Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-81/2011

2011 m. vasario 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo I. P. gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 144 str. padarymą laisvės apribojimo bausme vieneriems metams; už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šios bausmės subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Taip pat I. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė-specialiosios teisės vairuoti visų rūšių motorines kelių transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

I. P. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 08 d. apie 02.00 val. kelio (duomenys neskelbtini) 34.000 kilometre (duomenys neskelbtini) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neatsargiai vairuodamas lengvąjį automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, - 9, 14, 132, 133, 134, 231.4 ir 231.5 punktų reikalavimus, - vairavo apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, nesilaikė eismo dalyviui būtinų visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas tamsiu paros metu neapšviestame keliu ruože ir formuojantis rūkui nemažesniu kaip 90 km/val. greičiu, - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, todėl priartėjęs prie ta pačia kryptimi lanksčia vilktimi velkamo automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. J., nesugebėjo laiku vairuojamą automobilį sustabdyti ar apvažiuoti atsiradusią kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, trenkėsi į šio automobilio galinę dalį, to pasėkoje pastarasis ir jį vilkęs automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. R., nuvažiavo nuo kelio, o automobilis „VW Passat“ dar ir apsivertė, dėl to buvo sunkiai ir pavojingai gyvybei sutrikdyta automobilio „Renault Laguna“ keleivio T. J. sveikata ir 2010-04-08 d., 09.00 val. jis mirė, nesunkiai sutrikdyta kito šio automobilio keleivio A. J. ir vairuotojo R. J. bei automobilio „BMW 730“ keleivio A. R. sveikata, - išviso 3 asmenų, taip pat nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Passat“ vairuotojos L. R. ir keleivių D. J. bei G. J. sveikata.

Taip pat, I. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 144 straipsnyje padarymą dėl to, kad paliko be pagalbos kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei – 2010 m. balandžio 08 d. apie 02.00 val. kelio (duomenys neskelbtini) 34.000 kilometre (duomenys neskelbtini) teritorijoje, savo paties neblaivaus kaltais neatsargiais veiksmais sukėlęs vairuotu automobiliu „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykį, kurio metu buvo sunkiai ir pavojingai gyvybei sutrikdyta kito automobilio keleivio,- susijusio su įvykiu eismo dalyvio, T. J. sveikata ir grėsė realus pavojus jo gyvybei, taip pat sutrikdyta, atitinkamai nesunkiai ir nežymiai, kitų su įvykiu susijusių eismo dalyvių : R. J., A. J. ir A. R., bei L. R., D. J. ir G. J., sveikata, turėdamas pareigą jais pasirūpinti ir galimybę teikti jiems pagalbą, jiems pats nepagelbėjo, kitų pagalbos neiškvietė ir savavališkai iš autoįvykio vietos pats pasišalino.

Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6 d., apeliantas mano, jog yra pagrindas taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. .Apylinkės teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir skyrė per griežtą bausmę. Jis dėl nusikalstamos veikos padarymo iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, veikos pavojingumas nėra didelis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala padaryta nedidelė, automobilis senas, jo vertė maža, be to, jis buvo grąžintas savininkui. Žalą jis atlygino. Taip pat nuteistasis nurodo, kad dirba, turi pastovias pajamas, nusikalstamą veiką padarė praėjus daugiau kaip pusei paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, o tai neigiamai atsilieps jo šeimai, nes augina ir išlaiko mažametę dukrą bei dukros motiną, kuri šiuo metu niekur nedirba.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis prašo švelninti bausmę ir taikyti LR BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo argumentas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegijos manymu bausmės nuteistajam skirtos teisingai. Teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmes nuteistajam, įvertino visas LR BK 54 str. numatytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę (nedirba, gyvena faktinėje šeimoje, praeityje buvo teistas už pakartotiną vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, be to, jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau 2003 metais vėl vairavo neblaivus), padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, (važiavimas apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, intensyvaus eismo tarptautinės reikšmės keliu, tamsiu paros metu, neapšviestame ruože formuojantis lijundrai ir kylant rūkui, esant mažam matomumui, nesaugiu greičiu, žuvo vienas žmogus, sužeisti net šeši asmenys). Teisėjų kolegijos nuomone teismas tinkamai įvertino nuteistojo pavojingumą, t.y. pagrįstai konstatavo, jog ankstesnės taikytos valstybės prievartos priemonės teigiamo poveikio nepadarė, nors nuteistasis dar jauno amžiaus, tačiau jau ketvirtą kartą padarė pažeidimą, susijusį su vairavimu transporto priemonės esant neblaiviam, anksčiau už tai buvo teistas, baustas administracine tvarka, tačiau ir vėl padarė analogišką pažeidimą. Tai akivaizdžiai patvirtina, jog siekiant LR BK 41 str. numatytų tikslų, t.y. paveikti nuteistąjį taip, kad jis nebenusikalstų, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų, nubausti nuteistąjį, būtina skirti griežtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, jų reikšmę skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius, taip pat tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, prie šios aplinkybės teismas pagrįstai priskyrė ir nuteistojo susitaikymą su nukentėjusiaisiais bei jų atsiprašymą, o taip pat atlygino žalą, prie šios aplinkybės pagrįstai priskyrė ir tą aplinkybę, jog nuteistasis sutvarkė nukentėjusiojo kapavietę bei teikė kitą pagalbą transportu. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas konstatavo, jog atsakomybę švelninančios aplinkybės bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas savo reikšme persveria didesnį nei rūšinis kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumą kartu su menkai teigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybe bei anksčiau taikytos valstybės prievartos priemonės neveiksmingumu ir sprendė , kad tai lemia švelnesnių nei vidurkiai bausmių skyrimą, tačiau kartu pagrįstai konstatavo, jog tai neleidžia skirti ir bausmių , artimų minimalioms bausmėms. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino visų LR BK 54 str. numatytų aplinkybių reikšmę skiriant bausmes ir pagrįstai skyrė už LR BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje, už LR BK 144 str. numatytą nusikaltimą - laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Į visas aplinkybes atsižvelgta ir jos tinkamai įvertintos, todėl dar kartą į jas atsižvelgti apeliacinės instancijos teisme ir tuo pagrindu mažinti nuteistajam skirtas bausmes ar skirti kitą bausmės rūšį už LR BK 144 str. numatytą nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. nuostatų ir bausmės vykdymą atidėti.

LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankami efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, pagrindo taikyti LR BK 75 str. nuostatas nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.