Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-16 · Byla Nr. N1-594-1078/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
N1-594-1078/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39690-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
E. G. C.
Advokatai
Sergejus Pelšas
Kategorijos
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. N1-594-1078/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39690-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.8.; 1.1.11.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam E. G. C., jo gynėjui advokatui Sergej Pelš, atstovei pagal įstatymą I. C.,

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovėms Zinai Bubulienei, Galinai Matačino,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, nevedęs, dirbantis statybose pagal patentą, moksleivis, teistas,

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., 2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, 3) bausmės atlikimo metu dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (nuosprendis neįsiteisėjęs)

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. C. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:

jis, 2022 m. spalio 18 d., apie 1.45 val., Liepkalnio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 2 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kai sustabdytas policijos pareigūnų ir paprašytas pasitikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją atsisakė tai padaryti, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, kai policijos pareigūnai nustatė šiuos neblaivumo požymius: bendravimo metu nuo E. G. C. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlipant iš transporto priemonės svirduliavo.

Šiais savo veiksmais E. G. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. G. C. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Sutinka, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, tačiau nepripažįsta kaltės dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus. Įvykio vietoje prašė pareigūnų, kad jie iškviestų tėvus ir nurodė, kad prie jų sutiks pūsti į alkotesterį, tačiau tėvai nebuvo iškviesti. A. B. automobilį vairavo dėl to, kad draugai buvo pavartoję alkoholio, o jis tą dieną alkoholio nevartojo. Iki įvykio buvo automobilyje, kur draugai vartojo alkoholį. Kai draugai užsinorėjo valgyti, nusprendė, kad jis vairuos. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad anksčiau yra vairavęs, neturėdamas tam teisės. Teismui pagarsinus dokumentą (b. l. 87-90), kaltinamasis nurodė, kad dokumente nurodytą datą vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet pareigūnų paprašius iškviesti tėvus, jie tuomet tėvus iškvietė. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju pareigūnai nepaaiškino, ką reiškia atsisakymas tikrintis blaivumą. Kai jis vairavo automobilį, degtinės butelis buvo padėtas vietoje, skirtoje rankai padėti. Kadangi butelis nukrito, jis jį pakėlė ir laikė rankoje, kol pasibaigs kelio nelygumai. 2023 m. balandžio 24 d. vykusio posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu dirba, iš savo atlyginimo stengiasi sumokėti anksčiau jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus, todėl supranta savo praeities netinkamo elgesio pasekmes, prašė neatimti iš jo teisės vairuoti, kadangi nori laikyti egzaminus, teisėtai įgyti teisę vairuoti, nes vairuoti jam labai patinka ir tą nori daryti legaliai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. G. C. nurodė, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo. Šiandien, 2022 m. spalio 18 d., apie 1.30 val., su draugais A. B. ir P. Č. užsinorėjo valgyti ir jis, sėdėdamas už A. B. priklausančio automobilio „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, A. B. žinant, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairavo automobilį. Vairuodamas automobilį buvo blaivus, ar jo draugai buvo blaivūs – nežino. Su draugais alkoholio nevartojo. Jam vairuojant jie nuvyko į stoties mikrorajone esantį „McDonald’s“ greito maisto restoraną. Nusipirkę maisto ir pavalgę ketino grįžti į Naujininkų mikrorajoną, tačiau buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Blaivumą tikrintis atsisakė, kadangi šalia nebuvo jo tėvų. Būnant įvykio vietoje, paprašė policijos pareigūnų, jog susisiektų su tėvais, tačiau jie nesusisiekė, dėl ko tėvai neatvyko (b. l. 71-73, 99-101).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. P. nurodė, kad policijoje dirba 1,5 metų. 2022 m. spalio 18 d., patruliuojant pastebėjo važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas rankoje laikė butelį, kurioje rankoje laikė – nepamena. Sustabdžius automobilį, automobilyje sėdėjo du vaikinai gale ir vairuotojas priekyje. Vaikinams, sėdėjusiems automobilio gale, buvo surašyti protokolai už tai, kad nebuvo prisisegę saugos diržų. Kai automobilis važiavo, butelis buvo pas vairuotoją, o kai automobilį sustabdė – degtinės butelį laikė vaikinas, sėdėjęs už vairuotojo. Pildant dokumentus, automobilio vairuotojas nurodė, kad jokių veiksmų nedarys be savo tėvų. Kai atlikinėjo neblaivumo patikrinimo veiksmus, su asmeniu bendravo lauke, asmuo turėjo galimybę paskambinti tėvams, tačiau to nepadarė. Po neblaivumo nustatymo akto surašymo vaikinas buvo išvežtas į policijos komisariatą. Vairuotojui sėdint automobilyje ir bendraujant su juo, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Iš pradžių vairuotojas buvo ramus, tačiau vėliau tapo agresyviu. Teismui pagarsinus neblaivumo nustatymo aktą ir paklausus, kas yra akte minima ,,koordinacija“, liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai vairuotojas ėjo tiesia linija, jis šiek tiek svirduliavo, dėl to ir nurodė nekoordinuotus vairuotojo judesius akte. Taip pat nurodė, kad prieš pildant neblaivumo nustatymo aktą, asmens blaivumas tikrinamas alkotesteriu. Jeigu žmogus atsisako pūsti, tuomet jo prašoma eiti tiesia linija ir tai aprašoma. Neblaivumo nustatymo aktas pildomas po visų veiksmų atlikimo. Ar neblaivumo nustatymo akte buvo pažymėta, kad asmuo įspėtas apie pasekmes dėl atsisakymo tikrintis blaivumą alkotesteriu, neatsimena. Teismas pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 28), liudytojas nurodė, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai davė parodymus 2022 m. spalio 18 d., todėl tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 18 d. apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. P. nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d. kartu su vyriausiuoju patruliu E. U., apie 1.45 val., važiuojant Pelesos g., Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas dešinėje rankoje laikė skaidrios spalvos butelį. Pelesos g., Vilniuje, jie pradėjo stabdyti minėtą automobilį. Automobilio vairuotojas stabdydamas automobilį vienu ratu užvažiavo ant kelkraščio ir tada sustojo. Priėjus prie automobilio pamatė, kad automobilyje sėdi trys asmenys. Bendraujant su automobilio vairuotoju E. G. C., pastarasis nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi. Iš vairuotojo burnos buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas. Paklausus E. G. C., ar jis vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad nevartojo, bet atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Bendraujant su asmeniu jis nerišliai kalbėjo, tačiau atlikus neblaivumo nustatymo testus – ėjimo tiesia linija ir koordinacijos testą, jis galėjo atlikti visus veiksmus. Asmeniui keletą kartu buvo pasiūlyta tikrintis blaivumą, tačiau jis visus kartus kategoriškai atsisakė. Įvykio vietoje taip pat buvo automobilio „BMW“ savininkas A. B. ir kitas vaikinas P. Č., kurie pasakė, kad vartojo alkoholį prieš maždaug 20 minučių. Kadangi E. G. C. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, jam buvo nurodyta, kad jis bus sulaikytas. E. G. C. iš pradžių elgėsi ramiai, tačiau vėliau tapo agresyviu, tačiau prieš jį specialiosios priemonės nebuvo naudotos (b. l. 28-30).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas E. U. nurodė, kad policijoje dirba apie dvejus metus. 2022 m. spalio 18 d. patruliuojant kolega pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas rankoje laikė skaidrios spalvos alkoholio butelį, todėl nusprendė automobilį sustabdyti. Stabdant automobilį, vairuotojas atsitrenkė į šaligatvį. Automobiliui sustojus, priėjo ir paprašė parodyti vairuotojo teises, tačiau vaikinas jų neturėjo. Vairuotojas bendravo nerišliai, nepalaikė akių kontakto. Paprašius vairuotojo atidaryti galinius langus tam, kad įsitikintų, ar keleiviai su saugos diržais. Vairuotojui atidarius langą, pastebėjo, kad alkoholinio gėrimo butelį laikė už vairuotojo sėdintis vaikinas. Tada kilo įtarimas, kad reikia patikrinti vairuotojo blaivumą. Vairuotojas paaiškino, kad yra nepilnametis, todėl be tėvų į alkotesterį nepūs, tačiau sutiko eiti tiesia linija. Kai vairuotojas ėjo pėda po pėdos, pastarojo judesiai buvo nevisai koordinuoti, asmuo svirduliavo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas pats tėvų neinformavo. Jie vairuotojo tėvams taip pat neskambino, kadangi vairuotojas pradėjo keiktis bei nepadoriai elgtis. Taip pat vairuotojas pradėjo aiškinti, kad turi narkotinių medžiagų ir kad tuoj jas parodys. Siekdami išvengti konfliktinės situacijos, nusprendė daugiau su asmeniu nebendrauti apie tai, kas nėra reikšminga. Kiek žino, vairuotojo mama buvo informuota apie įvykį iš karto, kai asmuo buvo pristatytas į policijos įstaigą. Taip pat nurodė, kad vairuotojas buvo įspėtas, jog už atsisakymą tikrintis blaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaip ir minėjo, jis pradėjo ,,išsidirbinėti“, t. y. aiškino, kad apatiniuose turi narkotinių medžiagų, kad pareigūnai jo netikrins ir pan. Suderinus su vyriausiais tyrėjais asmens sulaikymą, įvertinę tai, kad asmuo jau anksčiau buvo baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, asmuo buvo sulaikytas. Asmeniui apie baudžiamąją atsakomybę buvo paaiškinta ne vieną kartą. Pirmą kartą, kai asmuo buvo automobilyje. Tuo metu kolega stovėjo prie keleivio pusės, o jis bendravo su vairuotoju ir paaiškino jam apie atsakomybę. Dar kartą asmeniui paaiškino apie atsakomybę, kai pastarasis buvo išlipęs iš transporto priemonės. Taip pat asmuo apie atsakomybę buvo įspėtas ir prieš atliekant neblaivumo patikrinimo testus: ėjimą tiesia linija, pirštu pataikymą į nosį, ir dar po to, kai atliko minėtus veiksmus. Taip pat asmuo buvo įspėtas, kai jį pasodino į tarnybinį automobilį. Liudytojas atsakydamas į klausimus nurodė, kad nežino, kodėl kolega, pildydamas neblaivumo aktą, nepažymėjo dėl įspėjimo apie atsakomybę. Mano, kad taip galėjo įvykti dėl neatidumo. Automobilyje buvę vaikinai taip pat buvo neblaivūs ir nurodė, kad visi kartu su vairuotoju vartojo alkoholinius gėrimus, po ko nusprendė nuvažiuoti į greitojo maisto restoraną „McDonald’s“. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 40), liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog kaltinamasis sakė, kad turi narkotikų, nes to nesureikšmino. Teisme duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apklausoje dalyvavo kaip liudytojas, kur klausimus jam uždavinėjo tyrėja ir jis atsakinėjo tik į tuos klausimus, kurie buvo užduoti. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nenurodė apie tai, kad asmeniui buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės todėl, kad to neklausė tyrėja.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 21 d. apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. U. nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d. kartu su vyriausiuoju patruliu M. P., apie 1.45 val., važiuojant Geležinkelio g. 1, pastebėjo automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo pirma juosta. Susilyginus su minėtu automobiliu, t. y. važiuojant antra juosta, pastebėjo, kad vairuotojas dešinėje rankoje laiko skaidrios spalvos alkoholio butelį, todėl Pelesos g. sustabdė automobilį. Stabdant automobilį, šis atsitrenkė į šaligatvį. Sustojus automobiliui, priėjo prie vairuotojo ir pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pastarasis atsakė, kad jo neturi. Bendraujant su vairuotoju, pastebėjo gale sėdinčius vaikinus, kurie nebuvo prisisegę saugos diržų. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, jog ne, tačiau bendravimo metu jautėsi stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli. Vairuotojo paprašius išlipti iš transporto priemonės, jis išlipo svirduliuodamas. Vairuotojui išlipus buvo įvertinta jo bendra būklė – pėda po pėdos eiti tiesia linija sugebėjo, tačiau svirduliavo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą sugebėjo. Atlikus šiuos veiksmus, buvo paprašyta vairuotojo prieiti prie tarnybinio automobilio ir pristatyti. Vairuotojas prisistatė E. G. C. Pareikalavus pasitikrinti girtumą E. G. C. atsisakė, tuomet jam buvo paaiškinta, kad atsisakius tai padaryti, jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, tačiau jis ir vėl atsisakė, dėl ko 2.00 val. buvo sulaikytas. Kartu automobilyje buvę P. Č. bei A. B. paaiškino, kad jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau nusprendė vykti pavalgyti. Abu keleiviai paminėjo, jog E. G. C. vairuodamas automobilį paėmė butelį degtinės ir ją gėrė (b. l. 40-42). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio policijos pareigūno 2022 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, kaltinamojo motina I. C. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 18 d. apklausta liudytoja I. C. nurodė, kad šiandien, t. y. 2022 m. spalio 18 d., 3.36 val., kriminalinės policijos pareigūnas ją informavo, kad sūnus E. G. C. sulaikytas 48 valandoms ir yra areštinėje. Jai paklausus, kas atsitiko, pareigūnas atsakė, kad sūnus įtariamas galimai vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Tuomet ji paklausė, kurioje vietoje tiksliai įvyko įvykis, pareigūnas atsakė, kad įvykis įvyko apie 2.00 val., tačiau daugiau nieko nepaaiškino. Pareigūno paklausė, kodėl nebuvo informuota apie įvykį jo metu, pastarasis atsakė, kad nieko daugiau paaiškinti negali. Po to, kai pokalbis baigėsi, į policijos įstaigą ji nevažiavo (b. l. 32-34).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d. susitiko su draugais ir su P. Č. automobilyje vartojo alkoholį. E. G. C. sėdėjo automobilio priekyje prie vairo. Kažkuriuo momentu nuvažiavo prie „McDonald’s“, kur jie pavalgė. Jis (A. B.) pasakė E. G. C., kad važiuotų link namų, tačiau pradėjus važiuoti, juos sustabdė policija. Policija paprašė E. G. C. vairuotojo pažymėjimo, tačiau jis jo neturėjo. Tada patikrino jų blaivumą. Kadangi E. G. C. atsisakė tikrintis blaivumą, todėl jį tikrino kitaip – jis vaikščiojo per tiesią juostą. Po to E. G. C. uždarė į „busiką“. Tuomet jis priėjo ir paklausė E. G. C., kodėl jis „neprasipučia“. E. G. C. pasakė, kad laukia kol atvyks tėvai. Policijos pareigūnų pokalbių su E. G. C. negirdėjo. Nepamena, ar pareigūnai klausė E. G. C. apie alkoholio vartojimą. Taip pat nurodė, kad prie jo (A. B.) E. G. C. nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Teismui parodžius bylos lapą 35, liudytojas patvirtino, kad tai jo parašas ir nurodė, kad buvo įspėtas dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad parodymus tvirtina. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad E. G. C. alkoholio nevartojo, tik laikė butelį rankoje, o blogai vairavo dėl to, kad neturi teisių. Teismui pagarsinus bylos lapą 38, liudytojas patvirtino, kad tai jo parašas. Taip pat nurodė, kad tiesa yra tai, ką sako dabar posėdžio metu. Tai, kad parašu patvirtino savo parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, reiškia, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo blogai užrašyti. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad juos neigia ir nurodė, kad nematė, jog E. G. C. būtų vartojęs alkoholį prie vairo. Taip pat nurodė, kad įvykio metu jam buvo 18 metų, žinojo, kad draugas E. G. C. nepilnametis ir neturi vairuotojo pažymėjimo. E. G. C. leido vairuoti automobilį neturint vairuotojo pažymėjimo dėl to, kad jis (A. B.) tuo metu buvo išgėręs ir nelabai suvokė situaciją.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 19 d. apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d., apie 21.00 val., atvyko su savo automobiliu „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), į stotelę Savanorių pr., kur buvo jo kitas draugas P. Č. su savo automobiliu. P. Č. automobilyje sėdėjo E. G. C. E. G. C. prašė jo (A. B.) paskolinti 20 eurų, kadangi norėjo nusipirkti alkoholio. Jis jam paskolino 20 eurų ir P. Č. jį nuvežė įsigyti alkoholio. Po to, kai E. G. C. įsigijo 1 l talpos degtinės „FINLANDIA“, jie abiem automobiliais nuvyko iki degalinės „ALAUŠA“, kur nusipirko gaiviųjų gėrimų ir tuomet nuvyko į jo (A. B.) namų kiemą. Būdami kieme, jie abu su P. Č. atsisėdo į automobilio galą, o E. G. C. sėdėjo vairuotojo pusėje. Pradėję vartoti alkoholį, kalbėjosi, o kiek vėliau pavartojęs alkoholio jis (A. B.) užmigo. Jam prabudus suprato, jog yra šalia „McDonald‘s“ greito maisto restorano ir pamatė, kad už automobilio vairo yra E. G. C. Pamatęs, kad E. G. C. vairavo jo automobilį, jis šį paragino kuo greičiau grįžti atgal, kadangi jis (E. G. C.) ir toliau vartojo alkoholį – tą pačią degtinę. Grįžtant pastebėjo, jog E. G. C. prastai vairuoja, nerodo posūkių, todėl jam pasakė pastabą, tačiau tuomet pastarasis ėmė dar keisčiau elgtis – stabdyti. Po kiek laiko juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 36-38).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. Č. nurodė, kad pamena tą įvykį, kuomet buvo E. G. C. sulaikytas policijos. Tą vakarą jis (liudytojas) kartu su A. B. Naujininkuose, kieme, vartojo alkoholinius gėrimus. Su jais kartu buvo ir E. G. C., tačiau jis alkoholio nevartojo. Jis (P. Č.) ir A. B. kartu išgėrė dviese apie 0.7 l talpos degtinės butelį. Kadangi E. G. C. alkoholio nevartojo, todėl jie pastarojo paprašė, kad jis juos nuvežtų iki „McDonald‘s“ restorano. Grįžtant iš „McDonald‘s“, juos sustabdė policijos pareigūnai. Kas vyko, kai sustabdė policijos pareigūnai – gerai nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Policijos pareigūnai kažko klausė E. G. C., tik matė, kad jam policijos pareigūnai liepė vaikščioti, ranka liesti nosį. Pamena, jog tiek policijos pareigūnai, tiek jis (P. Č.), tiek A. B. ragino E. G. C. prasipūsti į alkotesterį, nes jis buvo pasakęs, kad be tėvų leidimo nepūs. Policijos pareigūnai arba neįspėjo apie baudžiamąją atsakomybę už atsisakymą pūsti, arba jis (liudytojas) to negirdėjo.

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. spalio 18 d., 2.01 val., gautas pranešimas, jog sustabdytas automobilis ,,BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 12-15).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė ,,BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16-20).

Iš 2022 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 21-24).

Iš 2022 m. spalio 18 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. G. C. 2022 m. spalio 18 d. 1.56 val. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą galėjo. Asmuo tiek pirmojo, tiek antrojo tikrinimo metu blaivumą tikrintis atsisakė (b. l. 26).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. B. (b. l. 48-49).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW 530d“ 2003-2005 metų gamybos vidutinė vertė 2022 m. spalio mėnesį – 3830 eurų su PVM (b. l. 183).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. G. C. 2022 m. spalio 18 d., 01.45 val., vairavo automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis. Kaip nustatyta iš byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustų įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų M. P., E. U. parodymų, E. G. C., iškart po to, kai buvo sustabdytas jo vairuotas automobilis, buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, dėl ko, automobilį vairavusiam E. G. C. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, ką pastarasis padaryti atsisakė. Šios aplinkybės neginčijo teisme ir kaltinamasis, paaiškindamas, jog jis policijos pareigūnams pasakė, kad į alkotesterį nepūs, nes yra nepilnametis ir šalia nėra jo tėvų. Aplinkybę, kad E. G. C. atsisakė tikrintis blaivumą, kai tą padaryti jam buvo pasiūlyta policijos pareigūnų, teisme patvirtino ir kartu su E. G. C. automobilyje buvę jo draugai P. Č. ir A. B., kurie taip pat nurodė, jog jie taip pat ragino E. G. C. pūsti į alkotesterį. Taigi, iš bylos duomenų kategoriškai nustatyta, jog E. G. C. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, o po to, kai buvo sustabdytas ir policijos pareigūnams įtarus, kad jis galimai vairavo automobilį neblaivus, jis atsisakė tikrintis savo blaivumą alkotesteriu, kai tokia galimybė jam buvo pasiūlyta. Taigi, akivaizdu, kad E. G. C. tokiais veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis neigė jam pareikštą kaltinimą, argumentuodamas tuo, jog jis nevengė pasitikrinti blaivumo, o tik prašė, kad į įvykio vietą būtų iškviesti jo tėvai, tačiau, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad šalia nėra jo tėvų), reikšmės veikos kvalifikacijai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturi. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog asmens, vairavusio transporto priemonę neblaivumo patikrinimas turi prasmę tik tuomet, kai jis yra tikrinamas nedelsiant po vairavimo fakto, ir tai E. G. C., nors ir nepilnamečiui, tačiau kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo – nevengiančiam vairuoti transporto priemonę, akivaizdu, buvo suprantama, todėl jo atsisakymas pūsti į alkotesterį, kol šalia nėra jo tėvų, laikytinas bandymu dirbtinai prailginti laiką nuo vairavimo momento iki neblaivumo patikrinimu, ir pagrįstai laikytinas neblaivumo patikrinimo vengimu. Taip pat šiuo atveju neturi reikšmės ir tai, ar E. G. C. vairavo automobilį būdamas blaivus ar ne, nes tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nebūtina nustatyti, jog asmuo transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį būtinos sąlygos yra neblaivumo požymių nustatymas ir asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą.

Pažymėtina ir tai, jog E. G. C., neigdamas savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, nurodė ir tai, jog policijos pareigūnai jo neįspėjo apie tai, kad atsisakymas tikrintis blaivumą sukelia baudžiamąją atsakomybę. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio, požymius, nenurodė, jog už vengimą pasitikrinti blaivumą gali būti baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik toks asmuo, kuris buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis kaltinamojo logika, kad jis turėjo būti įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, o jo neįspėjus, jis negali būti nubaustas, sektų, jog kiekvienas asmuo, darantis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, prieš tokios veikos padarymą turėtų būti atskirai įspėjamas, apie tai, kokia atsakomybė jo laukia. Visgi nusikalstamas veikas vykdantys asmenys yra įspėjami apie tai, kad už nusikalstamų veiksmų įvykdymą jiems gresia baudžiamoji atsakomybė ir toks įspėjimas būtent ir yra įtvirtintas įstatymų leidėjo, tokias veikas įrašant į BK, o, kaip įtvirtinta BK 2 straipsnio 2 dalyje, įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę E. G. C., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jis yra nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO jo atžvilgiu yra nagrinėjamos net kelios baudžiamosios bylos, sistemingai daro administracinius nusižengimus, kurių didžioji dalis yra būtent susiję su transporto priemonių vairavimu, šiuo metu kaltinamasis, kaip nurodė pats teisiamojo posėdžio metu, dirba pagal patentą ir gauna legalias pajamas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. G. C. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis šios bausmės, galimos skirti nepilnamečiui, vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Nors prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė skirti E. G. C. arešto bausmę ir jos vykdymą atidėti, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. G. C. buvo neteistas, su tokia prokurorės pozicija dėl bausmės nesutinka.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 4 dalį nepilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – A. B. (b. l. 48). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „BMW 530d“ įvertintas 3830 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. G. C. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3830 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje taip pat prašė skirti E. G. C. ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis nepilnamečiams asmenims galimų skirtų baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, kuriame imperatyviai įtvirtinta, jog nepilnamečiui asmeniui gali būti skiriama tik įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Į šį sąrašą nėra įtraukta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise. BK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nenumatė, jog nepilnamečiam asmeniui būtų galima skirti uždraudimą naudotis specialia teise bei į tai, jog baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė E. G. C. neskirtina.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. G. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, atsižvelgiant į tai, kad jam negali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. E. G. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (supakuotas į voką, prisegtą prie galinio baudžiamosios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

E. G. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. G. C. konfiskuotinos transporto priemonės – „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą –3830 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų).

Kaltinamajam E. G. C. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam E. G. C. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (supakuotas į voką, prisegtą prie galinio baudžiamosios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. G. C., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė