Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų pareiškėjos E. V. jos prisidėjusio pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų E. V. ir K. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai E. V. ir K. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, kad yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, taip pat abu sutuoktiniai yra veiksnūs; taip pat pažymėjo, kad santuokoje susilaukė vieno vaiko – sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris yra pilnametis; nurodė, kad faktiškai šeima iširo daugiau nei prieš vienerius metus, nuo to laiko pareiškėjai kartu nebeveda bendro ūkio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų E. V. ir K. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir grąžino jį padavusiems asmenims, išaiškindamas pareiškėjams, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai turi teisę kreiptis į pasirinktą notarą.

3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių jų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu negali būti nutraukiama notarine tvarka, sprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas, kuomet pareiškėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu yra nutraukiama notarine tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti patikslintą pareiškimą ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą ir teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjų 2023 m. gruodžio 29 d. pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo padaryta advokatės Aurelijos Puzinienės techninė klaida dėl sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nurodant, jog faktiškai šalys gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus, nors faktiškai pareiškėjai nusprendė nutraukti santuoką tik 2023 m. lapkričio mėnesio pradžioje ir dar iki šiol gyvena viename name bei bendrai rūpinasi šeimos ūkiu. Dėl šios advokatės padarytos techninės klaidos, teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą.

5. Pareiškėjas K. V. pateiktame pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo palaikė atskirajame skunde nurodytus argumentus ir prašė apeliantės E. V. atskirąjį skundą tenkinti - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų E. V. ir K. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, t. y.: 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

10. Pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

11. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirminio 2023 m. gruodžio 29 d. teismui pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, šalys nurodė, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 3.51 straipsnyje, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; taip pat nurodė, kad sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Šių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog esant visom šio straipsnio sąlygoms, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka, bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (prašymą, pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis jos priėmimo metu pagal pareiškėjų nurodytas pareiškime faktines aplinkybes buvo iš esmės teisėta ir pagrįsta.

12. Kita vertus, įvertinus tiek atskirojo skundo, tiek pareiškimo dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo pareiškėjų nurodomus teiginius, jog pirminiame (2023 m. gruodžio 29 d.) šalių pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo jų atstovės advokatės Aurelijos Puzinienės padaryta techninė klaida, kiek tai susiję su sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžia (klaidingai nurodyta, jog pareiškėjai daugiau nei metus negyvena šeimyninio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio), jog pareiškėjai faktiškai nusprendė nutraukti santuoką tik 2023 m. lapkričio mėnesio pradžioje ir dar iki šiol gyvena viename name bei bendrai rūpinasi šeimos ūkiu, laikytina, kad galimai nėra vienos iš sąlygų, kuri yra būtina santuokai nutraukti notarine tvarka, o būtent - CK 3.51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka tik esant visoms CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

13. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teisme galimai paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios negali būti ignoruojamos teismo, bei atsižvelgiant į tai, kad procesinio dokumento priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, jo 2024 m. sausio 8 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), siekiant išsiaiškinti klausimą dėl aukščiau nurodytos būtinosios sąlygos santuokos nutraukimui notarine tvarka buvimo / nebuvimo bei siūlant pirmosios instancijos teismui nustatyti pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams pašalinti - aiškiai nurodyti pareiškime, ar ir nuo kuriuo konkrečiai laiko pareiškėjai faktiškai nustojo gyventi bendrą šeimyninį / santuokinį gyvenimą, t. y. pradėjo faktiškai gyventi skyrium (nepriklausomai nuo to, ar gyvena tame pačiame name), ir priklausomai nuo to, spręsti, ar santuokos nutraukimo klausimas spręstinas teismine, ar notarine tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės E. V. ir prie jos prisidėjusio pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų E. V. ir K. V. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.