Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-753-417/2014

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01559-2013-2

2014 m. spalio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų ir šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. M. per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms.

Priteista iš D. M. A. M. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 275,56 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2150 Lt advkato išlaidoms atlyginti, 675,07 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas už tai, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-09-24 12.31 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, NESĖ CASINO patalpose, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų užšoko ant lošimo stalo bei tyčia nuo jo nušoko ant kazino darbuotojo A. M., dėl to abu kartu nugriuvo ant žemės, taip padarydamas A. M. kairio dilbio kaulų išnirimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė kazino darbą. Tokiu būdu D. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.

Be to, apeliantas akcentuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad nors jis, D. M., ir teigė, kad į NESĖ CASINO atėjęs blaivus, tačiau neva tokie jo parodymai yra paneigti paties parodymais, nes teismo posėdžio metu paaiškino, jog būdamas NESĖ CASINO išgėrė vyno, kurio jam atnešė kazino barmenė. Tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, nes apklausti liudytojai kategoriškai paneigė, kad kazino lankytojai yra vaišinami nemokamu alkoholiu. Mano, kad galbūt išgertos taurės vyno kiekis buvo per mažas, kad nuo jo būtų buvęs neblaivus, nes girtumas tuo metu nebūtų viršijęs 0,4 proc. ribos, kada asmuo laikomas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl šios aplinkybės pripažinimas sunkinančia aplinkybe nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Apeliantas pažymi ir tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. visiškai nevertino, ar išvis buvo padarytas šis nesunkus sveikatos sutrikdymas. Priimtame nuosprendyje neišdėstyti nusikalstamos veikos elementai, nenustatytas tyčios elementas.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. l d., apeliantas nurodo, kad nors teismo posėdžio metu parodė, kad savo elgesiu nebandė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Kazino veikla nebuvo sutrikdyta ir kazino įvaizdžio tai nesugadino, nes kazino nebuvo nė vieno lankytojo. Visi liudytojai paminėjo, kad dėl incidento niekas nenukentėjo ir nepatyrė nepatogumų, tačiau teismas vis tiek konstatavo, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 284 str. l d. Šioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nenustačius minėtų padarinių kilimo, bylos dalis pagal BK 284 str. l d. turėjo būti nutraukta, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat apeliantas nesutinka su nukentėjusiajam priteista suma neturtinei patirtai žalai atlyginti. Teigia, kad nukentėjusiojo teiginiai dėl skausmo, emocinės depresijos, pažeminimo, rankos skausmo nepagrįsti jokiais medicininiais dokumentais. Tuo tarpu apklausiama liudytoja, šeimos gydytoja, nurodė, kad nukentėjusysis dėl patirtos emocinės depresijos ir skausmo nesikreipė, todėl gydymas bei vaistai nebuvo skirti. Nesant šioje baudžiamojoje byloje įrodymų, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, teismas neturėjo pagrindo priteisti nukentėjusiajam 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais D. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo. Ir apylinkės teismo padarytų išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalį), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu nuteistajam nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos, ir atmeta apelianto argumentus, kurie iš esmės buvo išsakyti pirmosios instancijos teisme, yra dar kartą pakartoti ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, jokio teisinio pagrindo neturi. Byloje, remiantis nukentėjusiojo A. M., liudytojų E. Š., T. M., L. B., B. R. ir iš dalies paties nuteistojo D. M. parodymais, specialisto išvada bei kitais ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Tuo tarpu paties apelianto byloje nustatytų aplinkybių savitas interpretavimas, vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde kritikuoja apylinkės teismo poziciją tikėti nukentėjusiojo A. M., liudytojų E. Š., T. M., L. B., B. R. parodymais, tačiau teisėjų kolegija darkart juos išsamiai išanalizavusi, neatkartodama jų detaliai, pripažįsta šiuos parodymus objektyviais ir nešališkais. Pažymėtina, kad duomenų, kurie leistų abejoti šių įvykio vietoje tiesiogiai dalyvavusių asmenų parodymų tikrumu ir teisėtumu, tiek dėl įvykio aplinkybių, tiek dėl D. M. neblaivumo įvykio metu byloje nustatyta nebuvo. Jokių duomenų, išskyrus savitą įvykio aplinkybių interpretavimą, nenurodė ir apeliantas D. M. Dėl kokių priežasčių nukentėjusysis bei minėtieji liudytojai galėtų nepagrįstai apkalbėti, D. M. taip pat nenurodė. Tuo tarpu paties apelianto savitas įvykio vertinimas yra visiškai pagrįstas siekiu išvengti baužiamosios atsakomybės.

Atmestinas apelianto skundo argumentas dėl neva nepagrįsto apylinkės teismo sprendimo, kuris lėmė nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, neišreikalauti administratoriaus A. M. pareiginių instrukcijų bei lošimo namų vidaus taisyklių, iš kurių būtų matyti, ar D. M. pažeidė kazino vidaus taisykles ir ar administratorius A. M. turėjo teisę stabdyti žaidimą ir prievarta nutraukti jį nuo lošimo stalo.

Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo nustatyta, jog įvykio vakarą A. M. atliko organizacinį darbą: prižiūrėjo kazino stalus, bendravo su klientais, prižiūrėjo krupjė, prižiūrėjo, kad lošimai vyktų teisingai. Lošdamas D. M. tą vakarą dažnai darė smulkius pažeidimus ir buvo įspėtas dėl to (nukentėjusiojo A. M. parodymai teisiamojo posėdžio metu). Taigi D. M. buvo aiškiai suvokiama, kad A. M. įvykio vakarą prižiūri lošimą ir jo reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, iki neįrodyta kitaip. Taigi D. M. buvo suvokiama, jog A. M. nėra šiaip pašalinis asmuo, kuris apeliantui nurodinėja, kaip pastarasis turi elgtis. Juolab, kad, kaip nurodė A. M., apeliantas jam buvo pažįstamas kaip nuolatinis kazino lankytojas. Tad jei D. M. buvo itin tikras, kad A. M. veikia nepagrįstai ir iš tikrųjų tiesiog priekabiauja, D. M. bet kokiu atveju neturėjo teisės savo nuožiūra „auklėti“ A. M. ir savitai įrodinėti savo, kaip kazino lankytojo, teises. Tad šiuo atveju, net jei ir būtų galima tikėti D. M. iškelta versija dėl A. M. elgesio netinkamumo, šios aplinkybės nedekriminalizuoja paties D. M. nusikalstamų veiksmų.

Kaip nepagrįstas laikytinas ir D. M. apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Priešingai, apylinkės teismas aiškiai nurodė, kada asmens veika yra traktuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nors kartu buvo padaryti ir kiti nusikalstami veiksmai, buvo aptarti nusikalstamos veikos požymiai ir nurodyta, kodėl D. M. atlikti veiksmai sudaro minimo nusikaltimo sudėtį.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad D. M. nukentėjusiajam A. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį vertina kaip nepagrįstą

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neabejodamas, kad nukentėjusysis A. M. dėl nusikalstamų D. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą bei nežymų kūno sužalojimą, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir neigiamus išgyvenimus, reikalavimą tenkinti civilinį ieškinį pripažino pagrįstu. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į apelianto nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, bei į šių sužalojimų pobūdį. Taip pat atsižvelgė ir į apelianto turtinę padėtį, į žalą padariusio asmens kaltę, į tas aplinkybes, kuriomis apeliantas padarė šias nusikalstamas veikas, ir į jo veiksmus po įvykio. Teismas taip pat nurodė, jog mano, kad prašoma priteisti 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ją sumažino ir iš D. M. nukentėjusiajam A. M. priteisė 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Galiausiai kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena emocinius sukrėtimus ar kitokius neigiamus išgyvenimus ir negali būti nustatyti standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, jog jo padarytas nusikaltimas iš tikrųjų sukėlė neigiamų išgyvenimų. Taigi esant konstatuotų aplinkybių visumai, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo D. M. apeliacinio skundo ir naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.