjo jis, šalia jo iš dešinės sėdėjo E. S., priešais jį sėdėjo N. J., o šalia jo, priešais D. K. sėdėjo E. B.. Tuo metu jam iš kairės sėdėjęs T. G. buvo išėjęs parūkyti ir konflikto metu patalpoje jo nebuvo. Pats konfliktas prasidėjo nuo to, kad šalia vienas kito sėdintiems N. J. ir E. B. kalbantis, E. S. pabandė įsiterpti į jų pokalbį, o N. J. tikrai įžūliu tonu jam gal net kokius du kartus pasakė lyg tai „dusk, ūbage“ ar kažkaip panašiai. Jam taip pasakius, E. S. atsistojo ir gal kokius du ar tris kartus rankų kumščiais sudavė smūgius N. J. į veidą. Jis pamatė, kad tų smūgių metu N. J. buvo prakirstas dešinysis antakis ir iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas, o pats N. J. po gautų smūgių bandė atsistoti nuo suolo, tačiau griuvo atgal ir sušuko „koja“. Kadangi tuo visas konfliktas ir baigėsi, tai jis pažiūrėjęs į N. J., pamatė, kad kažkaip keistai yra nusisukusi jo kairė koja ties čiurna, kuri, kaip jis suprato, greičiausiai buvo lūžusi. Tą patį pasakė ir E. B., kuris greitai suorganizavo, kad N. J. būtų nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jį išvežė čia atvažiavusi T. G. žmona. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo, tačiau pats įvykis jam sukėlė labai neigiamas emocijas ir gal net šiokį tokį šoką, kad tokios muštynės įvyko tarp bendradarbių (2 t. b.l. 24-25). Apklaustas papildomai, D. K. parodė, kad anksčiau apklaustas liudytoju apie jam žinomas N. J. sužalojimo aplinkybes, jis davė teisingus parodymus, todėl juos dar kartą tvirtina, tačiau esant būtinybei, gali savo duotus parodymus dar kiek papildyti. Kaip jau yra nurodęs, konfliktas tarp E. S. ir N. J. prasidėjo nuo to, kad šalia vienas kito sėdėjusiems E. B. ir N. J. kalbantis, E. S. norėjo įsiterpti į jų pokalbį, o tada N. J. jam įžūliai gal kokius du kartus sušuko lyg tai „dusk, ūbage“ ar kažkaip panašiai, po ko E. S. atsistojo ir pasilenkęs virš stalo, kitoje stalo pusėje sėdinčiam N. J. gal du ar tris kartus rankų kumščiais sudavė į galvą ir veidą. Būtent po kažkurio iš tų dviejų ar trijų smūgių jis pamatė, kad N. J. yra prakirstas dešinysis antakis ir iš žaizdos bėga kraujas. Smūgių gavimo metu N. J. sėdėjo ant suolo ir liko toliau ant jo sėdėti gavęs tuos smūgius, tik sėdėjo rankomis prisidengęs galvą. Po to, kai E. B. liepė E. S. išeiti iš patalpos, N. J. pabandė atsistoti, tačiau tuoj pat griuvo atgal ir sušuko „koja“. Tuo metu kai tai įvyko, E. S. stovėjo kitoje stalo pusėje ir N. J. nieko nedarė. Jis dar kartą gali kategoriškai patvirtinti, kad E. S., stovėdamas vienoje stalo pusėje, kitoje stalo pusėje ant suolo sėdėjusiam N. J. sudavė tik minėtus du ar tris smūgius, kurių metu N. J. buvo prakirstas antakis ir jokių kitų veiksmų N. J. atžvilgiu, jis tikrai neatliko. N. J. sušuko „koja“ tik tada, kai E. S. po jam suduotų smūgių jau buvo atsitraukęs nuo jo, o pats N. J. tuo metu pabandė atsistoti nuo suolo, ant kurio iki tol visą laiką sėdėjo, tačiau dėl kažkokios priežasties griuvo atgal ir tada sušuko „koja“. Po to, E. B. iš už stalo atsargiai išvedė N. J. ir pasodino jį į kitoje stalo pusėje esantį fotelį. Dar jis gali paaiškinti, kad įvykio metu, ant stalo, be butelių su alkoholiniais gėrimais buvo padėti ir vienas ar keli buteliai coca-colos, supjaustytas arbūzas, įvairūs užkandžiai. E. S. suduodant smūgius kitoje stalo pusėje sėdėjusiam N. J., dalis tų butelių jo buvo užkliudyti ir nuvirto, todėl juose buvę skysčiai išbėgo ant grindų, ten pat nukrito ir arbūzo riekės bei dalis kitų užkandžių, todėl vagonėlio grindys, kurios buvo išklotos linoleumu, po stalu buvo ir aplietos įvairiais skysčiais ir ant jų buvo prikritę arbūzo dalių bei kitų minėtų užkandžių (2 t. b.l. 28-29).

3.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. parodė, kad nuo 2008 metų su vienų metų pertrauka jis dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Kadangi artėjo grūdų supirkimo sezono pradžia ir laukė padidėjęs darbo krūvis, 2022-07-22 su bendradarbiais, t. y. direktoriumi E. B., kitais darbuotojais E. S., N. J. ir D. K. nutarė sekančią dieną susirinkti ir atšvęsti ateinantį grūdų supirkimo sezoną, tuo pačiu aptarti laukiančius darbus bei geriau susipažinti su ne taip seniai priimtu dirbti direktoriumi E. B.. 2022-07-23 buvo ne darbo diena, šeštadienis, apie 18.00 val. su minėtais bendradarbiais susirinko į įmonės teritorijoje esantį vagonėlį (valgomąjį), pasiruošė užkandų ir pradėjo vakaroti, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti praėję apie valandą laiko nuo jų susirinkimo pradžios, jiems sėdint prie valgomajame esančio stalo, jis matė, kaip N. J. kalbėjosi su vadovu E. B.. Tuo tarpu, jau gerokai išgėręs alkoholinių gėrimų bendradarbis E. S., besėdintis prie stalo bandė į N. J. ir E. B. tarpusavio pokalbį įsiterpti, tačiau tarp jų dar kažkokio konflikto lygtais ir nebuvo. Tuo momentu jis sugalvojo išeiti iš valgomojo į lauką parūkyti. Jam lauke berūkant, išgirdo trenksmą. Garsas buvo toks panašus, lyg būtų nugriuvęs stalas. Jis į tai nekreipė dėmesio ir toliau stoviniavo lauke. Tuo tarpu automobiliu atvažiavo jo žmona I. G. vežtis jį namo. Jie kartu su žmona priėjo prie valgomojo ir tarpduryje pamatė viduje ant kėdės besėdintį N. J.. Matėsi, kad jam buvo prakirstas antakis, šaukė, kad lūžusi koja. Matė, kad jis buvo susiėmęs berods už kairės kojos ir šaukė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Pačios kojos jis aš nematė. Visi bendradarbiai tuo metu buvo valgomajame. Jie nutarė, kad jiedu su žmona N. J. automobiliu nuveš į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, nes taip bus greičiau. N. J. įsodino į automobilį ir su žmona išvažiavo į ligoninę. Kiti bendradarbiai pasiliko vietoje. Ligoninėje medikai įsodino N. J. į vežimėlį, nusivežė į kabinetą ir jie su žmona išvažiavo namo. Jis pačio įvykio, kuomet buvo sužalotas N. J., nematė, nes tuo metu buvo išėjęs į lauką parūkyti. Tik po kurio laiko, bendraujant su bendradarbiais sužinojo, kad E. S. sumušė N. J.. Šiuo metu N. J. turi nedarbingumą, gydosi lūžusią koją, direktorius E. B. po įvykio pats išėjo iš darbo ir įmonėje nebedirba, o E. S. tebedirba toliau (2 t. b.l. 34-35). Apklaustas papildomi, T. G. parodė, kad anksčiau apklaustas liudytoju apie jam žinomas N. J. sužalojimo aplinkybes, jis iš esmės davė teisingus parodymus, tačiau, esant būtinybei, savo duotus parodymus gali kiek papildyti ir patikslinti. Kaip yra nurodęs ankstesnėje savo apklausoje, konfliktas tarp N. J. ir E. S. įvyko UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, čia esančioje konteinerio tipo patalpoje, kuri yra skirta darbuotojų poilsiui ir pavalgymui. Paties konflikto ir to momento, kaip buvo sužalotas N. J., jis nematė, kadangi dar pačioje to konflikto pradžioje, išėjo iš patalpos ir buvo lauke, kur rūkė ir laukė čia atvažiuojančios jo parsivežti savo žmonos. Dar iki konflikto pradžios, prie stalo jie sėdėjo tokia tvarka – vienoje stalo pusėje sėdėjo E. B., šalia jo, jam iš kairės sėdėjo N. J., priešais jį, kitoje stalo pusėje sėdėjo E. S., jam iš kairės, priešais E. B. sėdėjo D. K., o šalia jo, jam iš kairės sėdėjo jis pats. Vienu metu, greta vienas kito sėdėjusiems E. B. ir N. J. apie kažką kalbantis, į jų pokalbį lyg tai norėjo įsiterpti E. S., tačiau N. J. kažką jam gana grubiai atsakė - „užsičiaupk“ ar kažkaip panašiai, po ko E. S. jam kažką taip pat atsakė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jis tiesiog nenorėdamas būti tokioje konfliktinėje aplinkoje, atsistojo ir išėjo laukan, o po jo išėjimo praėjus gal iki kelių minučių, patalpos, kurioje buvo likę jo minėti asmenys viduje, jis išgirdo tokį lyg ir trenksmą, kaip būtų kažkas nuvirtęs ar pan. Beveik tuo pat metu atvažiavo jo žmona, todėl jis dar nutarė trumpam nueiti atgal į minėtą patalpą, o užėjęs į ją, pamatė, kad ant fotelio sėdi N. J., kuriam buvo prakirstas kažkuris antakis ir žaizda kraujavo, o be to N. J. dejavo, kad skauda koją ir reikia kviesti greitąją. Kaip atrodė ta koja, jis nežiūrėjo, o iš karto E. B. ir E. S. nuvedus N. J. į jo žmonos automobilį, jie su žmona atvežė N. J. į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kelionės metu N. J. nieko nepasakojo kas įvyko namelyje ir kaip jis patyrė sužalojimus, o tik vėliau iš D. K. jis sužinojo, kad vykstant konfliktui tarp N. J. ir E. S., pastarasis kelis kartus sudavė N. J. į veidą ir prakirto antakį, o N. J. ar tai po smūgių bandydamas atsistoti ar griūdamas nuo suolo, susižalojo koją. Nors jis pats pačių muštynių nematė ir tik matė jų pasekmes, tačiau tai jam sukėlė labai neigiamas emocijas, kadangi tai įvyko tarp jo pažįstamų bendradarbių. Dėl blaivumo šio įvykio metu, jis galėtų pasakyti, kad jo akimis žiūrint, neblaiviausias iš visų buvo N. J., kuris atrodo, kad jau atvyko išgėręs, kiek blaivesnis buvo E. S., kuris taip pat minėjo, kad prieš jiems susitinkant gėrė alaus, o likę trys buvo gal tik šiek tiek apsvaigę, tačiau neblaivūs tikrai nebuvo (2 t. b.l. 38-39). Apklaustas papildomi, T. G. parodė, kad apie N. J. sužalojimo aplinkybes, jis davė teisingus parodymus, todėl juos dar kartą tvirtina, tačiau esant būtinybei, gali savo duotus parodymus dar kiek papildyti. Kaip jau yra nurodęs, jis matė tik pačią konflikto tarp N. J. ir E. S. pradžią, kai vienas šalia kito sėdėjusiems E. B. ir N. J. kalbantis, į jų pokalbį lyg tai bandė įsiterpti E. S., tačiau N. J. jam gana grubiai kažką sušuko, gal „užsičiaupk“ ar kažkaip panašiai, tada E. S. jam kažką panašiai atsakė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tik prasidėjus tam konfliktui, jis paprasčiausiai nenorėdamas būti tokioje konfliktinėje aplinkoje, atsistojo ir iš karto išėjo laukan. Jam išėjus, tuoj pat patalpoje, kurioje buvo pasilikę E. B., N. J. ir E. S., jis išgirdo lyg ir trenksmą, lyg kažkas būtų nugriuvęs, o kai tuoj po to grįžo atgal į patalpą, pamatė, kad N. J., kuris prieš jam išeinant sėdėjo ant suolo prie sienos, dabar jau sėdi ant fotelio kitoje stalo pusėje, jam kraujuoja kažkuris antakis, o pats N. J. dejuoja, kad jam skauda koją ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Kaip buvo įvykęs pats konfliktas, jis nematė, nes tuo metu jo patalpoje nebuvo. Tą kartą jiems sėdint prie stalo, ant jo buvo padėti buteliai su alkoholiniais gėrimais ir „coca-cola“, taip pat buvo padėta papjaustyto arbūzo ir įvairių užkandžių, tačiau jis dabar neprisimena, ar jam po įvykusio N. J. ir E. S. konflikto sugrįžus į patalpą, tie buteliai buvo nuvirtę ir ar ant grindų buvo pribėgę skysčių, taip pat ar ant grindų buvo nukritusių maisto produktų ir kokia buvo grindų būklė – šlapia, slidi ar pan., kadangi tuo metu pamačius sužalotą N. J., jam rūpėjo kuo skubiau nuvežti jį į ligoninę (2 t. b.l. 42-43).

3.5. Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato tyrėjos R. M. 2022 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad šių metų liepos 23 d., patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK RS vyriausiuoju patruliu R. K., apie 21 val. 20 min., iš Šiaulių OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 22:10 val. gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos Š. apie tai, kad 21:11 val. kreipėsi pats N. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuota dešinio antakio žaizda, dešinės čiurnos abiejų kaulų lūžiai su išnirimu, girtumas 1,27 promilės Paguldytas gydymui į Traumatologijos skyrių. Teigia buvo sumuštas, aplinkybės neaiškios. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Traumatologijos skyrių, palatoje buvo rastas neblaivus 1,22 promilių N. J. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šventė su bendradarbiais E. S., E. B., D. K. kažkur prie (duomenys neskelbtini), tiksliai nurodyti vietos negali, nes nežino. Su šiais asmenimis N. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20:30 val. visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tada tarp N. J. ir E. S. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jisai įvyko N. J. nenurodė, sako nežinantis, nelabai suprato aplamai kas nutiko. Po žodinio konflikto E. S. trenkė daug kartų N. J. į veidą, kiek kartų sudavė, neįvardino tik paaiškino, kad ne vieną kartą. Ar trenkė į kitas kūno vietas ir su kuo trenkė N. J. nežino, neatsimena. Kaip atsirado dešinės čiurnos abiejų kaulų lūžiai su išnirimu N. J. paaiškinti negali, nes neatsimena, atsimena tik kaip E. S. trenkė į veidą ir jis pargriuvo, bandė atsikelti, bet suprato, kad kažkas negerai su koja, nes atsikelti nepavyko. Fizinis skausmas ir fizinė žala N. J. buvo sukelta po E. S. suduotų smūgių. N. J. paskambino pažįstamam T. G. ir paprašė, kad nuvežtų jį iki ligoninės, nes skauda koją. 21:11 val. N. J. atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo diagnozuota dešinio antakio žaizda, dešinės čiurnos abiejų kaulų lūžiai su išnirimu. N. J. paguldytas gydymui į Traumatologijos skyrių. Girtumas nustatytas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0111, patikros sertifikato Nr. 1693665, galioja iki 2023-01-13 (1 t. b.l. 30-31).

3.6. Iš 2023 m. kovo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje su N. J. protokolo ir fotolentelės matyti, kad pasiūlius nukentėjusiajam N. J. duoti parodymus apie jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir nukentėjusiajam sutikus tai padaryti, visi proceso veiksme dalyvaujantys asmenys atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją. Čia nukentėjusysis N. J. parodė teritorijos kairėje nuo įvažiavimo esančius tris vienas šalia kito stovinčius pastatus-vagonėlius ir parodęs vidurinį pastatą-vagonėlį, paaiškino, kad būtent šio pastato-vagonėlio viduje E. S. jo atžvilgiu įvykdė nusikaltimą. Įėjus į pastato-vagonėlio vidų, priėjęs prie arčiau kairės sienos (žiūrint nuo įėjimo) stovinčio stalo, maždaug ties jo viduriu atsisėdęs prie sienos ant suolo, N. J. paaiškino, kad būtent šioje vietoje jis sėdėjo prie stalo ir parodė vietą kitoje stalo pusėje, kur pirmą kartą jam suduodamas tris ar daugiau smūgių stovėjo E. S.. Po to N. J. atsistojęs nuo suolo, paaiškino, kad po gautų pirmų smūgių, jis šioje vietoje atsistojo nuo suolo ir parodė vietą kitoje stalo pusėje, kur antrą kartą jam suduodamas tris ar daugiau smūgių, kurių metu jam buvo prakirstas antakis, stovėjo E. S.. Tada N. J. parodė vietą kairėje ant suolo, kur jis nugriuvo po antrą kartą E. S. jam suduotų smūgių ir toje vietoje pajuto skausmus kojoje (2 t. b.l. 4-5, 8-10).

3.7. Iš 2023 m. kovo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje su E. S. protokolo ir fotolentelės matyti, kad pasiūlius įtariamajam E. S. duoti parodymus apie jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir įtariamajam sutikus tai padaryti, visiems proceso veiksme dalyvaujantiems asmenis esant (duomenys neskelbtini), esančioje UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įtariamasis E. S. parodė teritorijos kairėje nuo įvažiavimo esančius tris vienas šalia kito stovinčius pastatus-vagonėlius ir paaiškino, kad viduriniame pastate-vagonėlyje jis padarė nusikaltimą N. J. atžvilgiu. Įėjus į pastato-vagonėlio vidų, priėjęs prie arčiau kairės sienos (žiūrint nuo įėjimo) stovinčio stalo ir sustojęs maždaug ties jo viduriu, E. S. paaiškino, kad būtent šioje vietoje jis stovėjo ir parodė vietą kitoje stalo pusėje, kur prie sienos, priešais jį ant suolo sėdėjo N. J., kai E. S. sudavė jam du ar tris smūgius rankomis į galvą ir veidą, prakirsdamas N. J. antakį. Po to E. S. paėjęs apie 3 metrus atgal link išėjimo, parodė vietą prie stalo galo, kur jis po smūgių sudavimo N. J. jau buvo atėjęs, kai išgirdo, kaip N. J. garsiai sušuko „koja“ ir atsisukęs pamatė, kad N. J. sėdėdamas ant suolo rodo savo kairę koją, kuri atrodė keistai nusisukusi per čiurną (2 t. b.l. 71-72, 75-76).

3.8. 2022 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėtas konteineris stovi įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į įmonės teritoriją, kairėje pusėje vienas šalia kito stovi keturi konteineriai. Trys konteineriai geltonos spalvos o vienas mėlynos spalvos. Trys geltonos spalvos konteineriai yra vienas šalia kito, įėjimo į jų vidų durys apžiūros metu atidarytos. Apžiūrimas vidurinis, antras nuo kairės pusės konteineris. Konteinerio viduje prie įėjimo, kairėje pusėje stovi spintelė, kurios viduje sudėti įvairūs indai, toliau patalpos viduryje stovi stalas, stalo kairėje prie sienos yra suoliukas. Patalpos dešinėje prie įėjimo stovi šaldytuvas, toliau metalinė, baltos spalvos spintelė, kėdės. Konteinerio galinėje sienoje yra langas, kurio dešinėje stovi pilkos spalvos, metalinė spintelė. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta, fotografuota (1 t. b.l. 84-85, 87-91).

3.9. 2022 m. lapkričio 10 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. J. nustatyta: žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruvos po akimis, kairės kojos vidinės bei išorinės kulkšnių lūžis su kairės čiurnos sąnario išnirimu. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Kairės kojos sužalojimo - vidinės bei išorinės kulkšnių lūžio su kairės čiurnos sąnario išnirimu pobūdis, lokalizacija, rodo, kad kairės kojos sužalojimas padarytas pastūmus tiriamąjį. Kiti sužalojimai – žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruvos po akimis – galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimai padaryti dėl dviejų trauminių poveikių: vienas, padarant žaizdą dešinio antakio srityje, kraujosruvas po akimis, vienas padarant kairės kojos vidinės bei išorinės kulkšnių lūžį su kairės čiurnos sąnario išnirimu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 9 punktu, žaizda, kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, kairės kojos vidinės bei išorinės kulkšnių lūžis su kairės čiurnos sąnario išnirimu – laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Antakis – veido dalis. Po žaizdos lieka randas. Remiantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 50.1 punktu, randas po dešinio antakio žaizdos laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 103-105).

3.10. 2023 m. vasario 14 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. liepos 23 d. N. J. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyta: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda (siūta) dešinio antakio srityje, kairės kojos čiurnos sąnario trauma su abiejų kulkšnių lūžiais, sąnario panirimu į išorę ir membranos, jungiančios šeivikaulį bei blauzdikaulį, plyšimu. Poodinės kraujosruvos akių vokuose ir muštinė žaizda dešinio antakio srityje atspindi mažiausiai du atskirus traumuojančius kontaktus kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina, smūgius kumščiais. Sužalojimų aprašymas ir pasirinkta pagalbos taktika neprieštarauja užduotyje minimam traumos laikui. Kairės kojos čiurnos sąnario traumos detalės rodo, kad trauma įvyko perkeliant viso kūno svorį ant kairės pėdos ir pėdą kryptelėjus į išorę, dar galimai ir keliui linkstant į vidų. Nepatogus ir traumuojantis pėdos „pastatymas“ galėjo būti apspręstas įvairių aplinkybių: slidaus pagrindo, nepatogaus apavo, atsirišusių raištelių, kito riboto daikto patekimo po pėdos išoriniu kraštu, kliudymo stabilios kliūties pėdos vidiniu paviršiumi, nesukoordinuoto emocingo judesio, girtumo (2022-07-23 21:32 nustatyta 1,27 promilės) ir panašiai. Iš pateiktų duomenų nėra pagrindo įtarti, kad kito asmens suduodami smūgiai į galvą ar korpusą, galėjo būti tiesiogine priežastimi tokiai čiurnos sąnario traumai kilti. Medicininiai duomenys neprieštarauja, kad kojos trauma įvykusi užduotyje nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos akių vokuose ir muštinė žaizda dešiniajame antakyje (nedidelė) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Rando, neišvengiamai liekančio po žaizdos sugijimo, kaip kosmetiškai ženklaus defekto vertinimas bendros pastovaus darbingumo praradimo kontekste (pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 50.1 punktą) nemačius paties rando ir neturint objektyvių duomenų apie bevaisiai taikytas dermatologines kosmetines procedūras randui sumažinti, yra nesavalaikis. Kairės kojos čiurnos sąnario trauma su kulkšnių lūžiais atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l. 111-114).

3.11. 2023 m. gegužės 10 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. J. dešinės akies viršutinio voko išoriniame krašte buvusi muštinė žaizda sugijo vos žymiu, pigmentacija nesiskiriančiu, veido nedeformuojančiu ir regėjimo funkcijos netrikdančiu siauru linijiniu randu, kuris vertinant pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ lentelės 50 ir 51 punktus, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 119-121).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

3.12. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.), t. y. turi kilti realūs padariniai - būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kaip matyti, dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

3.13. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo N. J., liudytojų E. B., D. K., T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. S. 2022 m. liepos 23 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje poilsiui skirtoje patalpoje (konteineryje-valgomajame), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tarpusavio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam N. J. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam N. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kuri sugijo vos žymiu, pigmentacija nesiskiriančiu, veido nedeformuojančiu ir regėjimo funkcijos netrikdančiu siauru linijiniu randu, taip sukeldamas N. J. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.

3.14. Kaltinamojo E. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

3.15. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

3.16. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

3.17. BK 284 straipsnis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, BK 284 straipsnio - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3.18. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.19. Skirdamas E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu (2 t., b. l. 104-106), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 107), dirba (2 t., b. l. 109), kaip nurodė, išlaiko nepilnametį vaiką, ieškinį pripažįsta ir ketina atlyginti žalą, kai tik bus panaikintas apribojimas jo sąskaitoms. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jo terminą, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad pripažįsta ieškinį, siekia kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, paskirti 9 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį kaltinamąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

3.20. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

3.21. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ne prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, netenkinamas prokurorės prašymas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Be to, kaltinamajam skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, nėra poreikio skirti papildomai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

3.22. E. S. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Dėl civilinio ieškinio

3.23. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

3.24. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. J. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės ir 234,78 eurų turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 16-17). Nurodė, kad paskaičiavo turtinę žalą kaip negautas darbo pajamas. Nurodė, kad jis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų (veido sumušimo) patyrė didelius fizinius skausmus, sutriko jo miegas, atsirado baimės, nesaugumo jausmas.

3.25. Kaltinamasis sutiko, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl jo veiksmų patyrė neigiamas pasekmes, sutinka jam atlyginti padarytą žalą, sutinka su žalos dydžiu.

3.26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

3.27. Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik turtinę žalą kaip negautas pajamas, bet ir fizinį skausmą, stresą, emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, į tai, kad kaltinamasis sutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, nukentėjusiojo N. J. civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Kiti klausimai

3.28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

3.29. E. S. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 84-87), dokumento paėmimas (2 t., b. l. 78-51), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

3.30. Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas – panaikintinas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis siekia panaikinus areštą iš karto atlyginti nukentėjusiajam žalą (ko dėl taikomo apribojimo šiuo metu negali atlikti), su tuo sutiko ir nukentėjusysis ir prokurorė.

3.31. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiajam buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal 2023 m. birželio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. (8.4 Mr)ATP-B-2023-09016. Posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė R. Klimienė prašė priteisti iš kaltinamojo susidariusias išlaidas, pateikė 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. APD-2023-12942 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 230 eurų. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-70-870/2019), Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš E. S. civiliniam ieškovui N. J. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės ir 234,78 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 78 centus) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš E. S. valstybei 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam, išlaidų.

Kaltinamajam E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajam E. S. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi Nr. 1-1112-1135/2023 kaltinamojo turtui (piniginėms lėšoms iki 667,37, esančioms AB „Swedbank“, Nr.: (duomenys neskelbtini), AB Revolut Payments, Nr.: (duomenys neskelbtini), bei Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT Nr.: (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitose), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaiva Bėčienė