Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja teikia variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei kitas paslaugas ir yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalimi, pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį. Užimtumo tarnyba 2021 rugpjūčio mėn. 11 d. pavedimu Nr. 60017088 pervedė į pareiškėjos sąskaitą 577,80 Eur subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus.

Po subsidijos išmokėjimo Užimtumo tarnyba informavo pareiškėją apie priimtą Įsakymą, kuriuo pripažinta netekusia galios Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. Vl (19.1)-3594 1 priedo 6 eilutė, kuriuo buvo pareiškėjai skirta subsidija darbo užmokesčiui, Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 6-ąjį skyriaus vedėjui pavesta inicijuoti nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo procesą. Įsakymo pagrindu pateikė pareiškėjai Pretenziją, kuria pareikalauta iki 2021 m. lapkričio mėn. 15 d. grąžinti nepagrįstai pervestą subsidiją, nurodyta, kad subsidijos nustatytu terminu negrąžinus, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Užimtumo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatos nesudaro teisinio pagrindo Užimtumo tarnybai priimti šiuo skundu ginčijamus Įsakymą ir Pretenziją. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo Pareiškėjos atsakomybei kilti bei teisiškai nepagrįsta Įsakymu ir Pretenzija sukelti Pareiškėjai neigiamas pasekmes. Nurodo, kad objektyviai neegzistuoja, nėra konstatuotas bei teisiškai nėra kvalifikuotas pažeidimas, už kurio padarymą pareiškėjai galėtų būti taikoma subsidijos grąžinimo sankcija.

Nurodo, kad Užimtumo tarnyba nesant teisinio pagrindo sprendė dėl išmokėtos subsidijos skyrimo nepagrįstumo ir dėl subsidijos grąžinimo. Užimtumo tarnybos priimti Įsakymas bei pateikta Pretenzija nepagrįsta Užimtumo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatoms, taip pat prieštarauja gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principams. Pagal Užimtumo įstatymo atsakomybę už įstatymo pažeidimus reguliuojančias 61 straipsnio nuostatas, nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų. Analogiškas reguliavimas įtvirtintas Tvarkos aprašo 89 punkte: darbdavio patirtos ir kompensuotos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, nustačius, kad Užimtumo tarnyba darbdavio patirtas išlaidas kompensavo pagal neteisingai įformintus, suklastotus dokumentus, pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją ar dėl kitų neteisėtų veiksmų. Pareiškėja vertina Įsakymą bei Pretenziją teisiškai nepagrįstais ir naikintinais.

Aprašo 20 (2) punkte nurodoma, jog pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, darbdaviai pateikia užpildytą Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 20 (8) punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį, o vėlesniais mėnesiais teikiamas tik prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 20 (8) punkte nurodytais dokumentais. Aprašo 20 (5) punkte pasakyta, kad Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: kai nustato, jog netinkamai užpildytas Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar Prašymas išmokėti subsidiją, arba pateikti ne visi Aprašo 208 punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui patikslinti Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar Prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas (Aprašo 20(5) 1. papunktis); patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas (20(5).2. papunktis); sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas (20(5).3. papunktis): skirti subsidiją darbo užmokesčiui (20(5).3.1. papunktis); neskirti subsidijos darbo užmokesčiui (20(5).3.2. papunktis); sustabdyti Prašymo išmokėti subsidiją nagrinėjimo procedūrą <...> (20(5) .3.3. papunktis).Aprašo 20(8) punkte nurodyta, jog darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Prašymą išmokėti subsidiją ir šiuos dokumentus: darbo užmokesčio išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, dokumento, patvirtinančio paskelbtą prastovą kopiją ir pranešimo dėl paskelbtos prastovos, gauto iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), kiekvienam darbuotojui kopiją.

Pareiškėja pateikė Užimtumo tarnybai Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aprašo 8(1) priedas), Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusią darbuotoją E. R. (Aprašo 8(2) priedas), taip pat darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėnesį pagrindžiantį dokumentą, pranešimo dėl paskelbtos prastovos, gauto iš VDI, kopiją. Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. VI(19.1)-3594 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau - Vilniaus KAD direktoriaus 2021-08-11 įsakymas Nr. VI(19.1)-3594) 1.1. punkto 1 priedo 6 eilute buvo priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui UAB „GVM“ už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusią darbuotoją E. R.. Užimtumo tarnyba 2021-08-11 pavedimu Nr. 60017088 išmokėjo Pareiškėjui 577,80 Eur. subsidiją darbo užmokesčiui.

Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, <...> ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.“ Užimtumo tarnybai pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusią darbuotą E. R. buvo nustatyta, jog pranešimą VDI apie prastovos paskelbimą UAB „GVM“ pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d., nors turėjo pateikti 2021m. liepos 2 d. Pareiškėja neatitiko vienos iš sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalyje subsidijai skirti, t. y. pažeidžiant Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą tvarką apie prastovos paskelbimą darbuotojai už kurią siekė gauti subsidiją informavo VDI daugiau kaip per vieną mėnesį, nors turėjo informuoti VDI per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai buvo išmokėta subsidija, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalies nuostatas, buvo priimtas Vilniaus KAD direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. VI(19.1) - 4827 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-3594 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“1-ojo priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – Vilniaus KAD direktoriaus 2021-10-11 įsakymas Nr. VI(19.1)-4827). Kartu su šiuo įsakymu Vilniaus KAD Vilniaus miesto 6-asis skyrius išsiuntė pareiškėjai 2021 m. spalio 14 d. raštą Nr. SD(19.1)-13955 „Pretenzija dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“, kuriame buvo nurodytos minėto įsakymo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas bei paprašyta grąžinti nepagrįstai išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui gera valia.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5(1), 25, 35, 41, 42, 43 ir 48(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 dalies 3 punktą vienas iš šio įstatymo projekto uždavinių yra nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui skyrimo ir mokėjimo darbdaviams, dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, sąlygas. Aiškinamojo rašto 4 dalyje buvo nurodyta, kad keičiamos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2(1) dalies nuostatos, susijusios su subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimu darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas asmenims, kuriems dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova ir siūloma nustatyti, kad subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu būtų mokama, kol tęsiasi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji ir (ar) karantinas ir užimtam asmeniui Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Tai pat nustatoma būtina sąlyga, kad ši subsidija mokama darbdaviams, apie prastovos paskelbimą informavusiems VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Nurodo, kad, vadovaujanstis Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, darbdavys, paskelbęs darbuotojams prastovą ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka privalo informuoti VDI apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV-92 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. EV-25 redakcija ) patvirtintas Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas (toliau – VDI aprašas), reglamentuojantis tvarką, kuria vadovaujantis darbdaviai turi pranešti VDI informaciją dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos arba dalinės prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (VDI aprašo 1 punktas). Darbdaviai VDI aprašo 1 punkte nurodytu atveju skelbiantys darbuotojui ar jų grupei prastovą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti VDI apie šios prastovos paskelbimą, užpildant vieną iš VDI interneto svetainėje patalpintų formų. VDI aprašo nustatyta tvarka darbdaviai pateikia duomenis VDI ir atsako už duomenų teikimą laiku bei teikiamų duomenų teisingumą. VDI aprašas nustato konkrečius reikalavimus, susijusius su pranešimuose dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos teikiamais duomenimis, kurie yra būtini prastovų kontrolei užtikrinti bei siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo paskelbtomis prastovomis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ir valstybės mokamomis subsidijomis darbo užmokesčiui, nes jų dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui. Darbdaviai, tinkamai užpildę pranešimo dėl paskelbtos prastovos formą, gauna automatinius atsakymus apie pranešimo patvirtinimą nurodytu elektroniniu adresu.

UAB „GVM “ pranešimą VDI dėl paskelbtos prastovos E. R. pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d., nors turėjo pateikti - 2021 m. liepos 2 d.

Atsakovė daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, įtvirtindamas minėto straipsnio pakeitimus, siekė aiškiai nustatyti, jog teisę į subsidiją darbo užmokesčiui prastovų, paskelbtų dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir(ar) karantino laikotarpiu, įgyja darbdavys, išlaikantis darbo vietą, nustatyta tvarka paskelbęs prastovą ir nuo 2021 m. liepos 1 d. kartu su Prašymu dėl subsidijos už prastovą skyrimo pateikęs duomenis, įrodančius, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apie paskelbtą prastovą informavo VDI (Aprašo 208 punktas; Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalis). Pareiškėja nuo 2021 m. liepos 1 d. įgytų teisę gauti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusią darbuotoją tik tuo atveju, jeigu atitiktų abi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas: ekstremaliosios situacijos metu būtų išlaikyta darbo vieta ir apie prastovą būtų pranešta ne vėliau kaip per vieną dieną nuo paskelbimo apie prastovą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte viešojo administravimo subjektui yra suteikta teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Vilniaus KAD direktorius, priėmęs neteisėtą sprendimą - 2021-10-11 įsakymą Nr. VI(19.1)-3594 turėjo teisę jį panaikinti, kaip prieštaraujantį Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Nurodo, kad subsidija išmokėta pareiškėjai nesant teisinio pagrindo, nes ji pagal teisinį reglamentavimą neturėjo teisės gauti subsidijos, kadangi neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos sąlygos apie prastovos paskelbimą užimtam asmeniui informuoti VDI per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra verslo subjektas, kuriam taikomi papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o kaip subjektui, siekiančiam gauti subsidiją darbo užmokesčiui, teisės aktuose įtvirtinta imperatyvi pareiga apie prastovos paskelbimą informuoti VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu terminu, t. y. per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo. Pareiškėja atsako už duomenų VDI teikimą laiku. Pareiškėja, siekdama gauti subsidiją darbo užmokesčiui, turėjo būti pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga, domėtis reikalingų dokumentų dėl subsidijų darbo užmokesčiui pateikimo tvarka ir terminais. Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata galioja nuo 2020 m. balandžio 8 d., o Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pakeitimai, numatantys pareigą darbdaviui per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti VDI, buvo priimti 2021-05-27 Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-351 ir šie pakeitimai 2021-06-09 buvo paskelbti Teisės aktų registre, todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko susipažinti su minėtomis teisės normomis ir jomis vadovautis.

Užimtumo tarnyba mano, jog vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta nuostata, pasielgė tinkamai, priimdama skundžiamą įsakymą ir turi ne tik teisę, bet ir pareigą susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą subsidiją. Atsakovė mano, jog veikė pagal minėtų teisės aktų nustatytą tvarką, o susidariusią situaciją lėmė pačios pareiškėjos veiksmai, t. y. pareiškėjas, teikdama pranešimą VDI dėl paskelbtos prastovos, nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos ir atitinkamai jai kilo teisinė pasekmė – priimtas kitas sprendimas dėl subsidijos skyrimo sprendimo panaikinimo.

Atkreipia dėmesį jog teisės aktai, reglamentuojantys prastovų subsidijos skyrimą ir mokėjimą nenumato išimčių, kurioms esant subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama tais atvejais, kai darbdaviai vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoja VDI apie užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, todėl Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma teisės aktų reikalavimų ir negali pasielgti kitaip nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje imperatyviai yra nurodyta, jog apie prastovos paskelbimą darbdaviai turi informuoti VDI Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Darbdaviai, pažeidę šią nuostatą, nebeatitinka minėto straipsnio reikalavimų subsidijos darbo užmokesčiui gauti, todėl subsidija negali būti jiems mokama. Nurodo, kad draudžiama viešojo administravimo subjektui laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės, kuriai būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas, normas.

Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus KAD Vilniaus miesto 6-ojo skyriaus 2021 m. spalio 14 d. raštą Nr. SD(19.1)-13955 „Pretenzija dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo“. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas administraciniam teismui negali būti teikiamas dėl informacinio, aiškinamojo ar rekomendacinio pobūdžio dokumentų, kuriuose nėra pareiškėjui skirtų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) (LVAT 2015-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1273-765/2015). Užimtumo tarnyba mano, jog minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis).