Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės Gintarės Mankevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0185/15/00763 matyti, kad ji pradėta pagal 2015 m. balandžio 30 d. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimą dėl 28 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio redakcija pasikeitė nuo 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-601 ATPK 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. (1 dalis). Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (3 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininko atžvilgiu bauda paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką (taikytina iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija).

Pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, teigdamas, kad vykdomojoje byloje Nr. 0185/15/00763, kurioje antstolė G. Mankevičienė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo, yra suėjęs administracinės nuobaudos – baudos, išieškojimo senaties terminas, todėl antstolė privalo nutraukti vykdymą. Teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2015 m. balandžio 30 d. nutarimas perduotas antstolei vykdyti 2015 m. birželio 16 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto vykdomojo dokumento, kuriuo paskirta pareiškėjui bauda, perdavimo antstoliui termino. Pažymėtina, jog pareiškėjas A. G. dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimas, kuriuo jam skirta 28 Eur bauda, pareiškėjui pasirašytinai įteiktas nutarimo priėmimo dieną – 2015 m. balandžio 30 d., todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo žinoma apie vykdomąjį dokumentą. Be to, 2015 m. birželio 26 d. antstolės patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur, išieškojimo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie vykdomąjį dokumentą buvo informuotas.

Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo – laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, VĮ Regitra registrui, vykdomojoje byloje priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Nors bauda iš A. G. per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo išieškota nebuvo, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad jos nebuvo galima išieškoti dėl objektyvių priežasčių: skolininkas visą baudos išieškojimo laikotarpį nedirbo, atlieka laisvės atėmimo bausmę, bankų sąskaitose piniginių lėšų, turto neturėjo. Antstolė aktyviai, nuosekliai ėmėsi veiksmų, kad išieškojimo procesas būtų sklandus ir įvykdytas per trumpiausius terminus, jokio jos aplaidumo nenustatyta, todėl nėra pagrindo nustatyti, jog baudos išieškojimo vykdymui suėjo senaties terminas. Be to, skolininkas taip pat aktyviai turėjo dalyvauti vykdymo procese ir būti suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti nutarimą, tačiau elgėsi pasyviai, jokių duomenų ar prašymų antstolei nepateikė, nevykdė įstatymo nustatytų skolininko pareigų (CPK 644, 645 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuo pat vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti pradžios, nėra buvęs dvejų metų laikotarpis, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nevykdė išieškojimo, t.y. neatliko jokių veiksmų dėl baudos išieškojimo minėtoje vykdomojoje byloje, todėl vykdymo senaties terminas šioje byloje nėra suėjęs ir tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.