Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja S. Naščenkovienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01646-2010-8

2011 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 str. 1 d., - jog 2010 m. lapkričio 6 d. panaudojant fizinį smurtą pagrobė N. S. turto, 2435 Lt vertės, 1 (vienerių metų) ir 8 (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 2 d., - jog 2011 m. sausio 13 d. panaudojant peilį ir fizinį smurtą pagrobė Z. D. turto, 3300 Lt vertės, 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d., - jog 2011 m. sausio 15 d. panaudojant fizinį smurtą pagrobė S. K. turto, 1230 Lt vertės, 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d., - jog 2011 m. sausio 22 d. panaudojus fizinį smurtą pagrobė J. K. turto, 197 Lt vertės, 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d., - jog 2011 m. sausio 23 d. panaudojus fizinį smurtą pagrobė D. O. turto, 730 Lt vertės, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 180 str., 2 d., iš dalies pridėta švelnesnes laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., ir subendrinta bausmė už šias veikas T. G. paskirta – 3 (tris) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė - suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. sausio 26 d išbūtas laikas, t. y. 1 para, bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. sausio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir iš dalies, pagal 2011 m. kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, atlikta bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2011 m. birželio 16 d.

Nuosprendžiu iš T. G. priteista N. S. - 2225 Lt, Z. D. - 2520 Lt, S. K. - 840 Lt, J. K. - 107 Lt, D. O. - 760 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą:

2010 m. lapkričio 6 d., apie 20.15 val., Klaipėdoje, prieš (duomenys neskelbtini) namą, T. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė N. S., kurią viena ranka apkabino iš už nugaros per kaklą, o kita ranka traukė nukentėjusiosios laikytą rankinę, ko pasekoje pargriovė nukentėjusiąją, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą ir tuo pat metu iš rankos išplėšė bei pagrobė 190 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson T250“, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson K660 i“, 20 Lt vertės piniginė, 870 litų grynųjų pinigų, 50 Lt vertės pirštinės, 100 Lt vertės kvepalai „212 Sexy“, 10 Lt vertės dėtuvė kosmetikai, 20 Lt vertės tušas blakstienoms, 2 vnt. lūpų dažų, kurių bendra vertė 15 Lt, 5 vnt. raktų, kurių bendra vertė 160 Lt, bei 500 Lt vertės regėjimo akiniai. Tokiu būdu, T. G., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė N. S. turto bendrai 2435 Lt vertei. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. l d.

Taip pat T. G. nuteistas už tai kad, panaudodamas peilį bei fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:

2011 m. sausio 13 d., apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo laiptinėje prie lifto, T. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie Z. D. ir kaip psichinio smurto priemonę panaudodamas su savimi turėtą peilį, t. y., jį pridėdamas nukentėjusiajai prie kaklo ir taip siekdamas ją įbauginti, o nukentėjusiajai pradėjus priešintis ir šaukti, nurodydamas jai tylėti, atsidarius lifto durims, pastūmė Z. D. į liftą, taip ją pargriaudamas ir sukeldamas fizinį skausmą, pagrobė 100 Lt vertės nukentėjusiosios rankinę, kurioje buvo 50 Lt vertės piniginė, 3 vnt. raktų, kurių bendra vertė 370 Lt, 1500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „SGH – i900“, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia - 6070“, 280 Lt vertės regėjimo akiniai, 800 litų grynųjų pinigų. Tokiu būdu T. G., panaudodamas peilį bei fizinį smurtą, pagrobė Z. D. priklausančio turto bendrai 3300 Lt vertei. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.

Taip pat T. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą:

2011 m. sausio 15 d., apie 8.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, T. G. užpuolė S. K., kuriai iš už nugaros sugriebė už rankinės ir tempė ją, to pasekoje pargriaudamas nukentėjusiąją ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, iš jos rankų išplėšė ir pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 50 Lt vertės piniginė, 30 Lt grynųjų pinigų, 300 Lt vertės auksinė grandinėlė, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „LG“, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia - 2630“, 2 vnt. raktų, bendrai 250 Lt vertei. Tokiu būdu T. G., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė S. K. priklausančio turto bendrai 1230 Lt vertei. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. l d.

Taip pat T. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą:

2011 m. sausio 22 d., apie 22.40 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės aukšte, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, T. G. užpuolė J. K., kurią viena ranka apkabino iš už nugaros per kaklą, o kita ranka plėšė iš rankos rankinę, tačiau nukentėjusiajai pasipriešinus ir besigrumiant pritūpus, jis koja prirėmė nukentėjusiąją prie sienos ir iš rankos išplėšė bei pagrobė jos turėtą 60 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 12 litų grynųjų pinigų, 60 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Siemens“ su 20 Lt vertės SIM kortele „Omnitel“, 30 Lt vertės veidrodis, 15 Lt vertės lūpų dažai. Tokiu būdu, T. G., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė J. K. priklausančio turto bendrai 197 Lt vertei. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. l d.

Taip pat T. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą:

2011 m. sausio 23 d., apie 7.15 val., Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė D. O., kuriai sugriebė už rankinės ir traukė ją link savęs, pargriovė nukentėjusiąją ir ne mažiau tris kartus pargriuvusiai D. O. spyrė į dešinįjį šoną, ne mažiau tris kartus spyrė į kairįjį šoną bei 2 kartus kumščiu smogė jai į sprandą, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir pagrobė jos rankinę 90 Lt vertės, kurioje buvo 50 Lt vertės piniginė, 200 litų grynųjų pinigų, 3 vnt. raktų, bendrai 390 Lt vertei. Tokiu būdu, T. G., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė D. O. turto 730 Lt vertei. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. l d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis T. G. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog T. G. padarė keturis apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei. Šias naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu, taip pat skirdamas bausmę atsižvelgė ir į apelianto jauną amžių, į tai, kad iki suėmimo T. G. dirbo. T. G. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinių, savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą, nekartą baustas administracine tvarka, atsižvelgė, kad T. G. nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiosioms, kuri nėra atlyginta.

Akivaizdu, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis kritiškai savo elgesio nevertina ir nesiekia savarankiškai pakeisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo T. G. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmes.

Nusikaltimus nuteistasis padarė ne tik kad būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, taigi, sutinkamai su BK 27 str., būdamas recidyvistu, tačiau tai padarė, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu. T. G. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų darymą, charakterizuojamas neigiamai, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Nusikalstamų veikų sistemingumas rodo jo pavojingumą visuomenei. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad T. G. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir labai gailisi, todėl mano, jog teismas turėjo pripažinti tai, kaip lengvinančią aplinkybę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors T. G. apeliaciniame skunde teigia, kad visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, davė nuoseklius parodymus, taip padėdamas ištirti nusikaltimus, o jo prisipažinimas, gailėjimasis ir atsiprašymas turėtų būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tokie jo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Tačiau šioje byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės. Kolegija pažymi, kad nuteistasis savo kaltę dėl kai kurių nusikaltimo aplinkybių pripažino tik iš dalies, be to, pripažino ne visas įvykdytų nusikaltimų aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog prieš įvykdant nusikalstamas veikas dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, padėjo mamai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad jis dirbo. Aplinkybės, jog apeliantas turėjo gyvenamąją vietą, padėjo mamai nemažina jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo ir nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo.

Apeliantas skundu prašo į bausmės laiką įskaityti Šiaulių tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką nuo sausio 25 d. iki birželio 16 d. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina nuteistajam, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu T. G. įskaitė sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. sausio 26 d., taip pat suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. sausio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir iš dalies, pagal 2011 m. kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, atliktą bausmę. Todėl nepagrįstas nuteistojo prašymas.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.