- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- 2A-1275-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, jo motinos I. Š. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina I. Š. Ji turi du sūnus – S. Š. ir pareiškėją. 2015 m. birželio 23 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure pareiškėjo motina sudarė testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko S. Š. Teigia, jog velionei nuosavybės teise priklauso pusė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė informavo, kad po I. Š. mirties, palikimą priėmė jos sūnus S. Š. Pastarajam paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes kitas įpėdinis (pareiškėjas), teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ir šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl privalomosios palikimo dalies. Teigia, jog pareiškėjas jo motinos mirties dieną buvo ir šiuo metu yra neįgalus, jis serga psichikos liga, jo darbingumo lygis yra 35 procentai, jis gauna 371,16 Eur neįgalumo pensiją. Toks darbingumo lygis pakartotinai nustatytas nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2033 m. rugsėjo 23d. Nurodo, jog 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-638/2015 pareiškėjas buvo pripažintas neveiksniu; 2015 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15385-638/2015 pareiškėjui nustatyta nuolatinė globa ir jo globėju paskirta Všį Rokiškio psichiatrijos ligoninė; 2019 m. spalio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Všį Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas; 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24954-1107/2019 Rokiškio psichiatrijos ligoninė buvo atleista nuo pareiškėjo globėjos pareigų ir globėju paskirti Didvyžių socialinės globos namai. Teigia, jog dėl pareiškėjo nedarbingumo, psichikos ligos ir priverstinio gydymo, jis neturi jokių galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui, neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jis gauna tik neįgalumo pensiją, kuri motinos mirties dieną buvo apie 330Eur. Tvirtina, jog pinigus leisdavo maistui, drabužiams, tačiau viskam pinigų neužtekdavo. Pareiškėjas yra nevedęs, vaikų neturi, taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui jo motinos mirties dieną reikėjo išlaikymo. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į privalomąją palikimo dalį gauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
4. Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtas išlaidas, gyvenant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taip pat nepateikta įrodymų apie tai, kad motina jį finansiškai paremdavo.
5. Nurodė, kad pareiškėjui nepateikus įrodymų apie tai, kad jo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakako būtiniausioms gyvenimo reikmėms patenkinti, o nustačius, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną gavo nuolatines pajamas (nedarbingumo pensiją), buvo iš dalies darbingas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui jo motinos I. Š. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde teigia, jog 2020 m. vasario 27 d. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, Didvyžių socialinės globos namų direktorius R. Ž., nors ir būdamas globos namų direktoriumi, tačiau neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo atstovauti pareiškėjo. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs teismas galėjo pažeisti pareiškėjo teisę į teisingą bylos procesą ir neteisingai išspręsti bylą. Pažymi, jog nors teismas pagal įstatymą neturi rūpintis, jog šalis turėtų atstovą, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, kuris būdamas teismo pripažintas neveiksniu, be atstovo pagalbos negalėjo tinkamai ginti savo teisių, todėl teismas 2020 m. vasario 27 d. posėdžio metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 161 straipsnio 1 dalimi, turėjo pareiškėjui pasiūlyti kreiptis į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų tinkamai atstovaujama procese, o bylos nagrinėjimą atidėti.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas paveldėti privalomąją palikimo dalį, pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam motinos I. Š. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškimą grindžia šiais įrodymais: Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi; Kauno apylinkės teismo 2015m. gegužės 22 d. sprendimu; Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi; Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma; sąskaitos išrašu; Kauno miesto 27-ojo notaro biuro pranešimu. Pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo darbingumas, kuris pakartotinai nustatytas nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2033 m. rugsėjo 23 d., yra 35 procentai, pareiškėjas gauna 371,16 Eur neįgalumo pensiją. Iš 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2305-638/2015 nustatyta, jog pareiškėjas pripažintas neveiksniu.
12. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė, nurodydamas, jog pareiškėjui nepateikus įrodymų apie tai, kad jo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakako būtiniausioms gyvenimo reikmėms patenkinti, o nustačius, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną gavo nuolatines pajamas (nedarbingumo pensiją), buvo iš dalies darbingas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui jo motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, kurį atstovauja atstovas advokatas A. S., teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, užtikrinančias teisę į teisingą bylos procesą, kadangi 2020 m. vasario 27 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėją, kuris yra neveiksnus, atstovavo Didvyžių socialinės globos namų direktorius, neturintis teisinio išsilavinimo. Dėl šios priežasties, apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti bylą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.
14. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad ši teisė apima ir teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip kiekvieno asmens teisė, kad jo reikalavimai, susiję su jo civilinėmis teisėmis ir pareigomis, būtų išnagrinėti teismo ar tribunolo (EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas byloje, peticijos Nr. 51357/07, p. 112-113).
15. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti ne tik advokatai, jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėją, kuris teismo pripažintas neveiksniu, 2020 m. vasario 27 d. vykusiame teismo posėdyje atstovavo Didvyžių socialinės globos namų direktorius R. Ž., kuris teisinio išsilavinimo neturėjo (duomenys apie jo išsilavinimą byloje nepateikti). Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo parengė advokatas V. S., kuris veikė pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2666-21823 ir pareiškėjo atstovu buvo iki 2019 m. gruodžio 19 d. Pažymėtina, jog buvęs pareiškėjo atstovas V. S. 2020 m. sausio 30 d. pirmosios instancijos teismui adresuotame elektoriniame laiške nurodė, jog pareiškėjo šioje byloje nebeatstovaus, kadangi antrinės teisinės pagalbos sprendimo galiojimas baigėsi 2019 m. gruodžio 19 d. Advokatas taip pat nurodė, jog jis apie tai informavo Didvyžių socialinės globos namus ir pasiūlė sutvarkyti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos gavimą. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad pareiškėjo globėjas – Didvyžių socialinės globos namai dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iki minėto posėdžio datos nesikreipė, o ir teismo posėdžio metu neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tikslu pasirūpinti tinkamu pareiškėjo atstovavimu procese. To pasėkoje 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdyje pareiškėją atstovavo ne advokatas ar kitas teisinį išsilavinimą turintys asmuo, o minėtų socialinės globos namų direktorius.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas be atstovo, turinčio teisinį išsilavinimą, pagalbos, negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatęs, jog neveiksnų pareiškėją atstovauja teisinio išsilavinimo neturintis asmuo, turėjo pareiškėjui pasiūlyti kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad pareiškėjui būtų tinkamai atstovaujama procese. To pirmosios instancijos teismas nepadarė, todėl darytina išvada, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos procesą, ko pasėkoje dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos procesą, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.