Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Vertina, kad neginčytinai pripažintina, jog tiek pagal darbo sutartį, tiek tapus statutiniam pareigūnui, dirbo tą patį darbą tomis pačiomis darbo sąlygomis ir tokiu pat pagrindu mokėjo mokesčius valstybei, mokėdamas mokesčius, prisidėjo prie socialinės apsaugos sistemos finansavimo, atliko darbą, kuris buvo vienodos vertės, tačiau darbas dirbtas pagal darbo sutartį, priešingai nei statutiniam pareigūnui, neįskaitomas į tarnybos laiką ir nesudaro teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį. Akcentuoja, jog patiria nepateisinamą diskriminaciją, prieštaraujančią Europos Žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnio nuostatoms. Pažymi ir tai, kad dirbdamas priešgaisrinėje tarnyboje pagal darbo sutartį 1997-02-14 apdovanotas atminimo ženklu „Tėvynės labui”, o 2009-04-27 už nepriekaištingą darbą darbdavio pareikšta padėka. Nurodo Konstitucinio Teismo 2008-12-24 nutarimą. Paaiškina, kad nuo 1995-01-01 įsigaliojus Pensijų įstatymui Nr. I-693, laikinasis pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas, nustatytas aukščiau nurodytais Lietuvos Vyriausybės nutarimais, neteko galios. Nurodo Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1-6 punktus. Pažymėtina, kad 1995-01-01 įsigaliojęs Pensijų įstatymas Nr. I-693 turėjo būti sietinas su Priešgaisrinių tarnybų pertvarkymu užbaigimu, tačiau Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas šalyje vyko palaipsniui sukarinant atskirus padalinius. Argumentuoja, jog tai, jog priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, todėl skirtinguose padaliniuose dirbę ir iš esmės tas pačias funkcijas atlikę asmenys atsidūrė skirtingoje padėtyje, matyti iš byloje esančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus–vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995-12-19 patvirtintos etapinės šalies Priešgaisrinių padalinių sukarinimo programos.

Akcentuoja, jog profesionaliosios Priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl lėšų trūkumo. Paaiškina, kad nors reformą siekta įgyvendinti greičiau, iki 1995-01-01 buvo sukarinti priešgaisrinės apsaugos padaliniai didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), taip pat Jonavoje, Mažeikiuose, Ignalinoje. Kiti miestai stojo į eilę pagal tam tikrus kriterijus. Vykdant reformą, vietoj likviduojamų Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinių kiekviename rajone (mieste) buvo steigiami nauji padaliniai, t. y. sukarintos priešgaisrinės dalys. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių sukarinimas vyko laipsniškai (su pertraukomis) ir ilgą laiką (iki 2007 m.), įtvirtinant jį vidaus reikalų ministro ir PAGD direktoriaus įsakymais, vykdant Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sekretoriaus ir vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintą Etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą (1996–1998 metams) ir vidaus reikalų ministro 2007-01-18 įsakymu Nr. 1V-13 patvirtinto VRM 2007 metų veiklos pagrindinių priemonių plano 110-ąją priemonę. 1985-08-01, dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, buvo įsteigtos sukarintos priešgaisrinės dalys Utenos ir Klaipėdos miestų bei Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos apsaugai. Iki 1994 m. pabaigos buvo sukarinta 2,3 proc., 1995 m. – 9,3 proc., 1996 m. – 25,6 proc., 1997 m. – 30,2 proc., 1999 m. – 7 proc., 2007 m. – 25,6 proc. profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių (atskiri padaliniai likviduoti arba sujungti, panaikinti ar pakeisti tam tikri juose buvę etatai, patvirtinti nauji etatai), dalis jų darbuotojų, dirbusių pagal darbo sutartis ir vykdžiusių gaisrų gesinimo bei gelbėjimo darbus, buvo paskirti statutiniais valstybės tarnautojais – sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Neringos priešgaisrinės tarnybos sukarinimas buvo baigtas tik 2007-09-05.

Mano, kad 1995-01-01 įsigaliojęs Pensijų įstatymas Nr. I-693 priešgaisrinės tarnybos reformą iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo baigta, dėl priežasčių nepriklausančių nuo pareiškėjos valios. Dėl minėtų priežasčių asmenys dirbantys tą patį darbą pagal darbą sutartį ir tą patį darbą po priešgaisrinės tarnybos sukarinimo, įsigaliojus naujam pensijų įstatymui, pateko į nevienodą situaciją ir patyrė diskriminaciją. Vertina, kad patirta diskriminacija vertintina šiurkščiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 14 straipsnio bei Protokolas Nr. 12, pažeidimu, todėl mano, kad VSDFV Utenos skyrius laikotarpį nuo 1995-12-02 iki 2007-09-05 privalo įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Paaiškina, kad ginčo dalykas šioje administracinėje byloje yra tai, ar yra teisinis pagrindas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 1995-12-02 iki 2007-09-05. Nurodo Pareigūnų pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pažymi, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nepateikė ir negalėjo pateikti visų reikiamų dokumentų dėl pareigūnų pensijos skyrimo, nes pareiškėjas neturi teisės gauti pareigūnų pensijos ir neatitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nustatytas sąlygas – neišėjo iš darbo. Atkreipia dėmesį, kad pagal dabartinį pareiškėjo turimą laipsnį teisė į pensiją pareiškėjas įgis tik sulaukęs 60 metų. Pažymi, kad pareigūnų tarnybos laikas (tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai) pareigūnų pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 3 ir 13 dalimis. Teigia, kad patikrinus pareiškėjo pateiktus VSDFV Panevėžio skyriui dokumentus, nustatyta, kad į pareigūno pareigas pareiškėjas buvo paskirtas 2007-09-06, suteikiant vidaus tarnybos grandininio laipsnį. Tvirtina, kad vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis laikotarpiu nuo 1995-12-02 iki 2007-09-05 (t.y. iki paskyrimo į pareigūno pareigas dienos) pareiškėjas į minėtą registrą įrašytas kaip apdraustasis valstybiniu socialiniu draudimu, t.y. dirbo pagal darbo sutartį, todėl nurodytas laikotarpis samdos pagrindu, remiantis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsniu, neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Nurodo Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Konstitucinio Teismo 2017-01-25 nutarimą Nr. KT1-N1/2017. Pažymi ir tai, kad Priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenims, tam tikrą laiką po 1995-01-01 Priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai.

Daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsisakydamas įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995-01-01, kai pareiškėjas pagal darbo sutartį dirbo ir toliau priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, netinkamai taikė Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1995-12-02 iki 2007-09-05 nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Teigia, kad dėl to šiuo aspektu skundžiamų sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais, o VSDFV Panevėžio skyrius tinkamai taikė ir aiškino Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Pažymi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinę bylą Nr. A-667-1062/2021.

Akcentuoja, kad pareiškėjas nėra atleistas iš tarnybos, taigi jis neatitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. nėra įgijęs teisės į pareigūnų pensiją. Pažymi, kad skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus 2021-06-14 raštas Nr. (10.16E) DV_S-16932 yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjui išsamiai pateikta prašoma informacija ir jis tik informuojamas apie tai, kad pagal Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatas, laikotarpį nuo 1995-12-02 iki 2007-09-05 įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti nėra teisinio pagrindo, tačiau nėra priimamas sprendimas dėl pareigūnų pensijos skyrimo, t. y. šiuo skyriaus raštu nėra priimamas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas. Akcentuoja, kad pareiškėjui apskundus VSDFV Utenos skyriaus informacinio pobūdžio raštą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis skundžiamu VSDFV 2021-05-12 sprendimu Nr. (18.2)I-5585 taip pat buvo informuotas, kad pareiškėjo mokymosi laikotarpis į stažą neįskaitytinas teisėtai ir pagrįstai. Mano, kad VSDFV Utenos skyriaus raštas ir VSDFV sprendimas negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinami kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes. Daro išvadą, kad net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis nepasikeistų.

Pažymi, kad skiriant pareiškėjui pareigūnų valstybinę pensiją, kai jis bus atleistas iš tarnybos ir šią pensiją skiriančiai institucijai (šiuo metu VSDFV Panevėžio skyrius) pateikus prašymą skirti pareigūnų valstybinę pensiją, pensija turės būti apskaičiuojama (o taip pat ir laikotarpiai turės būti įskaitomi į stažą pensijai skirti) pagal tuo metu galiosiančius teisės aktus. Priimtą pensijos skyrimo sprendimą (o taip pat ir laikotarpių įskaitymą į stažą) pareiškėjas turės teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021-06-14 sprendimo Nr. DV_SE-6932 „Dėl pareigūnų pensijos skaičiavimo”, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021-08-12 sprendimo Nr. ( 18.2 )1-5585 teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pareiškėjui laikotarpį išdirbtą Priešgaisrinėje tarnyboje nuo 1995-12-02 iki 2007-09-05 įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymo nutraukti administracinę bylą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021-04-27 prašymu prašė jį atleisti iš darbo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą, tačiau prašymas netenkintas, kadangi pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas pareiškėjas neturi reikiamo vidaus tarnybos stažo, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Taigi, nors pareiškėjas tebedirba priešgaisrinėje tarnyboje, tačiau jis prašė būti atleistas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, ir nebuvo iš tarnybos atleistas dėl to, kad neturi reikiamo vidaus tarnybos stažo. Tokiu atveju laikytina, jog ginčijami sprendimai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių nėra ginčo, kad pareiškėjas 2021-04-27 prašymu „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos” kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vadą vidaus tarnybos leitenantą, prašydamas atleisti jį iš darbo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą (jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) nuo 2021-06-02. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdyba raštu „Dėl informacijos pateikimo”, išnagrinėjusi anksčiau nurodytą prašymą, informavo pareiškėją, jog prašymas negali būti tenkintas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas pareiškėjas neturi reikiamo vidaus tarnybos stažo, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas 2021-05-06 prašymu „Dėl paaiškinimo” kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vadą vidaus tarnybos leitenantą, nurodydamas, jog su atsakymu į 2021-04-27 prašymą nesutinka, nes dirba nuo 1995-12-02 iki dabar ir darbo stažas tarnyboje 26,5 m. Pareiškėjas 2021-05-06 prašymu prašė išsamiai paaiškinti, kodėl ir koks laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą pagal Statuto 42 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdyba raštu „Dėl informacijos pateikimo”, atsakydama į anksčiau nurodytą pareiškėjo prašymą, paaiškino, jog pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos, ir nurodė, kad pirmasis specialus nekarinis (karinis) vidaus tarnybos grandinio laipsnis pareiškėjui buvo suteiktas 2007-09-06 įsakymu 3R-19TE. Ginčijamajame atsakovo sprendime „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo” nurodyta, kad remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis laikotarpiu nuo 1995-12-02 iki 2007-09-05 (t.y. iki paskyrimo į pareigūnų pareigas dienos) pareiškėjas į šį registrą įrašytas kaip apdraustasis valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. dirbo pagal darbo sutartį, todėl nurodytas laikotarpis samdos pagrindu neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu, 2021-07-21 skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, sprendimu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo” nusprendė skundo netenkinti ir paliko Utenos skyriaus sprendimą galioti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1995-01-01 įsigaliojo 1994-12-13 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-07-17 nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Nurodytos tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-06-25 priimto nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo” 1.1 ir 1.1.7 punktuose buvo nustatyta, kad iki įsigalios pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Nuo 1995-01-01 įsigaliojus Pensijų įstatymui Nr. I-693, laikinasis pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas, nustatytas aukščiau nurodytais Lietuvos Vyriausybės nutarimais, neteko galios. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose buvo nurodyta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Iš Duomenų apie darbą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą matyti, kad pareiškėjas į darbą Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje priimtas 1995-12-02. 2002-07-01 Darbo sutartis patvirtina, kad pareiškėjas priimtas į darbą Neringos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu – gelbėtoju. Nurodyta darbo sutartis nutraukta – 2007-09-05 pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu) 2007-09-05 viršininko įsakymu.