- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-294-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02464-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. K., V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir V. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti teismui pateiktą 2023 m. lapkričio 29 d. pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, palikti tokias sutuoktinių pavardes: „.“ ir „K.“, neskirti termino susitaikymui. Nurodo, kad išryškėjus skirtingiems interesams bei poreikiams, gyvenimas santuokoje nebeturi jokių perspektyvų. Kadangi nebėra tikimybės, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kartu kaip šeima, pareiškėjai prašo teismo nutraukti jų santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, nenustatant termino susitaikymui, pažymi, kad šalys iš dalies dar veda bendrą ūkį. Nurodo, kad 2023 m. spalio 10 d. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai aptarė tarpusavio išlaikymo, santuokoje įgyto bendro turto pasidalijimo klausimus. Pareiškėjai nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi. Teigia, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei trisdešimt metų, pareiškėjai yra sudarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, abu yra visiškai veiksnūs, tai reiškia yra visos sąlygos, reikalingos santuokai nutraukti bendru pareiškėjų sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pasiūlė pareiškėjams dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi, teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip neatitinkantį CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, pasiūlė pareiškėjams dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą (civilinės bylos Nr. e2YT-11639-904/2023). Šiuo atveju, teismui pateiktame prašyme, pareiškėjai buvo nurodę, kad santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip dvejus metus, nepilnamečių vaikų neturi, o šiuo atveju patikslindami prašymą, nurodė, kad dar vedą bendrą ūkį iš dalies, gyvena kartu, dėl ko santuokos notarine tvarka nutraukti negali.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata, todėl pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su bendro turto pardavimu, nepatvirtina jų bendro gyvenimo, be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jų prašymą buvo atsisakyta priimti, kaip neatitinkantį CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė pareiškėjų prašymą atsisakyti priimti ir pakartotinai išaiškino, kad pareiškėjai, siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo turi kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atskirojo skundo argumentai:
6.1 Teismas spręsdamas prašymo priėmimo klausimą tinkamai neįvertino santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodomų aplinkybių. Nurodo, kad šalys notarine tvarka santuokos nutraukti negali, nes gyvena kartu, tuo pačiu adresu, kol parduos santuokos metu įgytą turtą. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 - 3.8 punktuose nurodoma, jog turtu naudojasi abu pareiškėjai ir dengia visus su juo išlaikymu susijusius mokesčius po lygiai. Šiuo metu šalys gyventi atskirai ir pilna apimtimi vesti atskiro ūkio negali, kol nėra parduotas jų turtas. Kartu išlaikydami turtą, pareiškėjai iš dalies dar veda bendrą ūkį. Sutuoktiniai neturi santuokai būdingo ryšio, tačiau gyvena kartu, išlaiko bendrą turtą, maistą perka kartu.
6.2 Teismas neatsižvelgė į tai, kad abu pareiškėjai iš dalies privalo vesti bendrą ūkį, kol parduos gyvenamąjį namą, apie tai pareiškėjai nurodė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, tačiau teismas šių prašymo argumentų nevertino ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad priimta nutartis pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, kadangi teismui atsisakius priimti pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir sutuoktinių faktinei situacijai neatitinkant sąlygos, leidžiančios kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka, pareiškėjai būtų priversti laukti neprotingai ilgą laiką, siekdami santuoką nutraukti bendru sutarimu notarine tvarka arba kreiptis į teismą ginčo teisena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nurodo, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjai nors ir neturi santuokai būdingo emocinio ryšio, tačiau kartu gyvena, perka maistą, moka mokesčius ir taip iš dalies veda bendrą ūkį. Mano, kad teismui atsisakius priimti pareiškimą pareiškėjai būtų priversti laukti neprotingai ilgą laiką, siekdami santuoką nutraukti bendru sutarimu notarine tvarka arba kreiptis į teismą ginčo teisena.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
11. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, t. y., 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
12. Pagal CK 3.541 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.542 straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.
13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą iš esmės nurodė, kad pareiškėjų argumentai dėl turto pardavimo nepatvirtina jų bendro gyvenimo, o ir be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų jog kreipėsi į notarą, kuris atsisakė priimti pareiškėjų prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia pažymi, kad šiuo atveju pirmiausia yra aktualu nustatyti, kiek laiko iki prašymo teismui padavimo pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir ar negyvena santuokinio gyvenimo, kadangi būtent nuo to priklauso kokia tvarka (teismine ar notarine) gali būti nutraukta pareiškėjų santuoka. Įvertinus pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog santuokiniai nurodo, kad gyvena tame pačiame name, prašyme nurodė tą patį gyvenamosios vietos adresą, o ir be to, negalima neatsižvelgti ir nevertinti pareiškėjų nurodomos aplinkybės, jog jie išlaiko bendrą ūkį, moka mokesčius. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai teikdami prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11639-904/2023 nurodė, kad jie du metus kartu negyvena ir bendro ūkio neveda (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-11639-904/2023).
14. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pateiktuose prašymuose (šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr.e2YT-11639-904/2023) nurodomos skirtingos aplinkybės, dėl laiko momento, kuris laikytinas bendro sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio vedimo pabaiga. Siekiant išsiaiškinti klausimą dėl aukščiau nurodytos būtinosios sąlygos santuokos nutraukimui notarine tvarka buvimo / nebuvimo, įvertinus jog minėtas laiko momentas dėl bendro sutuoktinių gyvenimo nėra aiškus ir kardinaliai skirtingas nei nurodytas tų pačių pareiškėjų pateiktame prašyme civilinėje byloje Nr. e2YT-11639-904/2023, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams pašalinti - aiškiai nurodyti pareiškime, nuo kuriuo konkrečiai laiko pareiškėjai faktiškai nustojo gyventi bendrą šeimyninį / santuokinį gyvenimą, tai yra pradėjo faktiškai gyventi skyrium (nepriklausomai nuo to, ar gyvena tame pačiame name), ir priklausomai nuo to, spręsti, ar santuokos nutraukimo klausimas spręstinas teismine, ar notarine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-427-855/2024).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.