Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. G. ir Z. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai P. G. ir Z. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023-02-20 sprendimą, registracijos numeris 10K-1840, ir priimti sprendimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022-09-22 prašymą išduoti nacionalinę vizą; 2) įpareigoti atsakovą atsakyti į Z. V. 2023-02-13, 2023-02-15, 2023-02-23 laiškus; 3) įpareigoti Departamento direktorę Eveliną Gudzinskaitę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V..

Pareiškėjai dėsto Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023-01-23 sprendimo administracinėje byloje Nr.12-1748-811/2023 aplinkybes ir teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą raštą, į jas neatsižvelgė.

Pareiškėjai nurodo, kad nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nacionalinės vizos išdavimo ar neišdavimo Libano piliečiui P. G. klausimas tiesiogiai įtakoja pareiškėjo Z. V. teises ir pareigas, teisėtus interesus, o negalėjimas vykdyti 2023-01-05 Z. V. ir P. G. M. ir procesinių teisių perleidimo sutarties tiesiogiai sukuria Z. V. pagal šią sutartį 800 000 Eur negautų pajamų žalą (Z. V. trūksta lėšų pačiam tęsti teisminius ginčus Lietuvos teismuose), todėl po jų 2023-02-09 rašto atsakovui pateikimo ir dėl kritinės jų sveikatos būklės (šiemet L. P. G. patyrė insultą ir jo gyvybė buvo išgelbėta tik dėl laiku jam suteiktos medicininės pagalbos, kas dėl lėšų neturėjimo yra labai komplikuota), Z. V. nusprendė kreiptis į atsakovo vadovę Eveliną Gudzinskaitę, kad jis paaiškintų susidariusią padėtį, atsakytų į galimus klausimus, kad nereikėtų šių klausimų dar kartą spręsti teisminiuose ginčuose. Z. V. bandė keletą kartų prisiskambinti atsakovo direktorei telefonu, tačiau jam neatskambinta. Todėl Z. V. nusprendė nuvykti į Departamentą.

Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949-02-16 Deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnis nustato, kad signataras (Z. V. yra būtent toks asmuo), pateikęs pažymėjimą, turi teisę: 1) nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose; 2) be eilės būti priimtas šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų vadovų.

Todėl po 2023-02-09 rašto atsakovui pateikimo pareiškėjas Z. V. nuvyko į Departamentą ir pateikęs signataro pažymėjimą norėjo patekti pas atsakovo vadovę ar suderinti priėmimo laiką. Tačiau jis nebuvo įleistas į atsakovo patalpas, per domofoną jam buvo paaiškinta, kad pateiktų prašymą elektroniniu laišku. 2023-02-13 Z. V. el. laišku kreipėsi į atsakovo direktorę Eveliną Gudzinskaitę dėl priėmimo, gavo atsakovo el. laišką, patvirtinantį, kad atsakymas jam bus pateiktas per 2-5 darbo dienas. Atsakymas iki šiol negautas. 2023-02-15 Z. V. el. laišku dar kartą kreipėsi į atsakovo direktorę Eveliną Gudzinskaitę dėl priėmimo, paprašė jį priimti iki 2023-02-22, nes jį gydžiusi ligoninė siunčia jį reabilitaciniam gydymui. Atsakymas ir į šį prašymą negautas. Atsakovas neatsakė ir į pareiškėjo Z. V. 2023-02-23 elektroninį laišką, nepateikė jam atsakovo sprendimo priverstinai išsiųsti ir/ar pavedimo VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos pareiškėją P. G..

Pareiškėjai mano, kad daugybės ilgamečių ginčų teismuose nutraukimas, leidžiant pareiškėjui P. G. gauti nacionalinę vizą ir atlikti bankines procedūras bei notarinius veiksmus, įtakoja ir viešąjį interesą, gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovas nenurodė nė vieno Įstatymo 19 straipsnyje nustatyto pagrindo, kuris suteiktų atsakovui teisę atsisakyti išduoti 4 mėnesių nacionalinę vizą pareiškėjui P. G. pagal tas pačias sąlygas (Pareiškėjo Z. V. garantijas), pagal kurias atsakovas pareiškėjui P. G. jau buvo išdavęs tris nacionalines vizas.

Atsakovas nenurodė, kodėl pareiškėjui P. G. ketvirtą kartą negali būti išduota nacionalinė viza, nes prašomas buvimas Lietuvoje netruktų ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Atsakovas ignoravo ir administracinėje byloje Nr.12-1748-811/2023 priimtą įsiteisėjusį ir atsakovo neskustą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-23 sprendimą.

Atsakovas be teisinio pagrindo ignoruoja, kad 2022-09-23 P. G. prašymas atsakovui dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo pateiktas galiojant atsakovo šiam pareiškėjui išduotai nacionalinei vizai.

Atsakovas nepasisakė dėl esminių aplinkybių, kad pareiškėjai negali vykdyti ne tik 2023-01- 05 Z. V. ir P. G. M. ir procesinių teisių perleidimo sutarties, kurios pagrindu tik turėdamas ES galiojančią vizą P. G. gali įvykdyti sutartyje numatytą įsipareigojimą – jo lėšų banke pagrindu gauti banko čekį, užtikrinantį šios sutarties vykdymą, taip pat ir disponuoti šiomis lėšomis. P. G. negali ir turėti teisinio atstovo 2023-01-05 Z. V. ir P. G. M. ir procesinių teisių perleidimo sutartyje nurodytose bylose, kuriose pareiškėjui P. G. būtina įstoti šių bylų dalyviu ir kurių faktą bei Z. V. procesinę padėtį bylose patvirtina LITEKO sistema. Todėl pareiškėjui P. G. būtina kvalifikuota teisinė pagalba. Tačiau ir ji šiam pareiškėjui neprieinama dėl avansinio mokėjimo nesumokėjimo advokatui, nes dėl to vis dar neįsiteisėjo ir nevykdoma 2022-10-28 P. G. ir advokato dr. R. B. Sutartis dėl teisinių paslaugų.

Atsakovas nepasisakė dėl aplinkybių, dėl kurių 2022-09-23 prašymu pareiškėjas P. G. prašo išduoti 4 mėnesių nacionalinę vizą, o pareiškėjas Z. V. už jį garantuoja.

Pareiškėjai mano, kad atsakovas pakartotinai priėmė nepagrįstą sprendimą, nes formaliai vykdė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-23 sprendimą administracinėje byloje Nr.12-1748-811/2023 ir iš esmės nenagrinėjo pareiškėjų argumentų, pateiktų įrodymų.

Atsakovas nepasisakė dėl esminio argumento, kodėl P. G., apie 23 metus teisėtai gyvenęs Lietuvoje, vedęs Lietuvos pilietę, susilaukęs ir užauginęs dvi dukras, taip pat Lietuvos pilietes, turėdamas dalykinį pagrindą ir garantijos dėl jo buvimo Lietuvoje, negali gauti 4 mėnesių nacionalinės vizos, kurią iki tol tris kartus buvo gavęs tomis pačiomis sąlygomis (garantuojant Z. V.).

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas pats pripažįsta, kad P. G. turi pagrindą pretenduoti į nuolatinį gyvenimą Lietuvoje ir siūlo jam tai daryti. Tačiau atsakovui įstatymas nesuteikia teisės spręsti už pareiškėją P. G., kokį jam pasirinkti teisėto buvimo Lietuvoje būdą - nuolatinio gyvenimo ar gyvenimo pagal 4 mėnesiams išduotą nacionalinę vizą, kurios, P. G. nuomone, jam pakaktų susitvarkyti visus bankinius ir teisinius argumentus šiame jo gyvenimo etape. Todėl atsakovui analogiškais pagrindais jau išdavus pareiškėjui P. G. tris nacionalines vizas, nėra teisinio pagrindo jos neišduoti dar kartą, nes teisės aktai ketvirtos vizos išdavimu nepažeidžiami.

Pareiškėjai teigia, kad atsakovo argumentai yra akivaizdžiai šališki, nenurodyti sprendimo priėmimo motyvai, nes jų argumentai ne tik nevertinti, bet akivaizdžiai nepagrįstai ir priešiškai bet kokiai logikai bei nurodytiems faktams, pateiktiems dokumentams, nuspręsta neišduoti jam vizos.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad ginčijamame rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsižvelgus į tai, kad P. G. nepagrindė nacionalinės vizos išdavimo atvejo ilgalaikio buvimo pagrindui, taip pat nustačius, kad P. G. neatitinka nei vieno kito nacionalinės vizos išdavimo atvejo, jo prašymą yra atsisakyta priimti. Tiek prašyme, tiek skunde nurodoma, kad P. G. viza reikalinga dėl sudėtingos sveikatos būklės ir reguliarios specializuotos medicinos pagalbos, teikiamos Lietuvoje, būtinumo, tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikta jokių, šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų, patvirtinančių, jog specializuotą gydymą P. G. gali gauti, pavyzdžiui, tik esant Lietuvos Respublikoje, ar sveikatos priežiūros specialistai tam tikrą laiką P. G. nerekomenduoja keliauti. Taip pat prašyme buvo nurodyta, jog P. G. veikla yra susijusi su užsienio investicijomis į UAB „Skomė“ ir užsieniečio dalyvavimas yra būtinas vykstant teisminiams ginčams tarp šios įmonės akcininkų. Kartu buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021-05-24 nutartis perduoti civilinę bylą teisminei mediacijai laikotarpiu nuo 2021-05-24 iki 2021-11-24. Migracijos departamento vertinimu ši teismo nutartis, atsižvelgus, jog mediacijos laikotarpis yra pasibaigęs, nepagrindė būtinybės P. G. likti Lietuvoje, taip pat neįrodė ir P. G. sąsajų su šia įmone. Taip pat nurodyta, jog P. G. planuoja atsiskaityti su Lietuvoje veiklą vykdančiais antstoliais dėl turimų skolų išieškojimo, tačiau nebuvo pateikta jokių antstolių vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo ar kitų dokumentų, patvirtinančių turimas skolas ar veiksmus, kurių P. G. būtų ėmesis, siekiant turimas skolas išmokėti. Taigi, įvertinus P. G. prašyme nurodytas aplinkybes, Migracijos departamento vertinimu, visi prašyme nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais, prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančiais, dokumentais ir patvirtinančiai ilgalaikio buvimo Lietuvoje būtinybę.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas. Pareiškėjas neatitinka nei vieno leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo pagrindo (nėra pateikęs tokių įrodymų). Savo prašymu jis siekia įpareigoti Departamentą jam taikyti išimtines taisykles (palyginus su kitais užsieniečiais). Skunde nurodyti paaiškinimai dėl jo verslo santykių yra bendro pobūdžio – nėra aišku, nei per kokį konkretų laikotarpį pareiškėjas planuoja išspręsti šiuos klausimus, nei kodėl jam būtina pačiam asmeniškai juos spręsti. Iš paaiškinimų susidaro įspūdis, kad pareiškėjas tikisi gauti nacionalines vizas neribotą laiką nesant konkretaus vizos išdavimo pagrindo. Lietuvoje nacionalinių vizų išdavimo koncepcija yra visiškai priešinga: nacionalinė viza gali būti išduodama esant konkrečiam buvimo tikslui (darbas, studijos ir pan.) ir ribotą laiką (ne ilgiau nei 1 metai). Vien tai, kad užsienietis turi verslo įsipareigojimų, nėra priežastis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją, ir taikyti jam kitokias taisykles.

Atsakovas pažymi, kad atsisakymas priimti P. G. prašymą bei išduoti nacionalinę vizą savaime neužkerta pareiškėjams kelio plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, vykdyti verslo ar investavimo sandorius, dalyvauti teismo procesuose, vykdyti bankines operacijas P. G. sėkmingai gali ir pasitelkęs įgaliotus atstovus ar į Šengeno erdvę atvykęs su Šengeno viza.

Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad Z. V. nusprendus kreiptis į Departamento direktorę tiesiogiai, į jo 2023-02-13, 2023-02-15 ir 2023-02-23 el. laiškus nebuvo sureaguota.

Pažymi, kad 2023-02-09 Departamentas papildomai gavo P. G. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, o 2023-02-13 – Z. V. prašymą. Šiuose prašymuose pareiškėjai nenurodė naujų aplinkybių dėl P. G. buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybės. Taigi, ginčijamame rašte papildomai įvertinus 2023-02-13 el. laiške nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad 2023-02-15 el. laiške nebuvo nurodyta naujos informacijos, Departamentas 2023-02-17 išsiųstame ginčijamame rašte informavo pareiškėjus, kad šiuose prašymuose jie nenurodė naujų aplinkybių dėl P. G. buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybės bei prie prašymų nepridėjo dokumentų, kurie patvirtintų sveikatos būklę ar kitas aplinkybes.

Atsakovas mano, kad ginčijamame rašte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad raštas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovas informuoja, kad pareiškėjas Zigmas V. D. 2023-03-24 raštu Nr. 10K-3409 buvo informuotas apie prašymų, pageidaujantiems patekti į priėmimą pas Departamento direktorių, pateikimo sąlygas ir tvarką, tačiau pareiškėjas Z. V. šiai dienai nėra pateikęs tokio prašymo (po minėto rašto išsiuntimo Z. V. prašymas komunikacija@migracija.gov.lt pašto dėžutėje nebuvo gautas). Pažymi, kad šiuo metu nėra kliūčių Z. V. rašte nurodyta tvarka pateikti prašymą dėl priėmimo pas Departamento direktorių, taigi, jeigu ir yra šiuo metu pažeidžiami pareiškėjų interesai, tai tik dėl pareiškėjų neveikimo.

Atsakovas mano, kad Departamento raštas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjams buvo sudarytos sąlygos pateikti prašymą dėl priėmimo pas Departamento direktorių, tačiau pareiškėjai šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023-02-20 rašto Nr. 10K-1840, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022-09-22 prašymą išduoti nacionalinę vizą, įpareigojimo atsakovą atsakyti į Z. V. 2023-02-13, 2023-02-15, 2023-02-23 laiškus ir įpareigojimo Departamento direktorę Eveliną Gudzinskaitę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V..

Byloje nustatyta, kad Departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023, kuria panaikintas Departamento 2022-10-20 raštas Nr. 10K-24365 ir Departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti P. G. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, iš naujo išnagrinėjo ir atsisakė tenkinti P. G. prašymą leisti pateikti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.

Pareiškėjas P. G. 2023-02-09 pateikė papildomą prašymą, nurodė, kad papildydamas savo 2022-09-23 prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo keturiems mėnesiams, kurį Jūs nagrinėsite dar kartą po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-23 sprendimo administracinėje byloje Nr. 12-1748-811/2023 įsiteisėjimo, prašo atsižvelgti ir įvertinti jo argumentus bei įrodymus, pateiktus teismui nurodytoje administracinėje byloje, įskaitant ir: jo ilgamečius reguliarius kraujo aukojimus, kuriuos įvertino apsaugos ministras 2021-06-11 įsakymu Nr.K-167, suteikęs jam Lietuvos garbės donoro vardą, ką patvirtina 2021-06-17 Lietuvos garbės donoro pažymėjimas Nr. 749; sudėtingą sveikatos būklę; vykdant 2014-07-08 P. G. ir Z. V. personalinės įmonės FP sutartį, sudarytą 2023-01-05 Z. V. ir P. G. M. ir procesinių teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu Lietuvoje jam reikia dalyvauti konkrečiose nurodytose civilinėse bylose, dėl ko teks sudaryti sutartį su advokatu ir įvykdyti įvairias būtinas bankines operacijas, ką negalės padaryti, neturėdamas nacionalinės vizos. Taip pat prašo atsižvelgti į pasunkėjusią padėtį jo šalyje Libane po ką tik įvykusių didelio stiprumo žemės drebėjimų ir tragiškų šiai šaliai ir jos žmonėms pasekmių. Turėdamas Lietuvos nacionalinę vizą, galėsi pabaigti operacijas bankuose ir finansiškai pagelbėti savo artimiesiems Libane.

P. Z. V. 2023-02-13 pateikė papildomą prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo P. G.. Nurodė, kad pateikė Departamentui dar kartą patvirtintas garantijas dėl nacionalinės vizos išdavimo Libano piliečiui P. G.. Šio asmens sveikata, belaukiant teismo sprendimo nurodytoje administracinėje byloje, smarkiai pablogėjo, Lenkijoje jį buvo ištikęs insultas. Laimei jam laiku buvo suteikta būtina medicininė pagalba. Atkreipė dėmesį, kad ir jam teko keletą savaičių gydytis stacionariai ligoninėje. Todėl būtų dėkingi dėl kuo skubesnio aiškumo dėl nurodyto teismo sprendimo vykdymo ir Departamento sprendimų priėmimo trukmės. Neturėdamas nacionalinės vizos, P. G. negali vykdyti Europos Sąjungoje bankinių operacijų, notarinių veiksmų, taip pat gauti teisinės pagalbos Lietuvos teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose, kurios nurodytos administracinės bylos Nr. I2-1748-811/2023 medžiagoje.

Pareiškėjai prie prašymų dokumentų, patvirtinančių prašymuose nurodytas aplinkybes, nepridėjo.

Departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 ir įvertinęs P. G. 2023-02-09 prašyme ir 2023-02-13 Z. V. prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad visi prašymuose nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančiais dokumentais, kurie patvirtintų P. G. sveikatos būklę ar kitas aplinkybes. P. G. neatitinka nei vieno nacionalinės vizos išdavimo atvejo. Departamentas pažymėjo, kad atsisakymas priimti P. G. prašymą bei išduoti nacionalinę vizą savaime neužkerta jam kelio plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, vykdyti verslo ar investavimo sandorius, dalyvauti teismo procesuose, vykdyti bankines operacijas sėkmingai galite ir pasitelkęs įgaliotus atstovus ar į Šengeno erdvę atvykęs su Šengeno viza. Departamentas paaiškino, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui. Pasibaigus P. G. išduotos nacionalinės vizos galiojimui, šiuo metu Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Departamentas priminė, kad Departamento 2022-06-02 raštu Nr. 10K-16675 jis buvo informuotas, jog privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimos vizos galiojimo pabaigos, t. y. iki 2022- 11-08, o iš Lietuvos Respublikos neišvykus - bus priimtas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, - Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dėl Sprendimo grąžinti jį į užsienio valstybę turi kreiptis į artimiausią Migracijos departamento skyrių (Vilnius, Vytenio g. 18). Paaiškino, kad išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir atitikdamas vieną iš nacionalinės vizos išdavimo pagrindų, prašymą išduoti nacionalinę vizą turėtų pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai per išorės paslaugų teikėją. Atitikdamas bent vieną iš leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų (pvz., darbas, teisėta veikla), prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o teisėtai būdamas Lietuvos Respublikoje - Departamentui. Prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pildomas per MIGRIS, svetainėje www.migracija.lt, prie prašymo pridedant reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. Daugiau informacijos dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo gali rasti Departamento svetainėje www.migracija. Departamentas taip pat informavo, kad nėra įgaliotas aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl teikia nuomonę prašymuose išdėstytais klausimais, kuri negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Departamentas, vykdydamas teisės aktuose jam pavestas funkcijas, kiekvieno užsieniečio situaciją vertina individualiai, atsižvelgdamas į kiekvieno atvejo faktines aplinkybes ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o sprendimus priima tik teisės aktuose nustatytų ir detaliai reglamentuotų procedūrų metu.

Pareiškėjai dėstydami nesutikimo su ginčijamu raštu motyvus, skunde nurodo, kad Departamentas nevykdo teismo įpareigojimo ir nenurodė, kodėl P. G. ketvirtą kartą negali būti išduota viza.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 17 straipsnį nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių (1 dalis). Iš užsieniečio, pateikiančio prašymą išduoti nacionalinę vizą, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas pateikiant prašymą išduoti Šengeno vizą pagal Vizų kodeksą arba užsieniečiui, turinčiam diplomatinį pasą, taikant abipusiškumo principą (2 dalis). Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas turėti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus (3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 ir įvertinęs P. G. 2023-02-09 prašyme ir 2023-02-13 Z. V. prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė nacionalinės vizos išdavimo P. G. aplinkybių, P. G. neatitinka nei vieno nacionalinės vizos išdavimo atvejo.

Kaip nustatyta, tiek prašyme, tiek skunde pareiškėjai nurodo, kad P. G. viza reikalinga dėl sudėtingos sveikatos būklės ir reguliarios specializuotos medicinos pagalbos, teikiamos Lietuvoje, būtinumo, tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikta šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų, patvirtinančių, jog specializuotą gydymą P. G. gali gauti, pavyzdžiui, tik esant Lietuvos Respublikoje, ar sveikatos priežiūros specialistai tam tikrą laiką P. G. nerekomenduoja keliauti. Taip pat prašyme buvo nurodyta, jog P. G. veikla yra susijusi su užsienio investicijomis ir jo dalyvavimas yra būtinas vykstant teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų. Administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021-05-24 nutartis perduoti civilinę bylą teisminei mediacijai laikotarpiu nuo 2021-05-24 iki 2021-11-24. Teismo įsitikinimu ši teismo nutartis, atsižvelgus, jog mediacijos laikotarpis yra pasibaigęs, nepagrindė būtinybės P. G. likti Lietuvoje, taip pat neįrodė ir P. G. sąsajų su įmone.

Pareiškėjas P. G. taip pat nurodo, kad planuoja atsiskaityti su Lietuvoje veiklą vykdančiais antstoliais dėl turimų skolų išieškojimo, tačiau tiek administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 byloje, tiek su 2023-02-09 prašymu, ar nagrinėjamoje byloje nėra pateikta antstolių vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo ar kitų dokumentų, patvirtinančių turimas skolas ar veiksmus, kurių P. G. būtų ėmęsis, siekdamas turimas skolas išmokėti.

Aplinkybė, kad P. G. už ilgamečius reguliarius kraujo aukojimus apsaugos ministro 2021-06-11 įsakymu Nr.K-167 jam suteiktas Lietuvos garbės donoro vardas, nesuteikia pagrindo išduoti P. G. nacionalinę vizą. Taip pat teisės aktuose nėra nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota tuo pagrindu, kad užsienietis turi dalyvauti civilinėse bylose, sudaryti sutartį su advokatu ir įvykdyti įvairias būtinas bankines operacijas. Be to, kaip minėta pareiškėjas nepateikia nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų

Pareiškėjų nurodyti paaiškinimai dėl verslo santykių yra bendro pobūdžio – nėra aišku, nei per kokį konkretų laikotarpį pareiškėjas planuoja išspręsti šiuos klausimus, nei kodėl jam būtina pačiam asmeniškai juos spręsti. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas P. G. tikisi gauti nacionalinę vizą nesant konkretaus vizos išdavimo pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nacionalinių vizų išdavimo koncepcija yra visiškai priešinga: nacionalinė viza gali būti išduodama esant konkrečiam buvimo tikslui (darbas, studijos ir pan.) ir ribotą laiką (ne ilgiau nei 1 metai). Vien tai, kad užsienietis turi verslo įsipareigojimų, nėra priežastis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją, ir taikyti jam kitokias taisykles.

Teismas pažymi, kad atsisakymas išduoti nacionalinę vizą P. G. savaime neužkerta pareiškėjams kelio plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, vykdyti verslo ar investavimo sandorius, dalyvauti teismo procesuose, vykdyti bankines operacijas P. G. sėkmingai gali ir pasitelkęs įgaliotus atstovus ar į Šengeno erdvę atvykęs su Šengeno viza. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012-06-12 sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją), o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek EŽTT (žr. 2006-10-18 sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) (žr., pvz., 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010) praktikoje. LVAT taip pat yra pasisakęs, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus (LVAT 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858- 2720-2014).

Teismas akcentuoja, kad P. G. tris kartus išdavus nacionalinę vizą, nesant tam pagrindo, Departamentas negali būti įpareigotas ją išduoti ketvirtą kartą.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjų prašymuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad prašymuose nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti prašymuose nurodytas aplinkybes patvirtinančiais dokumentais ir patvirtinančiais ilgalaikio buvimo Lietuvoje būtinybę. Pareiškėjai nepagrindėte nacionalinės vizos išdavimo P. G..

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad Departamento 2023-02-20 rašte Nr. 10K-1840 buvo atsižvelgta į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-01-23 sprendime administracinėje byloje Nr. I2-1748-811/2023 pateiktus išaiškinimus, raštas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas ir daro išvadą, kad Departamento 2023-02-20 raštas Nr. 10K-1840 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir priimti sprendimą įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022-09-22 prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti atsakovą atsakyti į Z. V. 2023-02-13, 2023-02-15, 2023-02-23 laiškus.

Teismo įsitikinimu į Z. V. laiškus buvo atsakyta. Tai, kad pareiškėjų netenkina atsakymų turinys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad į laiškus nebuvo atsakyta.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo Z. V. 2023-02-13 prašymas išduoti nacionalinę vizą P. G., buvo pateiktas el. paštu. Departamentas ginčijamame rašte papildomai įvertinęs 2023-02-13 el. laiške nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad 2023-02-15 el. laiške nebuvo nurodyta jokios naujos informacijos, 2023-02-17 išsiųstame ginčijamame rašte informavo pareiškėjus, kad šiuose prašymuose jie nenurodė naujų aplinkybių dėl P. G. buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybės bei prie prašymų nepridėjo jokių dokumentų, kurie patvirtintų sveikatos būklę ar kitas aplinkybes.

Į Z. V. 2023-02-23 reikalavimą skubiai pateikti Departamento sprendimą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos pareigūnai vykdo veiksmus dėl P. G. priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos, Departamentas atsakė 2023-03-06 raštu Nr. 10K-2485.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui Z. V. buvo atsakyta, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atsakyti į Z. V. 2023-02-13, 2023-02-15, 2023-02-23 laiškus.

Pareiškėjai prašo įpareigoti Departamento direktorę Eveliną Gudzinskaitę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V..

Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949-02-16 deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą, be eilės būti priimtas šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų vadovų.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad Z. V. buvo nuvykęs į Departamentą susitikti su direktore, tačiau nebuvo įleistas ir per domofoną jam buvo paaiškinta, kad pateiktų prašymą el. paštu, tačiau pasikreipus į direktorę el. paštu jokio atsakymo nesulaukė.

Byloje pateiktas Migracijos departamento 2023-03-24 raštas Nr. 10K-3409 patvirtina, kad pareiškėjas Z. V. buvo informuotas apie prašymų, pageidaujantiems patekti į priėmimą pas Departamento direktorių, pateikimo sąlygas ir tvarką.

Rašte nurodyta, kad Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo Z. V. 2023-03-02, 2023-03-07, 2023-03-09 el. laiškus pakartotinai informuoja, kad vadovaudamiesi 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies a) punktu, negali jam suteikti prašomos informacijos apie kitus asmenis, nes nėra pateikti nurodytų asmenų sutikimai tvarkyti jų asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad galėtų pateikti prašomą informaciją, prašo Departamentui pateikti prašyme nurodytų asmenų rašytinius įgaliojimus tvarkyti jų asmens duomenis.

Papildomai informavo, kad elektroninėmis priemonėmis pateikto kreipimosi – reikalavimo nepasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pažymėjo, kad Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021-04-30 įsakymu Nr. 3K-112 (toliau – Tvarkos aprašas), 32 punkto 32.3. papunktyje nurodyta: „Jeigu specialūs teisės aktai nenumato kitaip, kai klientas kreipiasi dėl asmens duomenų teikimo ar kitos paslaugos, kuri pagal savo esmę gali būti suteikta tik nustatytos tapatybės asmeniui, turi būti patvirtinta kliento tapatybė, kuri priklausomai nuo kreipimosi būdo, gali būti patvirtinta taip: elektroninėmis priemonėmis teikiami prašymai turi būti pasirašyti galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

Dėl priėmimo asmeniniais klausimais informavo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punktu „Klientai, pageidaujantys patekti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorių, Migracijos departamentui elektroniniu paštu komunikacija@migracija.gov.lt pateikia prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis ir išdėsto klausimo ar problemos esmę. Klientai į priėmimą užrašomi ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki priėmimo dienos. Jeigu kliento klausimą ar problemą galima išspręsti bendra tvarka, klientas į direktoriaus priėmimą neregistruojamas ir informuojamas, kad į jo kreipimąsi bus atsakyta bendra tvarka“.

Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjas Z. V. šiai dienai nėra pateikęs tokio prašymo (po minėto rašto išsiuntimo Z. V. joks prašymas komunikacija@migracija.gov.lt pašto dėžutėje nebuvo gautas). Teismui pareiškėjas Z. V. taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi su prašymu dėl priėmimo pas Departamento direktorių ir pateikė pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę be eilės būti priimtam Departamento direktoriaus.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjui Z. V., pateikus pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę be eilės būti priimtam, nėra sudaromos kliūtys be eilės patekti į priėmimą pas Departamento direktorių. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jeigu ir yra šiuo metu pažeidžiami pareiškėjų interesai, tai tik dėl pareiškėjų neveikimo.

Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Departamento direktorę Eveliną Gudzinskaitę nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų P. G. ir Z. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų P. G. ir Z. V. skundą atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.