- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2-133-1014/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27876-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- D. S., R. S.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- D. N., J. J. B., K. U., L. A., L. Č., M. M., D. M., Ergo Insurance SE
- Advokatai
- Laura Smalinskaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovui D. S. bei jo atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei, atsakovei I. K. bei jos atstovui advokato padėjėjui E. N., tretiesiems asmenims D. N., J. J. B., K. U., L. A., L. Č., M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. bei R. S. patikslintą ieškinį atsakovei I. K. (buvusi pavardė – S.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje - D. N., J. J. B., K. U., L. A., L. Č., M. M., D. M., Ergo Insurance SE.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė priteisti: 1) iš atsakovės I. K. ieškovų D. S. ir R. S. naudai 7 687,03 Eur turtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovės I. K. ieškovų D. S. ir R. S. naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti D. S. ir R. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas D. S. ir jo sutuoktinė R. S. vykdo trumpalaikės būtų nuomos paslaugas. Klientai dažniausiai butus rezervuojasi per www.booking.com arba www.arbnb.com sistemas. Klientas, išsirinkęs jam patinkantį butą šį rezervuoja internetu, o ieškovai, kaip nuomotojai, gauna kliento rezervaciją, o nesant galimybei to padaryti (neturint galimybės priimti kliento į jo išsirinktą butą), pasiūlo kitą turimą butą nuomos pagrindu. 2020 m. balandžio mėn. 15d. 18:36 val. per sistemą www.booking.com buvo gauta buto, esančio (duomenys neskelbtini) rezervacija. Butą rezervavo atsakovė I. K. (buv. S.). Kadangi tuo metu klientės išsirinkto buto ieškovas D. S. negalėjo pasiūlyti, nedelsiant su ja susisiekė ir pasiūlė alternatyvą – laisvą, ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klientei siūlomas butas tiko, ji šį rezervavo, išsinuomojo parai laiko bei atliko bankinį pavedimą iš klientei priklausančios banko sąskaitos, už trumpalaikės nuomos paslaugas. 2020 m. balandžio mėn. 15d. I. K. į išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko apie 22:00 val., viena. Ji informavo, kad bute apsistos su draugu, o iki 2020 m. balandžio mėn.16 d. 12:00 val. butą atlaisvins (išsikraustymas iš trumpalaikės nuomos pagrindu nuomojamų butų vykdomas iki 12:00 val., nebent nuomotojas ir nuomininkas susitaria kitaip). Nuomininkė I. K. buvo informuota, kad nuomojamame bute draudžiami vakarėliai, susibūrimai, jog būtina laikytis Vyriausybės nustatytų karantino sąlygų. Aprodęs butą ir davęs šio buto raktus ieškovas D. S. išvyko, o I. K. minėtame bute liko. 2020 m. balandžio mėn. 16 d., D. S. atvyko į butą pasiimti šio raktų ir apžiūrėti ar niekas nėra sugadinta. Paaiškėjo, kad butas yra nuniokotas. Nuomininkės I. K. tuo metu bute jau nebuvo. Buvo bandoma susisiekti su minėta nuomininke, tačiau ši neatsiliepė ir vėliau neperskambino. Bute tvyrojo alkoholio ir cigarečių kvapas, grindys nusėtos stiklo šukėmis, mėtėsi cigarečių nuorūkos, buto sienos ir grindys sulietos alkoholiu, sugadintas bute buvęs priklausantis turtas. Taigi dėl I. K. veiksmų D. S. buvo padaryta turtinė žala.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovų ieškinį ir priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino, jog ieškovas teisingai nurodo, jog atsakovė 2020-04-15 per internetinę patalpų nuomos platformą, esančią adresu: www.Booking.com (toliau – Platforma), rezervavo vienos paros trukmei butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės, ieškovas atsisakė išnuomoti atsakovės per Platformą rezervuotą butą, o vietoje to susisiekė su atsakove asmeniškai ir žodžiu pasiūlė jai nuomotis kitą ieškovo žinioje esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Tokiu būdu šalys žodžiu susitarė dėl kito buto rezervacijos datos ir trumpalaikės nuomos kainos, apeinant internetinę būstų nuomos Platformą. Taigi nesutiktina su ieškinyje nurodoma aplinkybe, jog ginčo šalys sudarė rašytinę Buto nuomos sutartį. Dėl minėtų priežasčių atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, jog atsakovė „sutartimi tiesiogiai įsipareigojo vienasmeniškai atsakyti už butą ir jame esančius baldus, įrangą ir kitus daiktus“. Minėti argumentai ir jais grindžiama ieškovo pozicija yra prieštaraujantys aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir negrindžiami jokiais įrodymais. Nei tariamai sudaryta rašytinė Buto nuomos sutartis, nei tokioms sutartims įprasti Buto priėmimo-perdavimo aktai į bylą nepateikiami. Žodžiu šalys aptarė tik esminius Buto nuomos klausimus: nuomos terminą ir nuomos kainą. Šalims sudarius žodinį susitarimą, jame nebuvo aptarta, kas atlygins ieškovui žalą, sukeltą trečiųjų asmenų, t. y. atsakovės atsakomybė už trečiuosius asmenis nebuvo numatyta. Dėl minėtų priežasčių, ieškovo patirtos žalos atlyginimas turi būti nustatomas pagal bendrąsias CK civilinės atsakomybės normas, o žala priteisiama asmenims, tiesioginiu priežastiniu ryšiu sukėlusiems žalą ieškovui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2021-03-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42061-20 nutraukimo (toliau – Nutarimas), atsakovė išsinuomotame bute surengė vakarėlį ir į jį pasikvietė kelis draugus. Pasikviesdama draugus vakarėliui ir vartodama alkoholį jo metu, atsakovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukėlė jokios žalos ieškovui ar jo turtui. Kaip nustatyta Nutarime, visi ikiteisminio tyrimo liudininkai vieningai patvirtino, jog atsakovė jokios žalos Butui ar jo baldams nedarė, o nuėjo miegoti tuomet, kol Bute dar nebuvo sulaužytų daiktų. Draugų pasikvietimas savaime nėra nei neteisėtas, nei nerūpestingas, nei aplaidus veiksmas Buto nuomos prasme. Jokie apribojimai rengti vakarėlį Buto nuomos šalių žodiniame susitarime nebuvo sudaryti. Juolab, nuomotis butą vakarėliui yra įprasta praktika trumpalaikės patalpos nuomos srityje ir atitinka jų prasmę, mat būtent šventėms švęsti ir yra sudaromos trumpalaikės patalpų nuomos sutartys. Kaip nustatyta Nutarime, atsakovė apie 01-02 val. nakties su draugu L. Č. (netrukus prisijungus L. A.) nuėjo į antrąjį Buto aukštą miegoti ir pirmajame aukšte paliko keturis savo pilnamečius draugus –K. U., J. B., D. N., D. M.. Tokie atsakovės veiksmai nesukėlė ieškovui jokios žalos ir nelėmė jo turto, buvusio Bute, sugadinimo. Kadangi atsakovė nuėjo miegoti palikusi pirmajame Buto aukšte gerai pažįstamus savo draugus, tokių veiksmų vertinti kaip nerūpestingais ar nepakankamai apdairiais, nėra pagrindo. Tuo tarpu iš Nutarimo turinio, kuriame fiksuojami 6 vakarėlyje dalyvavusių asmenų liudijimai, matyti, jog vakarėlyje dalyvavę asmenys, išskyrus atsakovę, kambaryje rūkė; K. U. apliejo čiužinį bei tikėtinai apdegino virtuvės stalviršį, o D. N., D. M. J. B. kartu su K. U. liko švęsti pirmąjame Buto aukšte – po ko ir buvo rasti likę Buto baldų apgadinimai. Dėl minėtų priežasčių, remiantis Nutarime nustatytomis aplinkybėmis, žalą ieškovui už Bute buvusių daiktų sugadinimą turėtų atlyginti 4 Atsakovės draugai (K. U., J. B., D. N., D. M.), kuriuos ji paliko pirmajame Buto aukšte eidama su dviem draugais miegoti į antrąjį aukštą. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalaujamu priteisti turtinės žalos dydžiu dėl žemiau dėstomų priežasčių. Atsakovė nesutinka, jog kokteiliu išlietą jau dėvėtą lovos čiužinį buvo būtina pakeisti nauju, dėl to patiriant 217 Eur išlaidų. Aplietą dėvėtą lovos čiužinį būtų užtekę išvalyti profesionaliu valymu. O net jeigu po valymo ir būtų likusios dėmės, tai jos nebūtų matomos, kadangi čiužiniai yra užklojami paklodėmis. Atsakovė sutiktų atlyginti 40 Eur už čiužinio valymą. Atsakovė nesutinka, jog buvo būtina pirkti naują tualeto dangtį. Nėra įrodymų, jog pats tualeto dangtis būtų buvęs suskaldytas ar kitaip nepataisomai sugadintas. Kaip matyti iš pridedamos prie ieškinio nuotraukos, dangtis tiesiog atsisukęs, tad būtų pakakę jį deramai prisukti, vietoje pirkimo naujo dangčio. Todėl ieškovo išlaidos už naujo dangčio pirkimą laikytinos nebūtinomis. Atsakovė neprieštarauja dėl dviejų galimai sulaužytų kėdžių atpirkimo. Atsakovė kategoriškai nesutinka, jog buvo nepataisomai sugadintas virtuvės stalas. Beje, šios aplinkybės ieškovas niekaip ir nepagrindžia, o tik konstatuoja naujo stalo pirkimo kainą. Kaip minėta, stalas, kaip ir kiti Buto baldai, nebuvo visiškai nauji iki išnuomojant Butą. Visų antra, nėra jokių įrodymų, jog stalas buvo sugadintas kritiškai ar sulaužytas taip, kad jo būtų neįmanoma sutaisyti ar išvalyti. Priešingai, iš Nutarimo turinio matyti, jog atsakovės vakarėlio svečiai stalo negadino, ant jo nebent nukrito cigaretės nuorūka. Toks poveikis stalviršiui nebent galėjo jį ištepti ar nežymiai paveikti paviršių, tačiau ne taip kritiškai, kad nebebūtų įmanoma toliau pilnavertiškai naudoti stalo pagal jo paskirtį. Todėl ieškovo prašomos priteisti išlaidos už naujo virtuvės stalo pirkimą laikytinos nebūtinomis ir perteklinėmis. Iš prie ieškinio pridedamos nuotraukos matyti, jog ant kilimo tėra viena juoda dėmė, todėl dėl jos pirkti naują kilimą būtų neprotinga. Dėmę galima pašalinti cheminiu ar mechaniniu būdu, o kilimas, kuris ir iki tol nebuvo naujas, toliau pilnai atliktų savo funkcinę paskirtį. Atsakovės manymu ieškovo kilimas buvo apie 3 kv. m., todėl tokio dydžio kilimo pilnas valymas kainuotų apie 30 Eur. Šią sumą atsakovė sutinka padengti. Ieškovas neįrodo, jog atsakovė (ar jos pasikviesti draugai) pablogino Buto lubų, grindų, sienų, laiptų būklę taip, jog jiems tapo būtinas kapitalinis remontas, vertas ieškinyje nurodomos 6 457 Eur sumos. Byloje nėra įrodymų apie tai, kokios būklės buvo Buto grindys, sienos, lubos iki Buto išnuomojimo atsakovei. Iš prie šio atsiliepimo pridedamo Buto NT registro išrašo matyti, jog Butas yra 1940 m. statybos, o jo nusidėvėjimo procentas yra net 42%. Ieškovas nepateikia į bylą jokių akivaizdžių įrodymų, paneigiančių NT Registro išraše nurodytus Buto nusidėvėjimo ir būklės duomenis. Taip pat, ieškovas nesudarė jokio Buto perdavimo akto, kuriame būtų užfiksuota Buto kosmetinė būklė ir nusidėvėjimas iki išnuomojimo atsakovei. Todėl ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti atsakovę ar jos draugus atlyginti buto kapitalinio remonto išlaidų (keičiant visą parketą, visus plintusus, remontuojant visas buto lubas, visus laiptus). Atsakovė sutinka, jog Butą po savo nuomos galėjo palikti iki galo neišvalytą. Tačiau tam būtų pakakę cheminio buto valymo, užsakant profesionalias valymo paslaugas teikiančią įmonę – ką ir siūlė apmokėti atsakovė bei K. U. bendraudami su Buto savininke. Remdamasi aukščiau išdėstytu, atsakovė, jeigu teismo būtų nustatyta jos atsakomybė už ieškovo patirtos žalos atlyginimą, sutiktų atlyginti 150 Eur už Buto profesionalų išvalymą po vakarėlio, 100 Eur už dviejų naujų kėdžių pirkimą, 40 Eur už čiužinio valymą bei virtuvės stalviršio valymo paslaugas. Visos kitos ieškiniu prašomos priteisti sumos nelaikytinos atitinkančiomis atsakovės ar jos draugų sukeltos žalos dydį ieškovui.
3. Trečiasis asmuo K. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovų ieškinio netenkinti ir jį atmesti bei priteisti iš ieškovų visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2020-04-15 atsakovė internetinėje patalpų nuomos ir viešbučių rezervacijų platformoje „Booking“ (www.booking.com) rezervavo adresu (duomenys neskelbtini) esantį butą. Ieškovas šią rezervaciją vykdyti atsisakė ir, vietoje to, asmeniškai susisiekęs su atsakove pasiūlė jai nuomotis kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Ieškovas su atsakove apsiribojo lakonišku sandorio sąlygų aptarimu žodžiu – tebuvo įvardintas sandorio objektas, nuomos terminas, nuomos kaina. 25 EUR – nuomos kainą – atsakovė pervedė į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, priklausančią R. S.. Tą pačią dieną, apie 22 val. atsakovė atvyko į butą. Jai ieškovas perdavė raktus ir paliko patalpas. Perduodamas butą, ieškovas niekaip neužfiksavo jo buvusios būklės – nebuvo nei padarytos nuotraukos, nei pasirašytas joks buvo priėmimo-perdavimo aktas. Atsakovė nuomojamame bute surengė vakarėlį, kuriame dalyvavo ir K. U.. Kaip įprasta, vakarėlyje buvo linksminamasi, šokama, klausoma muzika, saikingai vartojami alkoholiniai gėrimai. Vakarėlio metu atsakovė anksti nuėjo miegoti ir paliko vakarėlį be priežiūros. 2020-04-16 paryčiais, vakarėliui pasibaigus ir visiems svečiams išsiskirsčius, atsakovė irgi paliko nuomojamas patalpas, jose palikdama raktus ir su ieškovu nesusitikdama. 2020-04-16 ieškovas susisiekė su atsakove skambučiais ir SMS žinutėmis informuodamas ją apie Bute neva padarytą žalą ir reikalaudamas nedelsiant ją atlyginti pinigais. Nuo pat komunikacijos pradžios ieškovas agresyviai ir nekooperatyviai grasino imtis prieš atsakovę teisinių veiksmų, jei atsakovė nedelsiant nepatenkins ieškovo reikalavimo – nesumokės jam jo sumanytos pinigų sumos (apie 2 000 EUR), kuria jis neva apibrėžė žalos dydį. Ieškovas teigė, kad didžiąją dalį jo reikalaujamos sumos sudaro prarastos pajamos iš būsimų nuomos sandorių, nes buto neva negalima nuomoti. Ieškovo komunikacijoje aiškiai trūko žalos dydžio pagrindimo, net nesvarstyta žalos pašalinimo galimybė, bei nepagrįsta, kodėl iš karto reikalauta būtent žalos atlyginimo pinigais, o ne pašalinimo. Paminėtina, kad jau šioje stadijoje paaiškėjo, kad ieškovas yra linkęs meluoti – SMS žinute atsakovei jis mini, kad į butą yra iškviesta policija, nors, kaip paaiškėjo vėliau, jokių pareigūnų – nei policininkų, nei, pavyzdžiui, antstolių, taip pat galinčių konstatuoti faktines aplinkybes, po įvykio bute nebuvo. Atsakovės bandymai siūlyti racionalios apimties žalos pašalinimą buvo bevaisiai, tuo komunikacija ir baigėsi. Kalbėdamas atsakovės telefonu, K. U. siūlė atvykti į butą su valymo įmone, o neišvalomus ar taisytinus, paskirties atlikti nebegalinčius, daiktus atpirkti naujus, tačiau ieškovas tokio siūlymo nepriėmė. Atsakovei tokie nepagrįsti ir grasinimais paremti ieškovo reikalavimai atrodė neracionalūs, tad atsakovė nematė galimybės sumokėti reikalaujamą sumą. Nepraėjus ilgam laiko tarpui minimas butas jau buvo toliau siūlomas ir nuomojamas „Booking“ platformoje – tą įrodo kitų nuomininkų paliekami atsiliepimai, o anksčiausias po įvykio atsiliepimas paliktas 2020-05-17, taigi butas buvo nuomotas iki šios datos. Taigi, butas jau buvo nuomojamas, nepaisant neva padarytos žalos, akivaizdu, kad bute jokie darbai nebuvo atilikti, nes per tokį trumpą laiko tarpą jie nebūtų įmanomi. 2020-09-21 ieškovas kreipėsi į teisėsaugą – policijai buvo pateiktas pareiškimas dėl sugadinto turto ir ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 187 str. 1 d. pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tiek atsakovė, tiek šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenys. Preliminariai žalos dydis apibrėžtas 5 000 EUR suma. Galiausiai, 2021-03-07, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atsakovės veiksmuose neįžvelgus LR BK 187 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. Pažymėtina, kad ieškovas vien aprašydamas faktines aplinkybes nukrypsta nuo realybės – mini, kad perduodamas butą informavo atsakovę, kad bute draudžiama rengti vakarėlius, nors kalbėta buvo tik apie tuo metu įvestą karantiną, konkretaus draudimo rengti vakarėlius nesuformuluojant, o taip pat teigia, kad po įvykio atsakovė vengė komunikuoti. Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susidarę faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Ieškovas teigia, kad atsakovė, nuomodama butą, organizuodama vakarėlį ir neužtikrindama, kad svečiai bute nepadarytų žalos, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas remiasi ir LR CK 6.263 str., taip bandydamas grįsti atsakovės pareigą atlyginti žalą, pateikia savo paties nustatytą atlygintinos žalos dydį neva pagrindžiančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta eksperto T. M. atlikta teismo ekspertizė, kurios išvadose nurodoma, kad: 1) daugelis pažeidimų atitinka: išlikę ir užfiksuoti pažeidimai kilimui, sienoms/šlaitams/luboms, toršerui, stoglangio lango rėmui, roletams (3-ims iš 4-ių esančių san. mazge ir virtuvėje), virtuvės stalui, grindims, kėdėms, medinėms laiptų pakopoms, turėklui/užtvarėlės detalei (įpjovimai), šviestuvui (lubų), kiliminei dangai, pagalvėms 4-ioms iš 5-ių, virtuvės baldų stalviršiui. Neišlikę daiktai, kadangi utilizuoti, pakeisti kitais analogiškais daiktais be sugadinimų: antčiužinis su paklode, antklodė su užvalkalu, lovos čiužinys, 1-a pagalvė, TV pultas, klozeto dangtis. Išlikę daiktai, tačiau ant jų buvusių pažeidimų nesimato: miegamojo zonos roleto medžiagos ties bėgeliais sugadinimas, turėklo/užtvaro išlaužimas, sofos ir veidrodžio ištepimas; 2) teigtina, kad buto ir kilnojamųjų daiktų žalos pobūdis apibendrinant mechaninio (įdaužos, sulankstymai, subraižymai, suplėšymai, sulaužymai, įpjovos) ir cheminio (ištepimai, įsigėrimai/absorbcija, apdeginimai) poveikio rezultatas, nebūdingas įprastam dėvėjimuisi, rūpestingam eksploatavimui. Buto ir kilnojamųjų daiktų fotofiksacijose matomi pažeidimai yra nenatūralaus ir neįprastinio dėvėjimosi rezultatas, nerūpestingo jų eksploatavimo pasekmė: apdegintas kilimas, išteptos ir įdaužtos sienos, šlaitai ir lubos, sulankstytas toršero gaubtas, subraižytas stoglangio medinis rėmas, suplėšyta roletų medžiaga, apdegintas virtuvės stalo laminatas, sulaužytos kėdės, įdaužtos medinės laiptų pakopos, išplėštos antresolės užtvaros detalės ir supjaustytas skersinis, išplėštas nuo tvirtinimo lubų šviestuvas, apdeginta ir sulieta kiliminė danga, sulieti ir dėl to dėmėti antčiužinis su paklode, antklodė, užvalkalas, čiužinys ir pagalvės, ištepta sofos medžiaga, sulaužytas televizoriaus nuotolinio valdymo pultas, subraižytas virtuvės baldų stalviršis, klozeto dangtis nulaužtas nuo lankstų, išteptas veidrodis. Vienintelė grindų parketlenčių danga turi kartu ir natūralaus dėvėjimosi požymių ir mechaninių sugadinimų; 3) teigtina, kad pažeidimų pašalinimo būdas keičiant sugadintus daiktus analogiškais yra racionalus šiems byloje nagrinėjamiems objektams: apdegintam kilimui, sulankstytam toršero gaubtui (viso toršero keitimas), 3 vnt. roletų, apdegintam virtuvės stalo laminatui (stalo keitimas), sulaužytoms 2 vnt. kėdžių, apdegintai ir sulietai – dėmėtai kiliminei dangai, sulietam ir dėl to dėmėtam antčiužiniui su paklode, antklodei, užvalkalui, čiužiniui ir 5 vnt. pagalvių, sulaužytam televizoriaus nuotolinio valdymo pultui, subraižytam virtuvės baldų stalviršiui, klozeto dangčiui nulaužtam nuo lankstų. Pažeidimų pažalinimo būdas remontuojant arba dalinai keičiant tam tikrus sluoksnius yra racionalus šiems byloje nagrinėjamiems objektams: išteptoms ir įdaužtoms sienoms, šlaitams ir luboms, subraižytam stoglangių mediniam rėmui, įdaužtoms medinėms laiptų pakopoms, išplėštoms užtvaros detalėms ir supjaustytam skersiniui, išplėštam nuo tvirtinimo lubų šviestuvui, išteptai sofos medžiagai ir veidrodžiui, įbrėžtai grindų parketlenčių dangai. Visų šių pažeidimų racionalaus šalinimo būdo kaštai sudaro: 4 618,77 Eur; 4) teigtina, kad byloje pateiktų nuotraukų, darytų iki įvykio, detalumo nepakanka konstatuoti pažeidimų egzistavimą arba neegzsitavimą iki 2020 m. balandžio 15-16 d.; 5) teigtina, kad remiantis byloje esančiomis fotofiksacijomis atliktomis po 2020 m. balandžio 15-16 d. ir teismo ekspertizės apžiūros dieną surinktais duomenimis, faktinė buto/daiktų būklė dėl tolimesnės jų eksploatacijos ženkliai nepakito šiems objektams: kilimo, sienų/šlaitų/lubų, toršero, stoglangio rėmo, 3-jų langų roletų, virtuvės stalo, 2-jų kėdžių, medinių pakopų, šviestuvo (lubų), kiliminės dangos, 4-ių pagalvių ir virtuvės stalviršio. Būklė pakito dėl to, jog pažeidimai buvo ištaisyti arba pačių objektų teismo ekspertizės apžiūros metu nebuvo likę: miegamojo zonos stoglangio roleto pažeidimų nefiksuota, buvusios išstumtos antresolės turėklo/užtvarėlės dalys pritvirtintos atgal, senųjų antčiužinio su paklode, antklodės, jos užvalkalo, lovos čiužinio, 1-os pagalvės, TV pulto ir klozeto dangčio nebėra likę, jie pakeisti naujais, sofos ir veidrodžio ištepimai išvalyti. Atsižvelgiant į ekspertizės metu užfiksuotus ryškius buto parketlentės grindų dėvėjimosi požymius teigtina, kad grindų dangos būklė tikėtina galėjo pakisti lyginant su po 2020 m. balandžio 15-16 d. įvykių buvusia būkle.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas D. S. prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad I. K. užsisakė butą (duomenys neskelbtini). Atvyko viena, apie 22 val. Ji patikslino, kad jos draugas atvažiuos vėliau. I. K. apžiūrėjo butą, butas jai patiko. Kas vyko vėliau naktį – jis nežino. Atvyko kitos dienos vakarą, butą rado smarkiai nusiaubtą, viskas buvo išvartyta, pilna šukių, prilieta alkoholio, sienos apspardytos. Visos kaldros ir antklodė sulieta alkoholiu, čiužinys kiaurai sulietas, kiliminė danga sulieta. Ant lubų išlietas alkoholis, sulieti baldai, žaliuzės sulaužytos, indai sudaužyti, nudaužtas klozetas. Telefonu susitarė, kad rinksis kitą butą. Užsisakė (duomenys neskelbtini) esantį butą, bet ieškovas nurodė, kad to buto užsisakyti negalima. Susitarė tik dėl karantino, nurodė, kad negali būti daugiau nei 2 asmenys. Kaina galiojo ta pati. Atsiskaitymas vykdytas pavedimu. Dėl sugadinimų nurodė, kad kas remontuojasi – tą remontavo, o kas nesiremontavo – tą nori pakeisti. Visas lubas reikia perdažyti. Nuoma buvo pristabdyta. Ten po įvykio gyveno giminaičiai, ukrainiečiai. Remonto darbų, kurių sąmatą atlikęs, nėra padaręs, nes jų suma pakankamai didelė. Nežino ar butas tos pačios būklės kaip ir po įvykio, nes praėjo nemažai laiko, žmonės ten gyveno. Beveik nieko nesuremontuosi, viskas turi būti keičiama.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė I. K. nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais bei prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad ji išsinuomavo butą per booking sistemą, butas buvo (duomenys neskelbtini). Su ja vėliau susiekė D. ir pranešė, kad šiame bute kažkas šiuo metu karantinuojasi ir gali pasiūlyti butą esantį (duomenys neskelbtini). D. nuomavo butą neteisiškai dėl to, kad tiesiog paskambino jai ir pasakė, kad turi kitą butą. Ji pervedė jam pinigus į banko sąskaitą, 25 Eur. Per Booking sistemą butas kainavo 26 Eur. Tikrai nesinuomavo per Booking sistemą. Susitiko su D. (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Jis viską aprodė. Nebuvo jokios rašytinės sutarties. Tiesiog ji pasakė, kad bus dviese ir D. išėjo palikęs raktus. Tuomet atėjo jos draugai. Buvo vakarėlis. Kitą dieną tiesiog susitvarkė ir paliko butą. Visą dieną nekėlė ragelio, nes miegojo. Atsikėlė vakare, perskambino D. ir buvo pareikšti kaltinimai, kad butas buvo nuniokotas ir, kad turi mokėti neadekvačią sumą. Atrodo 3 000 Eur. Ignoravo, nes D. nepriėmė jokios jų siūlytos pagalbos išvalyti tą butą, o tiesiog sakė, kad jo netenkina joks išvalymas, kad jie turi D. sumokėti tą neadekvačią sumą. Dėl to jie nesivėlė į jokias derybas. Ikiteisminio tyrimo metu juos apklausė. D. minėjo, kad buto nenuomavo po jų vakarėlio, bet Booking sistemoje matosi, kad po jų kas 2 savaites toliau buvo nuomotas butas. Ir dar yra įkelta Booking sistemoje nuotrauka, kurioje matoma, kad butas po jų yra švarus, jokių nėra lubų apgadinimų, apliejimo. Mano, kad ieškovas tiesiog nori iš jų pasipelnyti.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys J. J. B., D. N., L. A., L. Č., M. M. nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. U. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad suma yra perteklinė, neatitinka padarytos žalos. Į butą atvyko truputį vėliau už I., nesigilino į buto būklę, bet tikrai jis nebuvo visiškai tvarkingas. Matėsi, kad yra nuomojamas dažnai. Konkrečių defektų nepastebėjo. Dėmė ant stalo nuo jų galėjo atsirasti. Dėl kėdės – galėjo ir jie sugadinti, bet kita kėdė buvo pataisoma. Organizavo vakarėlį bendru sutikimu. Išvyko iš buto kartu su I., apie 12 val. Kai kurie išvyko anksčiau. Pasiliko apie 5 žmones. Buvo žinoma apie karantino apribojimus, prisisėmė atsakomybę. Yra rūkęs prie gartraukio 1 kartą, dėl to galėjo nukristi nuorūka ant stalo ir atsirado dėmė. Mano, kad įmanoma sutvarkyti stalą neperkant naujo. Vartojo alkoholį, bet nebuvo praradęs sąmonės, visą naktį nemiegojo. Sutinka, kad supylė čiužinį, patalynę. Mano, kad galėjo būti išvalyti. Siūlė valymo paslaugas, bet D. nenorėjo derėtis. Siūlė valymo paslaugas tos dienos vakare, iš I. telefono. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. M. nurodė, kad buvo pakviestas į vakarėlį K.. Atvyko į vakarėlį 23.00-00.00 val., o išvyko apie 02.30-03.00 val. Vartojo alkoholį. Su ieškiniu nesutinka. Viskas buvo tvarkinga. Buvo rūkymo patalpoje. I. K. buvo su abiem L., o jis su kitais asmenimis. Nematė atsakovės, buvo su K.. Nebuvo jis viršuje, ten buvo tik du L. ir I..
8. Teismo ekspertas T. M. buvo apklaustas teismo posėdyje, išsamiai atsakė į byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo klausimus, patvirtino teismo ekspertizės akte duotą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl nuostolių/žalos (ir jų dydžio) atlyginimo už nuomotų patalpų sugadinimus ir nuomininkės įsipareigojimų, prisiimtų nuomos sutartimi, pažeidimų. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad buvo sudaryta nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini),– nuomos, pagal kurią ieškovai išnuomojo atsakovei nurodytą butą. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 22.00 val. atsakovė atvyko į ginčo butą, atlikusi mokėjimą už nuomą iš savo banko sąskaitos, šalių sutarta, kad atsakovė butą atlaisvins iki 2020 m. balandžio 16 d. 12 val. Byloje nustatyta (ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo), kad ieškovai D. S. ir R. S. teikia trumpalaikės butų nuomos paslaugas, jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas šioje veikloje. Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1-2 dalys). Byloje rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė patalpas naudojo ne tik savo, bet ir kitų fizinių asmenų, šioje byloje dalyvaujančių trečiaisiais asmenimis, nepareikšiančių savarankiškų reikalavimų, reikmėms, paskelbto karantino metu leisdama šiame bute surengti vakarėlį. Vakarėlio metu atsakovė anksti nuėjo miegoti ir paliko vakarėlį be priežiūros, 2020 m. balandžio 16 d., vakarėliui pasibaigus, atsakovė paliko nuomojamas patalpas, su ieškovais nesusitikdama. 2020 m. balandžio 16 d. ieškovai susisiekė su atsakove skambučiais ir SMS žinutėmis informuodami ją apie bute padarytą žalą ir reikalaudamas ją atlyginti. Vilniaus apygardos prokuratrūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2021-03-07 nutarimu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą , pradėtą pagal LR BK 187 str. 1 d., nustačius, kad įtariamosios I. S. veikloje nėra tyčios padaryti minėtą nusikalstamą veiką, tarp įtariamosios ir nukentėjusiojo yra susiformavę civiliniai teisiniai santykiai ir jie spręstini civilinio proceso tvarka. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojais tretieji asmenys šioje civilinėje byloje, faktiškai pripažinę, kad tam tikrą žalą ieškovų turtui padarė. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499-6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių – bei jų dydžio, atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai);
10. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
11. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
12. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.
13. Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiga įrodyti perduoto nuomininkui daikto kokybę tenka nuomotojui, tuo tarpu nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryti buto perdavimo–priėmimo aktai – tiek perduodant buto patalpas atsakovei, tiek jas grąžinant nuomotojui. Visgi pažymėtina ir tai, kad buto perdavimo atsakovei metu atsakovė nereiškė pretenzijų dėl buto būklės, neužfiksuota jokių buto (ir/ar jame esančių daiktų) sugadinimų/defektų, todėl laikytina, jog butas atsakovei buvo perduotas tvarkingas, turintis normalaus (įpastinio devėjimosi) požymių, tuo tarpu netrukus po buto perdavimo ieškovams nuotraukomis užfiksuoti bylai aktualūs buto ir jame buvusio turto sugadinimai. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu tretieji asmenys šioje civilinėje byloje buvo apklausti liudytojais ir faktiškai pripažino, kad tam tikrą žalą ieškovų turtui padarė.
15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
16. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad būtent atsakovei nuomojantis ginčo butą buvo padaryti ieškovų nurodomi ginčo buto apgadinimai: sugadintas stalviršis, sulietas čiužinys, sugadintas tualeto dangtis, 2 kėdės, stalas, apdegintas kilimas, žaliuzės(roletai) (ką patvirtino/pripažino ir tretieji asmenys, apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu), taip pat sugadintas parketas, apgadintos lubos, sienos, laiptai ir turėklai /užtvarėlės , sutepta sofa, patalynė ir kt. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).Teismo vertinimu, šias aplinkybes, pirmiausia, patvirtina ieškovų pateiktos buto fotofiksacijos. Kaip minėta, buto perdavimo atsakovės žinion metu, nebuvo užfiksuota jokių buto sugadinimų/defektų, taip pat atsakovė nereiškė ieškovams pretenzijų dėl buto kokybės/apgadinimų ir pan. (byloje tokių duomenų nepateikta), todėl laikytina, jog butas atsakovei perduotas tvarkingas, turintis tik įprastinio dėvėjimosi požymių. Be to, ieškovų nurodyto turto (stalviršio, čiužinio, 2 kėdžių, stalo, kilimo ir kt. apgadinimus) iš esmės pripažino ir tretieji asmenys, apklausti liudytojais ikiteisminio tyrimo metu.
17. Teismas kritiškai vertina atsakovės ir trečiųjų asmenų byloje poziciją, kad buto ir jame esnčių daiktų sugadinimai galimai jau buvo iki nuomos sutarties pradžios, kadangi atsakovė nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų; tuo labiau, teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog ieškovai iš karto po atsakovės buto perdavimo būtų suinteresuoti patys gadinti jiems priklausančio buto turtą. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek buto apdailos, tiek jame esančių daiktų (dėl kurių sugadinimo nuomos metu fakto sutiko tretieji asmenys), iš esmės yra identiško pobūdžio, todėl, labiausiai tikėtina, buvo atlikti panašiu laikotarpiu ir aplinkybėmis. Nors šiuo atveju teisiškai nereikšminga kokiomis aplinkybėmis minėti buto ir jame esnčių daiktų sugadinimai buvo padaryti, tačiau, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog jie, atsirado surengto vakarėlio metu gausiai vartojant svaiginančias medžiagas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
18. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė byloje, jog butas ir jame esantys daiktai buvo ženkliai apgadinti atsakovei nuomojant šį butą; teismo vertinimu, šie apgadinimai padaryti ne dėl normalaus nusidėvėjimo, o padaryti netinkamai juo naudojantis (be kita ko, nesilaikant karantino sąlygų surengus bute vakarėlį). Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai įrodė, kad patalpų būklė jas perdavus nuomotojams buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, kadangi nuotraukose matomi mechaniniai sugadinimai nėra normalus nusidėvėjimas. Remiantis teismų praktika, patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo, išskyrus smulkius pažeidimus, nežymius pabraižymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).
19. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas faktiškai dalies nurodytų nuostolių dar nepatyrė, nes neatliko buto remonto darbų (byloje tokių įrodymų nepateikta), teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovų teisės reikalauti minėtų nuostolių atlyginimo, nes ginčo butas buvo apgadintas ir jo (jame esančių ir sugadintų daiktų) vertė dėl to sumažėjo, bei norint ją atstatyti, ieškovas faktiškai patirs nurodytas išlaidas. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).
20. Byloje tarp šalių ginčas taip pat kilo dėl sugadintos buto apdailos ir daiktų atkūrimo vertės (būdo), kiekviena iš šalių teikė paaiškinimus ir vertinimus, anot jos, patvirtinančius tikrąjį žalos dydį. Teismas, įvertinęs abiejų šalių teiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, sprendė, kad byloje tikslinga skirti teismo ekspertizę. Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio mėn. 22 d., nutartyje civ. byloje Nr. e2-374-1014/2023 (teismo proceso Nr. 2-68-3-27876-2021 - 4) užduoti 5 klausimai ir atlikus ekspertizės akte nurodytą tyrimą, gauti atsakymai į juos. Atsakant į teismo užduotą 1-ąjį klausimą Ar byloje esančiose buto, kilnojamųjų daiktų fotofiksacijose (po 2020 m. balandžio 15 – 16 d. įvykių) matomi pažeidimai atitinka buto (fiksuotų kilnojamųjų daiktų) žymes ekspertizės atlikimo metu, teigtina, kad atlikus 2023-06-01 apžiūrą vietoje nustatyta, kad daugelis atitinka: išlikę ir užfiksuoti pažeidimai kilimui, sienoms/šlaitams/luboms, toršerui, stoglangio lango rėmui, roletams ( 3-ims iš 4-ių esančių san. mazge ir virtuvėje), virtuvės stalui, grindims, kėdėms, medinėms laiptų pakopoms, turėklui/užtvarėlės detalei (įpjovimai), šviestuvui (lubų), kiliminei dangai, pagalvėms 4-ioms iš 5-ių, virtuvės baldų stalviršiui. Neišlikę daiktai, kadangi utilizuoti, pakeisti kitais analogiškais daiktais be sugadinimų: antčiužinis su paklode, antklodė su užvalkalu, lovos čiužinys, 1-a pagalvė, TV pultas, klozeto dangtis. Išlikę daiktai, tačiau ant jų buvusių pažeidimų nesimato: miegamojo zonos roleto medžiagos ties bėgeliais sugadinimas, turėklo/užtvaro išlaužimas, sofos ir veidrodžio ištepimas. Atsakant į teismo užduotą 2-ąjį klausimą Ar byloje esančiose buto, kilnojamųjų daiktų fotofiksacijose matomi pažeidimai yra natūralaus, įprastinio dėvėjimosi rezultatas, rūpestingo jų eksploatavimo pasekmė? Jei buvo padaryta žala dėl netinkamos daiktų eksploatacijos, kokio pobūdžio ir dydžio žala padaryta turtui (butui, kilnojamiesiems daiktams)? teigtina, kad buto ir kilnojamųjų daiktų žalos pobūdis apibendrinant yra mechaninio (įdaužos, sulankstymai, subraižymai, suplėšymai, sulaužymai, įpjovos) ir cheminio (ištepimai, įsigėrimai/absorbcija, apdeginimai) poveikio rezultatas, nebūdingas įprastam dėvėjimuisi, rūpestingam eksploatavimui. Buto ir kilnojamųjų daiktų fotofiksacijose matomi pažeidimai yra nenatūralaus ir neįprastinio dėvėjimosi rezultatas, nerūpestingo jų eksploatavimo pasekmė apdegintas kilimas, išteptos ir įdaužtos sienos, šlaitai ir lubos, sulankstytas toršero gaubtas, subraižytas stoglangio medinis rėmas, suplėšyta roletų medžiaga, apdegintas virtuvės stalo laminatas, sulaužytos kėdės, įdaužtos medinės laiptų pakopos, išplėštos antresolės užtvaros detalės ir supjaustytas skersinis, išplėštas nuo tvirtinimo lubų šviestuvas, apdeginta ir sulieta kiliminė danga, sulieti ir dėl to dėmėti antčiužinis su paklode, antklodė, užvalkalas, čiužinys ir pagalvės, ištepta sofos medžiaga, sulaužytas televizoriaus nuotolinio valdymo pultas, subraižytas virtuvės baldų stalviršis, klozeto dangtis nulaužtas nuo lankstų, išteptas veidrodis. Vienintelė grindų parketlenčių danga turi kartu ir natūralaus dėvėjimosi požymių ir mechaninių sugadinimų. Žalos dydis paprastai suprantamas kaip pažeidimų šalinimo kaštai ir jie nustatyti 3-ajame teismo užduotame klausime. Atsakant į teismo užduotą 3-ąjį klausimą Koks racionalus būdas buto, kilnojamųjų daiktų pažeidimams pašalinti ir kokie būtų pažeidimų šalinimo kaštai? teigtina, kad pažeidimų pašalinimo būdas keičiant sugadintus daiktus analogiškais yra racionalus šiems byloje nagrinėjamiems objektams: apdegintam kilimui, sulankstytam toršero gaubtui (viso toršero keitimas), 3 vnt. roletų, apdegintam virtuvės stalo laminatui (stalo keitimas), sulaužytoms 2 vnt. kėdžių, apdegintai ir sulietai-dėmėtai kiliminei dangai, sulietam ir dėl to dėmėtam antčiužiniui su paklode, antklodei, užvalkalui, čiužiniui ir 5 vnt. pagalvių, sulaužytam televizoriaus nuotolinio valdymo pultui, subraižytam virtuvės baldų stalviršiui, klozeto dangčiui nulaužtam nuo lankstų. Pažeidimų pašalinimo būdas remontuojant arba dalinai keičiant tam tikrus sluoksnius yra racionalus šiems byloje nagrinėjamiems objektams: išteptoms ir įdaužtoms sienoms, šlaitams ir luboms, subraižytam stoglangių mediniam rėmui, įdaužtoms medinėms laiptų pakopoms, išplėštoms užtvaros detalėms ir supjaustytam skersiniui, išplėštam nuo tvirtinimo lubų šviestuvui, išteptai sofos medžiagai ir veidrodžiui, įbrėžtai grindų parketlenčių dangai. Visų šių pažeidimų racionalaus šalinimo būdo kaštai sudaro: 4618,77 Eur. Atsakant į teismo užduotą 4-ąjį klausimą Ar esama duomenų (požymių), jog nuotraukose fiksuoti buto, kilnojamųjų daiktų pažeidimai galėjo atsirasti tik iki 2020 m. balandžio 15 – 16 d.? teigtina, kad byloje pateiktų nuotraukų, darytų iki įvykio, detalumo nepakanka konstatuoti pažeidimų egzistavimą arba neegzistavimą iki 2020 m. balandžio mėn. 15 - 16 dienos, todėl į klausimą atsakyti negalima. Atsakant į teismo užduotą 5-ąjį klausimą Ar esama duomenų, jog faktinė buto/daiktų būklė ekspertizės atlikimo metu dėl tolimesnės jų eksploatacijos ženkliai pakito, lyginant su po 2020 m. balandžio 15 – 16 d. įvykių buvusia būkle? teigtina, kad remiantis byloje esančiomis fotofiksacijomis atliktomis po 2020 m. balandžio mėn. 15 – 16 d. ir teismo ekspertizės apžiūros dieną surinktais duomenimis, faktinė buto/daiktų būklė dėl tolimesnės jų eksploatacijos ženkliai nepakito šiems objektams: kilimo, sienų/šlaitų/lubų, toršero, stoglangio rėmo, 3-jų langų roletų, virtuvės stalo, 2-jų kėdžių, medinių pakopų, šviestuvo (lubų), kiliminės dangos, 4-ių pagalvių ir virtuvės stalviršio. Būklė pakito dėl to, jog pažeidimai buvo ištaisyti arba pačių objektų teismo ekspertizės apžiūros metu nebuvo likę: miegamojo zonos stoglangio roleto pažeidimų nefiksuota, buvusios išstumtos antresolės turėklo/užtvarėlės dalys pritvirtintos atgal, senųjų antčiužinio su paklode, antklodės, jos užvalkalo, lovos čiužinio, 1-os pagalvės, TV pulto ir klozeto dangčio nebėra likę, jie pakeisti naujais, sofos ir veidrodžio ištepimai išvalyti. Atsižvelgiant į ekspertizės metu užfiksuotus ryškius buto parketlentės grindų dėvėjimosi požymius teigtina, kad grindų dangos būklė tikėtina galėjo pakisti lyginant su po 2020 m. balandžio 15 – 16 d. įvykių buvusia būkle.
21. Apklaustas teismo ekspertas T. M. išsamiai atsakė į visus užduotus klausimus, susijusius su nustatytų objektų pažeidimo šalinimo būdų racionalumu, jo kaštais, teismo ekspertizės akte pateikta teismo eksperto išvada ir teismo eksperto atsakymai į klausimus yra nuoseklūs, išplaukiantys vieni iš kitų ir neprieštaringi. Taigi teismo vertinimu, ieškovai įrodė, jog sugadinto buto ir jame buvusių daiktų pažeidimų racionalaus šalinimo būdo kaštai sudaro 4618,77 Eur. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad žalą ieškovams už bute buvusių daiktų sugadinimą turėtų atlyginti atsakovės draugai (K. U., J. B., D. N., D. M.), kuriuos ji paliko pirmajame buto aukšte, eidama su dviem draugais miegoti į antrąjį aukštą. Dėl šių atsakovė argumentų teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo bute be atsakovės svečiavosi ir tretieji asmenys, nėra pagrindas spręsti jų atsakomybės prieš ieškovus klausimą, nes sutartį ir įsipareigojimus pagal ją prisiėmė atsakovė, o ne tretieji asmenys (CK 6.596 str. 2 d.). Sutarties uždarumo principas lemia, kad teises ir pareigas sutartis sukelia teises ir pareigas sutarties šalims. Minėta aplinkybė, jog kartu su atsakove bute buvo ir kiti tretieji asmenys, yra atsakovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai, todėl šis sprendimas neužkerta kelio atsakovei, esant teisniam pagrindui, nukreipti reikalavimus į trečiuosius asmenis. Taigi, konstatavus visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus (grąžinus ieškovui apgadintą butą su apgadintais daiktais), žalą (daiktų atkūrimo vertes) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (apgadinimai atlikti atsakovei surengus vakarėlį nuomojamame bute), o atsakovės kaltei preziumuojamai (ir atsakovės nepaneigtai), ieškovams iš atsakovės priteistina 4618,77 Eur žalos (CK 6.249-6.251 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. palūkanos už priteisiamą sumą 4618,77 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
23. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bei R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 4618,77 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 77 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4618,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.